- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2-598-798/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11938-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB „Saukupa“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DFDS Seaways
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Saukupa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės DFDS Seaways ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės 90 483,94 Eur skolos, 3 218,07 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (93 702,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 425 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-14312-769/2015 atsakovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 25 d. Atsakovė pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo įvykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, minėtą terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo dienos. Be to, pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo pagrindu antstolio vykdomą išieškojimą iš atsakovės vykdomojoje byloje Nr. 0047/16/01151. Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovės UAB „Saukupa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinus, atsakovė pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo pagrindu antstolio vykdomą išieškojimą iš atsakovės. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovės UAB „Saukupa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino ir skyrė atsakovei skyrė 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovei skirtą 1 000 Eur baudą. Nurodė, jog atsakovės veiksmuose nėra nesąžiningumo teikiant pakartotinį prašymą, taip pat nėra jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie atsakovės sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjimą (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių niekaip nestabdo pagrindinio prašymo nagrinėjimo).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Saukupa“ prašymo dėl baudos panaikinimo.Teismas pažymėjo, jog svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos (papildomos) aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. e2-1614-516/2015). Nagrinėjamoje byloje atsakovė, teikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė papildomus įrodymus – antstolio patvarkymų kopijas, iš kurių matyti, jog atsakovės turtui ir lėšoms yra taikomas areštas, taip pat ieškovės atsiliepimą, iš kurio matyti, jog ieškovė kitose bylose yra pasisakiusi dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismas nustatė, jog antstolio patvarkymų kopijos patvirtina, kad atsakovės turtui ir lėšoms yra taikomas areštas. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės iš esmės teismui buvo žinomos. Atsakovė, teikdama pirmąjį prašymą, pridėjo išieškotojos prašymu antstolio 2016 m. liepos 7 d. priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2016 m. liepos 7 d. raginimą įvykdyti sprendimą (patvarkymas), 2016 m. liepos 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2016 m. liepos 8 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2016 m. liepos 8 d. patvarkymą areštuoti turtą nesuėjus raginime nustatytam prievolės įvykdymo geruoju terminui. Minėtu patvarkymu antstolis patvarkė areštuoti skolininkės (atsakovės) turtą, „surašant atskirus turto arešto aktus“. Atsakovė, teikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė jau teismui žinomų ir aiškiai prognozuojamų ir numanomų aplinkybių įrodymus – patvarkymus areštuoti atsakovės lėšas, reikalavimą pateikti kasos knygą, kt., bet ne visiškai naujus ir esminę reikšmę turinčius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovė, pateikdama pakartotinį prašymą, siekia procesinėmis priemonėmis pasinaudoti galimybe nevykdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Tokia pat aplinkybė buvo konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyse, kuriose konstatuota, kad UAB „Saukupa“ vadovas nepagrįstai paduodamas antrąjį ir trečiąjį pareiškimą dėl UAB „Saukupa“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jam buvo paskirta 1 000 Eur ir 1 500 Eur bauda (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Saukupa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovei skirtą 1 000 Eur baudą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė, pateikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naudojosi savo procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis CPK 144 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos (papildomos) aplinkybės. Atsakovė, teikdama pakartotinį prašymą, teismui pateikė papildomus įrodymus – antstolio patvarkymų kopijas. Šie abu teikti nauji įrodymai nebuvo teismo analizuoti, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmuoju kartu ir pagrindžia papildomas aplinkybes, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo įsitikinimu, galėjo būti taikytos.Teismas negali skirti baudos už tai, jog atsakovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, t.y. kreipėsi su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne teikė atskirąjį skundą. Kiekvienas asmuo, manantis, esant pažeistoms jo teisėms, turi teisę teikti procesinius dokumentus (ieškinius, prašymus, pareiškimus ir kt.) teismui, tokiu būdu siekiant jas apginti. Šiuo atveju atsakovė, atsižvelgusi į teismo argumentus ir manydama, jog antruoju prašymu teikiami papildomi įrodymai paneigs teismo nurodytų aplinkybių egzistavimą ir pakeis teismo poziciją, kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą pasirinko ne atskirojo skundo, o pakartotinio prašymo teismui teikimą, ir toks atsakovės CPK nuostatas atitinkantis pasirinkimas negali būti vertinamas piktnaudžiavimo procesu išraiška. Kita vertus, teismui manant, kad atsakovė teikia identišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, toks atsakovės prašymas galėjo būti paliktas nenagrinėtu.Teismo nurodymas, kad atsakovė, teikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siekė pasinaudoti galimybe nevykdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovė teismui pateikė išsamų ir net 20 priedų pagrįstą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, o laikinosios apsaugos priemonės buvo prašomos taikyti būtent todėl, kad jų netaikius teismo nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo vykdymas, t.y. nutartyje nurodyto dydžio skolos mokėjimas joje numatytais terminais, bus neįmanomas dėl visą bylos nagrinėjimo laikotarpį vykdyto išieškojimo. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė sustabdyti išieškojimą, tačiau neprašė nuimti areštų ar leisti atlikti kokius nors mokėjimus. Nesant tokio atsakovės prašymo, apskritai nelogiška teigti apie atsakovės siekį piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis: laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nenuėmus areštų ar neleidus daryti mokėjimų atsakovei neteikia jokios faktinės naudos, išskyrus tai, jog būtų užtikrintas galimai atsakovei palankios teismo nutarties vykdymas.Teismas spręsdamas dėl baudos skyrimo, nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis bylose dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriomis buvo konstatuotas atsakovės piktnaudžiavimas procesu. Piktnaudžiavimas procesu buvo konstatuotas dėl atsakovės nepagrįsto antrojo ir trečiojo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikimo, o ne dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teikimo. Dėl nurodytos priežasties, minėti teismų sprendimai sprendžiant dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesu šioje bylose, neturi jokios prejudicinės galios ir jokia analogija šiuo atveju nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB DFDS Seaways prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Atsakovė pakartotiniu prašymu nepateikė nei vieno naujo įrodymo. Klaipėdos apygardos teismas buvo informuotas apie lėšų išskaitymą iš atsakovės sąskaitų, todėl papildomas antstolio patvarkymų siuntimas negali būti vertinamas kaip atskiras argumentas. Taip pat teismas byloje turėjo visą informaciją apie tai, kad ieškovė ne kartą skatino atsakovę sudaryti taikos sutartį. Todėl dar kartą siųsti dokumentus, įrodančius jau žinomą faktą, atsakovei nebuvo būtinybės.Atsakovės argumentai, jog „netyčia“ pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą yra nepagrįsti, kadangi atsakovę atstovavo advokatų kontora. Todėl jie puikia žinojo, kad siunčia analogišką prašymą ir juo siekė sutrukdyti ieškovei vykdyti teismo sprendimą. Atsakovės vadovas ne kartą yra nubaustas baudomis dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kadangi restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovė siekė vengti skolų mokėjimo kreditoriams, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai rėmėsi šiomis nutartimis ir nustatė, jog atsakovė bei jos vadovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo jai paskirtos 1 000 Eur baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas šalių ginčą iš esmės išnagrinėjo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ir 2016 m. kovo 30 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą. Atsakovė 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo nutarties priėmimo sustabdyti pagal teismo sprendimą antstolio vykdomą išieškojimą iš atsakovės. Teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau atsakovė 2016 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skyrė atsakovei 1 000 Eur baudą.Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Piktnaudžiavimo proceso faktas turėtų būti nustatomas tik vertinant proceso dalyvio elgesį konkrečioje byloje, atsižvelgiant į visų toje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, jeigu nustatomos objektyvios aplinkybės, kad šalis teise teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių naudoja ne pagal jos paskirtį, o veikdama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukdama teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio prašymų svarstymą, atitraukiant nuo greito ir objektyvaus pagrindinio reikalavimo išnagrinėjimo. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta reikšminga aplinkybė, jog teismui 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė jau 2016 m. gruodžio 9 d., tai yra po dviejų dienų, pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, prašymas buvo pateiktas akivaizdžiai ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tik siekiant, kad teismas kuo greičiau tenkintų atsakovės prašymą. Priešingu atveju atsakovė, nesutikdama su teismo nutartimi, būtų teikusi atskirąjį skundą per nutartyje nustatytą terminą. Todėl toks atsakovės elgesys pirmos instancijos teismo, pagrįstai buvo pripažintinas netinkamu.Pažymėtina, kad pakartotiniame prašyme atsakovė nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, dėl kurių būtų galima iš naujo svarstyti ir vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Papildomi antstolio patvarkymai iš tos pačios vykdomosios bylos jokių naujų faktinių aplinkybių neatskleidžia. Teismui yra žinoma CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka, todėl yra aišku, jog areštas išieškojimo metu yra taikomas tam turtui, kurio vertė atitinka išieškomos skolos dydį. Atsakovė vykdymo proceso sustabdymo siekė tam, kad iš jos nebūtų išieškomos jokios lėšos, iki kol teismas nenuspręs priteistos skolos mokėjimą išdėstyti. Todėl, siekiant užtikrinti šio reikalavimo vykdymą, neturi reikšmės paties pritaikyto arešto mastas. Taip pat ir atsakovės pateiktas ieškovės atsiliepimas į kitoje byloje pateiktą atsakovės atskirąjį skundą, galėjo turėti reikšmės tik sprendžiant atsakovės prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo pagrįstumą, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog kartu su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji pateikė naujus įrodymus, yra nepagrįstas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.