Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo RUAB „Melesta“ ir RUAB „Melesta“ administratoriaus UAB „Ius Positivum“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas UAB „Melesta“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1673-555/2014.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

1.VMI nebuvo pareiškusi kreditorinio reikalavimo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Melesta“. Teismas netinkamai įvertino į restruktūrizavimo bylą pateiktą UAB „Melesta“ kreditorių sąrašą 2010 m. rugsėjo 30 dienai, kurio eilutėje „Su darbo santykiais susijusi skola už 09 mėn.“ nurodyta 21 751,16 Lt, t.y. mokėtina gyventojų pajamų mokesčio suma. Gyventojų pajamų mokestis 2010 m. spalio 15 d. buvo sumokėtas. Taigi, restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną, t.y. 2010 m. lapkričio 30 d., įsiskolinimo VMI nebuvo;

2. VMI reikalavimas pagal ĮRĮ 7 straipsnio 11 dalies 5 punktą nepagrįstai buvo prilygintas pareikštam teismui iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Iki 2010 m. lapkričio 30 d., t.y. iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisme nebuvo nagrinėjami jokie ginčai tarp VMI ir bendrovės (nei dėl pelno ir socialinio mokesčio, nei kitų mokesčių). Bendrovės administratorius neturėjo pagrindo įtraukti VMI kreditorinio reikalavimo į rengiamą restruktūrizuojamo planą pagal ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą;

3. Apie VMI kreditorinį reikalavimą, jo dydį ir pobūdį bendrovė sužinojo tik susipažinusi su 2011 m. gruodžio 27 d. VMI patikrinimo aktu Nr. 204-7, todėl šio reikalavimo atžvilgiu turi būti taikomi ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3punkto ir 23 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyti terminai;

4. Sprendžiant klausimą dėl VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo teismas nepagrįstai vadovavosi ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Pareikštas kreditorinis reikalavimas nėra susijęs su restruktūrizavimo procesu, o kildinamas iš santykių, buvusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apie tokio reikalavimo egzistavimą iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nebuvo žinoma;

5. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-867/2010, suformuota taisyklė, jog reikalavimai, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, gali būti tvirtinami iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo; praleistas terminas, nėra atnaujinamas, net ir dėl svarbių priežasčių, kadangi tai naikinamasis terminas;

6. Prašomi prijungti prie bylos su atskiruoju skundu pateikiami 2010 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimai, patvirtina 21 751,16 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą.

VMI reiškiamas reikalavimas kilo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikalavimas nebuvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. rugsėjo 30 d. bendrovės kreditorių sąrašu, kurio eilutės „Su darbo santykiai susijusi skola už 09 mėn.“ nurodytas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (21 751,16 Lt). Minėtas mokestis pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 3 d. buvo sumokėtas 2010 m. spalio 15 d. Restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną bendrovė su VMI buvo atsiskaičiusi. Reikalavimas kildinamas iš bendrovės pareigos mokėti pelno ir socialinį mokestį, skaičiuojamus nuo pelno, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje paminėtas bendrovės įsiskolinimas, susijęs su pareiga apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris skaičiuojamas nuo darbuotojams išmokėtų sumų;VMI finansinio reikalavimo atžvilgiu turėjo būti taikomi ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti terminai. Bendrovė apie VMI finansinį reikalavimą sužinojo tik 2011 m. gruodžio 27 d. VMI patikrinimo aktu Nr. 204-7, todėl tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teik kreditorių reikalavimų ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į šį reikalavimą. Pažymėjo, jog VMI buvo informuota apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, todėl turėjo galimybes reikalavimą pateikti 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje nustatytu termini, t.y. per 45 dienas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, kad būtų įtrauktas į sąrašą rengiant restruktūrizavimo planą;Nepagrįstai VMI finansinis reikalavimas buvo prilygintas reikalavimams, kurie restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu nagrinėjami teisme (ĮRĮ 7 str. 11 d. 5 p., 12 str. 1d. 3p.). Restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną teisme nebuvo jokių ginčų tarp bendrovės ir VMI nei dėl pelno ir socialinio mokesčio, nei dėl kitų mokesčių. Skundžiamoje nutartyje remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr.2-2674/2013, kurios ratio decidendi yra skirtingas, nes buvo nagrinėjama kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareikšto ieškinio pagrindu priimto teismo sprendimo patvirtinimo;VMI finansiniam reikalavimui nepagrįstai taikytos ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatos, kadangi reikalavimas atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t.y. nesusijęs su prievolėmis, kilusiomis iš restruktūrizuojamos įmonės veiklos restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu;Tenkindamas pareikštą VMI finansinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, jog kreditorių finansiniai reikalavimai, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo reiškiami ir tvirtinami tik iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo, terminas pareikšti kreditoriams finansinius reikalavimus restruktūrizavimo byloje yra naikinamasis, jam suėjus terminas net ir dėl svarbių priežasčių negali būti atnaujinamas;Prašomi prijungti prie bylos su atskiruoju skundu pateikiami 2010 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimai, patvirtina 21 751,16 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis tenkinti kreditoriaus finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

RUAB „Melesta“ ir RUAB „Melesta“ administratorius UAB „Ius Positivum“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2010 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymų kopijas. Nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo. Pažymėjo, jog naujai pateikti įrodymai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai pateiktas įrodymas galėtų būti reikšmingas vertinat prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizavimo byloje pagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl naują įrodymą apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina visumoje su esančiais byloje kitais įrodymais (CPK 177 str., 185 str., 302 str., 314 str.).

Dėl faktinių aplinkybių

UAB „Melesta“ restruktūrizavimo byla iškelta Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr.B2-193-555/2014), kuri įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 8 d. Minėta nutartimi buvo nustatytas 45 dienų terminas kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Šis terminas baigėsi 2010 m. sausio 27 d. Administratorius teismui kreditorių reikalavimų sąrašą pateikė 2011 m. vasario 8 d., kuris 2011 m. vasario 9 d. nutartimi buvo patvirtintas. RUAB „Melesta“ restruktūrizavimo planas patvirtintas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi. VMI prašymą įtraukti į RUAB „Melesta“ kreditorių sąrašą administratoriui pateikė 2013 m. spalio 9 d., teismui – 2014 m. sausio 14 d., prašymą patvirtinti 3 957 927,65 Lt dydžio finansinį reikalavimą grindė 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 69-34 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Atskirieji skundai grindžiami tuo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, neteisingai taikė ir aiškino ĮRĮ nuostatas, be to, tinkamai neįvertino finansinio reikalavimo prigimties. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia aiškintini taikytinos ĮRĮ nuostatos dėl termino kreditoriniams reikalavimas restruktūrizavimo byloje pareikšti ir tvirtinti, vėliau – dėl VMI pareikšto finansinio reikalavimo.

Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti restruktūrizavimo byloje

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas teismo nutartimi, kuria iškeliama restruktūrizavimo byla, nustatomas ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, laikotarpis iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai per nustatytą teismo laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, nurodo kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Restruktūrizavimo byloje administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 str. 2 d.). Patvirtintas kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai, asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai nurodomi restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 str. 1d. 3p.). Kreditoriai, kurie iki restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo atskirose bylose yra pareiškę turtinius reikalavimus įmonei, neturi pareikšti pakartotinių (dubliujančių jau pareikštus ieškinius) kreditorių reikalavimų įmonės administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2674/2013). Iki nutarties priimti įmonės restruktūrizavimo planą priėmimo dienos teismas turi teisę priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (ĮRĮ 23 str. 3 d.). Minėtas terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus net ir esant galimai svarbioms praleidimo priežastims, išnyksta kreditoriaus teisė pateikti teismui tvirtinti iki įmonės restruktūrizavimo bylos atsiradusį finansinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-867/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-175/2010). Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti ĮRĮ 12 str. 2 d.7 p. nurodyti kreditai ir kt..), tvirtinami iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Taigi, apibendrinus paminėtas įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, kreditorinio reikalavimo įtraukimas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą yra siejamas ne tik su skolos susidarymo ar nustatymo momentu, bet su kreditorinio reikalavimo pateikimu arba žinojimu/sužinojimu apie turtinį reikalavimą iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

Dėl VMI finansinio reikalavimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog VMI prašymą įtraukti į RUAB „Melesta“ kreditorių sąrašą administratoriui pateikė 2013 m. spalio 9 d., teismui – 2014 m. sausio 14 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl VMI reikalavimo tvirtinimo, nustatė, jog pagal pateiktą įsiskolinimų kreditoriams (fiziniams asmenims) sąrašą UAB „Melesta“ pripažino 21 751,16 Lt skolą VMI, todėl vadovaudamasis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies, 7 dalies nuostatomis konstatavo, jog VMI nepraleido termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Teismas taip pat nurodė, jog UAB „Melesta“ buvo žinoma apie esamą įsiskolinimą VMI, dėl ko pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 14 straipsnį turėjo pareigą šio kreditoriaus finansinį reikalavimą įtraukti į rengiamą įmonės restruktūrizavimo planą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Melesta“ teismui pateiktame įsiskolinimų kreditoriams sąraše nurodyta skola VMI 21 751,16 Lt, tuo tarpu RUAB „Melesta“ restruktūrizavimo metmenyse informacijos apie įsiskolinimą valstybės biudžetui nėra. Minėtas įsiskolinimas yra gyventojų pajamų mokestis paskaičiuotas už 2010 m. rugsėjo mėnesį bendrovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas gyventojų pajamų mokestis mokamas iki sekančio mėnesio 15 dienos. Apeliacinės instancijos teismui RUAB „Melesta“ ir RUAB „Melesta“ administratoriaus UAB „Ius Positivum“ pateikti įrodymai patvirtina, jog gyventojų pajamų mokestis už 2010 m. rugsėjo mėnesį VMI buvo sumokėtas 2010 m. spalio 15 d., t.y. įstatymo numatytu terminu. Taigi, dar iki kreipimosi su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo į teismą dieną (pareiškimas teisme gautas 2010 m. spalio 29 d.). Nustatytos aplinkybės patirtina, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė minėto įsiskolinimo (nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio) sumokėjimo aplinkybių. Remdamasis vien tik iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktu įsiskolinimų kreditoriams (fiziniams asmenims) sąrašu, teismas neturėjo pagrindo daryti išdavų apie įsiskolinimo buvimą ir /ar pripažinimą.

Byloje esantys duomenys pavirtina, jog VMI 3 957 927,65 Lt dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Melesta“ administratoriui pareiškė 2013 m. spalio 9 d., teismui – 2014 m. sausio 14 d., po to, kai pasibaigė teisminiai ginčai dėl VMI 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akto Nr. 204 teisėtumo, t.y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu palikus galioti VMI 2012 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 69-34, patvirtinusį VMI 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą Nr. 204. Mokestinis patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31d., pradėtas 2010 m. gruodžio 20 d., baigtas 2011 m. lapkričio 30 d. Patikrinimo aktu Nr. 204-7 nustatyta, jog perskaičiavus deklaruotas pajamų sumas pagal metines pelno ir socialinio mokesčio deklaracijas UAB „Melesta“ tikrinamu laikotarpiu buvo nesumokėjusi 2 197 718 Lt pelno mokesčio ir 342 179 Lt socialinio mokesčio, viso 2 539 897 Lt mokesčių. Dėl ko VMI 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr.69-34 dėl patikrinimo akto tvirtinimo už nesumokėtus mokesčius buvo paskaičiuoti 1 164 040 Lt delspinigiai ir skirta 253 990 Lt bauda. Bendrovė apie minėtą įsiskolinimą VMI turėjo ir galėjo sužinoti ne anksčiau nei 2011 m. lapkričio 30 d., kai buvo surašytas minėtas patikrinimo aktas. Restruktūrizavimo bylos Nr. B2-193-555/2014 duomenimis UAB „Melesta“ veikia nuo 2000 metų (įsteigta 2000 m. vasario 11 d.). Duomenų apie tai, jog bendrovė anksčiau turėjo įsiskolinimų VMĮ nėra. Be to, 2014 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu VMI atstovas A. S. patvirtino, jog iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo bendrovei jokių pretenzijų dėl mokesčių nepriemokos nebuvo (teismo posėdžio garso įrašas Nr.293372420_2-56-3-01657-2010-8_2014.03.12_1.MP3 civilinėje byloje Nr. B2-1673-555/2014). VMI nurodė, jog laiku paskaičiuoti mokestinės nepriemokos negalėjo dėl UAB „Melesta“ kaltės, kadangi laiku ir tinkamai nebuvo teikiamos mokesčių deklaracijos, tačiau kaip mokesčių administravimą kontroliuojanti institucija nepateikė įrodymų, jog bendrovė už savalaikį mokesčių deklaracijų nepateikimą būtų bausta administracine tvarka pagal ATPK 172¹ str. „Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas“. Taigi nors mokestiniu patikrinimu buvo nustatyta, jog bendrovė restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turėjo mokestinę nepriemoką (turtinę prievolę VMI), tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog rengiant restruktūrizavimo planą nebuvo jokio pagrindo įtraukti VMI finansinio reikalavimo į kreditorių sąrašą. Kreditorinio reikalavimo įtraukimas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą yra siejamas ne tik su skolos susidarymo ar nustatymo momentu, bet ir su kreditorinio reikalavimo pateikimu arba žinojimu/sužinojimu apie turtinį reikalavimą iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog VMI reikalavimas, atsiradęs iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo bylos, pateiktas praleidus ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies numatytus terminus. Kaip jau buvo paminėta aukščiau šis terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus net ir esant galimai svarbioms praleidimo priežastims, išnyksta kreditoriaus teisė pateikti teismui tvirtinti iki įmonės restruktūrizavimo bylos atsiradusį finansinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-867/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-175/2010). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl VMI pareikšto 3 957 927,65 Lt dydžio reikalavimo pagrįstumo nepasisako. Be to, kiti atskirųjų skundų (dėl nukrypimo nuo teismų praktikos ir pan.) argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų vertinimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, dėl ko netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimus pagal ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies, 7 dalies nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Įvertinus tai, atskirieji skundai tenkintini, skundžiama pirmos instancijos nutartis naikintina ir klausimas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tenkinimo spręstinas iš esmės, atsisakant patvirtinti kreditoriaus VMI 3 957 927,65 Lt finansinį reikalavimą UAB „Melesta“ restruktūrizavimo byloje (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nors Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Melesta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, nenustatė ĮRĮ 7 straipsnyje 5 dalyje numatytų pagrindų, tame tarpe įmonės nemokumo, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, esant įstatymo numatytiems pagrindams, VMI kaip UAB „Melesta“ kreditorius galėtų ginti savo teises kitu būdu, kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos RUAB „Melesta“ nutraukimo, bankroto bylos iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos 3 957 927,65 Lt finansinį reikalavimą UAB „Melesta“ restruktūrizavimo byloje.