- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 2-867/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- Vilniaus
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities VMI "Turto bankas" „Bufina" direktorius K.Butkus "Bufina"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir įtraukti į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bufina“ kreditorių sąrašą, civilinėje byloje Nr. B2-1-267/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Bufina“ direktorius K. B. 2005 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Bufina“ restruktūrizavimo bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2005 m. spalio 21 d. nutartimi ieškinį patenkino ir iškėlė atsakovui UAB „Bufina“ restruktūrizavimo bylą, o 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino kreditorių 1 192 437,64 Lt dydžio finansinius reikalavimus, tarp jų – ir Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 132 719,64 Lt reikalavimą, kildinamą iš mokestinės nepriemokos.
Teismas 2006 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino UAB „Bufina“ restruktūrizavimo planą.
Teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi pakeitė įmonės restruktūrizavimo planą dalyje dėl kreditorių ir kreditorinių reikalavimų, išbraukė iš kreditorių Šiaulių apskrities VMI ir vietoj jo į kreditorių sąrašą įtraukė AB „Turto bankas“ su 132 719, 64 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu.
Teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė Šiaulių apskrities VMI prašymą papildomai patvirtinti 365 366, 90 Lt kreditorinį reikalavimą, remdamasis tuo, kad terminas reikalavimams pateikti yra praleistas.
Teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. protokoline nutartimi Šiaulių apskrities VMI pakeitė jos teisių perėmėju Vilniaus apskrities VMI.
Vilniaus apskrities VMI 2009-10-23 pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir įtraukti Vilniaus apskrities VMI į RUAB „Bufina“ kreditorių sąrašą su 365 366,90 Lt finansiniu reikalavimu – mokestine nepriemoka, nustatyta Šiaulių apskrities VMI 2007-02-28 patikrinimo aktu. Prašymą grindė tuo, kad RUAB „Bufina“ 2009-08-18 persiregistravo į Vilniaus rajono savivaldybę ir Šiaulių apskrities VMI visą RUAB „Bufina“ skolą biudžetui administruoti perdavė Vilniaus apskrities VMI. Nurodė, kad terminas reikalavimui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes mokestinė nepriemoka susidarė iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir apie tai VMI sužinojo tik atlikęs įmonės mokestinį patikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi patenkino restruktūrizuojamos įmonės vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities VMI atskiruoju skundu prašė šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą Vilniaus apskrities VMI 365 366,90 Lt kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti šį reikalavimą, įtraukiant Vilniaus apskrities VMI į RUAB „Bufina“ kreditorių sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė ir nurodė, kad Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities VMI ir kurios kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas restruktūrizavimo byloje, negali būti apeliacijos subjektu, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. Pažymėjo, jog minėta nutartimi teismas nesprendė Vilniaus apskrities VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino Vilniaus apskrities VMI prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir įtraukti į RUAB „Bufina“ kreditorių sąrašą su 365 366, 90 Lt finansiniu reikalavimu. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartyje suformuluotomis nuostatomis bei ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalimi, nurodė, kad po teismo nutarties dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo, kreditoriniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje negali būti priimami. Teismas konstatavo, jog terminas kreditoriniams reikalavimams restruktūrizavimo byloje pareikšti yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apskrities VMI, kuri yra Šiaulių apskrities VMI perėmėja ir jai pagal CPK 48 straipsnį yra privalomi visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, sprendė, kad Vilniaus apskrities VMI yra teisiškai reikšminga įsiteisėjusi teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis šioje byloje, kuria buvo atmestas Šiaulių apskrities VMI prašymas papildomai patvirtinti 365 366, 90 Lt kreditorinį reikalavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą Vilniaus apskrities VMI 365 366,90 Lt kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti šį reikalavimą, įtraukiant Vilniaus apskrities VMI į RUAB „Bufina“ kreditorių sąrašą. Skundą grindžia šiais motyvais:
1. Šiaulių apskrities VMI, atlikusi RUAB ,,Bufina“ mokestinį patikrinimą, 2007-02-26 aktu apskaičiavo 690 424,30 Lt mokestinę nepriemoką, susidariusią iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiaulių apskrities VMI ir atsakovas 2007-05-04 pasirašė susitarimą dėl 365 366,90 Lt mokestinės nepriemokos. Tačiau 2008-06-20 kreditorių susirinkimas nutarė netraukti VMI į bendrovės kreditorių sąrašą motyvuodamas tuo, kad kreditorinis reikalavimas pateiktas po restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
2. VMI apie tai, kad 365 366,90 Lt mokestinė nepriemoka nėra patvirtinta ir VMI nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, sužinojo tik gavusi teismo 2009-09-23 pranešimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. VMI nepateikė finansinio reikalavimo po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes apie mokestinę nepriemoką, susidariusią už laikotarpį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sužinojo tik atlikęs bendrovės mokestinį patikrinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. gruodžio 5 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-1253/2001 konstatavo, kad mokesčiai yra nustatyti ir renkami ne mokesčių administratoriui, o valstybei, todėl Inspekcija tampa kreditoriumi tik po to, kai atlieka patikrinimą.
3. Atsakovas RUAB ,,Bufina“, žinodamas apie nepriemoką valstybės biudžetui, ne tik laiku jos nesumokėjo, bet ir neįtraukė į restruktūrizavimo plano pakeitimo projektą. Tuo pačiu teismas, patvirtindamas bendrovės restruktūrizavimo planą be šio įsiskolinimo, sudarė sąlygas skolininkui gauti mokestinę naudą.
Atsiliepimas
Atsakovas RUAB „Bufina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje šioje nagrinėjamoje byloje, pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalį, teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Tačiau tai gali būti padaryta tik iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą priėmimo. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas, net jei ir pateiktas pavėluotai dėl svarbių priežasčių, nebegali būti priimamas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-268/2003 yra išaiškinęs, kad procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako procesą, jam privalomi visi prieš įsitraukiant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai. Atsižvelgiant į tai ir į CPK 18 straipsnio nuostatas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria jau buvo atmestas Šiaulių apskrities VMI prašymas, yra privaloma ir Vilniaus apskrities VMI, kuri yra Šiaulių apskrities VMI procesinių teisių perėmėjas byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apskrities VMI 132 719,64 Lt reikalavimą, tačiau atsakovo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas tik po restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Terminas 365 366,90 Lt kreditoriniam reikalavimui paduoti praleistas dėl Šiaulių apskrities VMI aplaidumo, nes jai buvo žinoma apie galimybę tikslinti kreditorinius reikalavimus.
4. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi dėl nagrinėjamų teisinių santykių pobūdžio.
5. Atsakovas yra specifinį restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą turintis juridinis asmuo, todėl mokestinių nepriemokų tvarką nustato ne Mokesčių administravimo ar atskirų mokesčių įstatymai, o specialus ĮRĮ, kuris visus restruktūrizuojamos įmonės kreditorius laiko lygiateisiais ir nesuteikia išskirtinių teisių valstybės institucijoms, kurios turi pareigą kuo operatyviau pateikti savo reikalavimus įmonės administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą Vilniaus apskrities VMI kreditoriniam reikalavimui pateikti ir įtraukti į RUAB „Bufina“ kreditorių sąrašą, yra pagrįsta ir teisėta.
Kaip žinoma, ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta teismui teisė priimti kreditorių reikalavimus, kurie pateikti pažeidus šio įstatymo 4 dalies 4 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl jų reikalavimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po šio nustatyto termino, priimamai tik iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą dienos.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos Liteko, teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad ĮRĮ 19 straipsnio 1 punkte įtvirtintos restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės, o taip pat nustatyti terminai, per kuriuos šie turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2010 ir kt.).
Anksčiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2005 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovui UAB „Bufina“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, o 2006 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą. Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir įtraukti į RUAB „Bufina“ kreditorių sąrašą teismui pateikė tik 2009-10-23, tai yra po restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas RUAB „Bufina“, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties nuostatomis, atsiliepime į šį atskirąjį skundą, pagrįstai teigia, jog prašymas atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, net ir dėl svarbių priežasčių pavėluotai pateiktas, nebegali būti tenkinamas (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodytu teiginiu, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-1253/2001 išaiškinimą, mokesčiai yra nustatyti ir renkami ne mokesčių administratoriui, o valstybei, todėl Inspekcija tampa kreditoriumi tik po to, kai atlieka patikrinimą. Tačiau kaip minėta, kreditorinio reikalavimo įtraukimas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą yra siejamas ne su skolos susidarymo ar nustatymo momentu, bet su kreditorinio reikalavimo pateikimu iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nutartyje konstatavus, jog terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas, kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti teiginiai (sužinojimas apie neįtraukimą į kreditorių sąrašą ir kt.) neduoda pagrindo spręsti, kad teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl dėl jų nepasisakoma (CPK 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė bylos aplinkybes, nepažeidė teismų formuojamos praktikos nagrinėjamais klausimais, todėl pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.