Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsimokslinimo, susituokusi, dirbanti mokytoja, administracine tvarka nebausta, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužaloti du žmonės, o būtent:

ji 2009 m. liepos 6 d., apie 17.40 vai., Vilniaus r., kelyje Vilnius-Polockas 17 km. 30 m., vairuodama G. M. priklausantį automobilį „Audi 100" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 107; punktų reikalavimus, nes vairuodama automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, įvažiuodama į kelią iš kiemo nedavė kelio juo važiuojančiam motociklui „Suzuki LS 650, valst. Nr. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas V. N. (V. N.), a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam dėl dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio bei šeivikaulio lūžio, kairiojo stipinkaulio lūžio, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke ir kairėje blauzdoje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kartu važiavusi keleivė O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai dėl daugybinių dantų nuskilimų ir lūžių, kairiojo stipinkaulio bei blauzdos kaulų lūžių, dešinės blauzdos abiejų kulkšnių lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

E. M. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis norėdama važiuoti pasukdama į kairę, neįsitikino ar nėra kliūties, o dėl tilto esant blogam matomumui nepastebėjo iš kairės važiuojančio motociklo ir išvažiavusi su juo susidūrė. Dėl autoįvykio labai gailisi. Žalą nukentėjusiesiems draudimas apmokėjo, nes automobilis buvo draustas, sumokėti turėjo iki 10000 Lt. Pati kas mėnesį moka po 100 Lt, yra pervedusi per paštą jau 900 Lt. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, nes jis yra nepagrįstas: labai didelė neturtinė žala, sutinka ją apmokėti tik dalinai, nesutinka dėl išlaidų sumokėtų nukentėjusiojo ir vaikų apgyvendinimo sanatorijoje ,,Eglė“, nes laiko, kad šios išlaidos dubliuojasi, kadangi abu tiek O. N. tiek V. N. prašo priteisti išlaidas dėl jų vaikų apgyvendinimo sanatorijoje, o nukentėjusioji dar ir išlaidas kurias patyrė jos motina atvykdamas ir slaugydama vaikus, laiko, kad tai yra prašymas priteisti išlaidas, kurias patyrė tretieji asmenys, nesutinka dėl sumos išreikštos JAV doleriais, mano kad ji nepagrįsta, taip pat dėl išlaidų medicinos diagnostikos centre.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo,- jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-nukentėjusiojo V. N. parodymais, kad matė kaltinamosios automobilį, sumažino greitį, o kai automobilis sustojo – vėl nuvažiavo, likus 5 m. automobilis staiga išvažiavo į kelią ir įvyko susidūrimas. Eismo įvykio metu nukentėjo jis ir jo žmona. Abu su žmona gydėsi ligoninėje. Turi du mažamečius vaikus. Jų palikti vienų negalėjo, todėl buvo atvažiavusi žmonos motina iš Amerikos, prižiūrėti vaikų ir jų. Vaikai negalėjo likti vieni, jie maži, būtų per didelis stresas, todėl kai gydėsi sanatorijoje, teko kartu apgyvendinti ir vaikus. Po operacijos atliktos ligoninėje 4 mėnesius turėjo sėdėti vėžimėlyje, po to 2 mėnesius vaikščiojo su ramentais, apie 1,5 metų neapsiėjo be svetimų žmonių pagalbos, nes abu buvo sužaloti tiek jis tiek sutuoktinė, po metų darė papildomą rankos operaciją, nes kaulai blogai sugijo. Medicinos centre darė rentgeną ir traumatologas konsultavo. Šias paslaugas teikė ne vieną kartą, taip pat ir siūles traukė bei perrišimus darė centre. Buvimą sanatorijoje apmokėjo ligonių kasos, tačiau dėl sąlygų teko rinktis ,,Eglę“, už ką reikėjo papildomai apmokėti – 3120 Lt. Ateityje dar numatoma operacija, nes reikia išimti plokšteles. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučia fizinį skausmą, po sužalojimų ilgai negalėjo grįžti į įprastą gyvenimą, negalėjo ilgai vykti poilsiauti, praleisti laisvalaikį turiningai, pergyveno didelį sukrėtimą, iki šiol yra baimė vairuojant automobilį, motociklo išvis atsisakė. Dalį neturtinės ir turtinės žalos draudimo bendrovė atlygino, todėl mano kad likusią turi atlyginti kaltinamoji. Prašo priteisti iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės solidariai 3948,75 Lt, iš kaltinamosios neturtinės žalos 38273,60 Lt bei 5 procentus metinių palūkanų iki žalos visiško atlyginimo. Dėl laidavimo neprieštarauja.

-nukentėjusiosios O. N. parodymais, kad važiavo vyro vairuojamu automobiliu, po eismo įvykio buvo sužalota, viena koja buvo 2 mėnesius sugipsuota, kitos negalėjo apie metus minti. Vasarą buvo atlikta antra operacija, neteko 50 procentų darbingumo, tik darbdavio gera valia gavo darbą bendrovėje. Po operacijos nebuvo kam padėti: prižiūrėjo vyro motina invalidė ir 80 metų močiutė. Prašė kad pusseserė padėtų, ji ėmė neapmokamas atostogas padėjo su vaikais tvarkytis. Dėl sveikatos teko taip pat kreiptis į diagnostikos centą, nes poliklinikoje nėra šios srities specialistų. Dėl jos motinos patirtų išlaidų susijusių su negautomis pajamomis su ieškiniu kreipiasi ji, nes motina privalėjo atvažiuoti iš Amerikos ir juos su vaikais slaugyti sanatorijoje. Sanatorijoje teko primokėti po 1560 Lt, todėl 3120 lt yra suma už abu, kad būtų pagerintos sąlygos, nes nėra galimybės įvažiuoti su vėžimėliu, kaip ir poliklinikoje, dėl ko ir kreipėsi į diagnostikos centrą. Už jos motiną ir vaikus teko sumokėti 4474,80 Lt ir 2684,60 Lt. Po avarijos gydėsi depresija, buvo labai sunku, nepaisant didelio fizinio skausmo, labai išgyveno psichologiškai – sunku buvo susitaikyti su invalidumu. Vaikai labai pergyveno, todėl ir teko juos imtis kartu į sanatoriją. Dėl laidavimo neprieštarauja.

-liudytojo G. M. parodymais, kad žmona eismo metu vairavo jam priklausantį automobilį, jis dirba, administracine tvarka nebaustas, todėl prašo žmoną atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,

-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VP VTS KPP specialistės G. L.. 2009-07-06 tarnybiniu pranešimu, apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo 2 žmonės (t. 1 b. l. 2);

-kelių eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, schema ir foto lentelėmis, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, situacija, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtis po autoįvykio, jų sužalojimai, kelio ženklinimas (t. 1 b. l. 4-15);

-Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3106 /09(01), kurioje nurodyta, kad O. N. padaryta: daugybiniai dantų nuskėlimai ir lūžiai, kairiųjų stipinkaulio bei blauzdos abiejų kulkšnių lūžiai, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-07-06), minėto eismo įvykio metu, važiuojant motociklu, kuris susidūrė su automobiliu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų kaulų lūžių sveikata sutrinka ilgiau 10 d. laikotarpiui(t. 1 b. l. 29-30);

-Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3107 /09(01), kurioje nurodyta, kad V. N. padaryta: dešiniojo blauzdikaulio išorinio krumplio bei šeivikaulio lūžis, kairio stipinkaulio lūžis, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke ir kairėje blauzdoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-07-06), minėto eismo įvykio metu, vairuojant motociklą ir susidūrus su automobiliu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų kaulų lūžių sveikata sutrinka ilgiau 10 d. laikotarpiui (t. 1 b. l. 35-36);

-Toksikologijos specialisto išvadomis Nr. TA 3493/09 (01), Nr. TA 3494/09 (0l) ir TA 3526/09 (01), kad kaltinamosios ir nukentėjusiųjų kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1 b. l. 31, 37, 49);

-Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu 2010-06-17 N.l 1-1340 (01), kuriame nurodyta, kad automobilio Audi 10 ir motociklo Szuki LS 650 susidūrimo eiga ( mechanizmas) buvo tokia: motociklas Suzuki LS 650 priekine dalimi ( priekiniu ratu) atsitrenkė į jo atžvilgiu priešpriešais iš dešinės važiavusio automobilio Audi 100 kairiojo šono priekinę dalį( priekinių durų galinę dalį) kryptimi iš priekio link galo ir iš kairės į dešinę( automobilio Audi 100 atžvilgiu)taip, kad tarp automobilio kairiojo šono ir motociklo išilginės ašies buvo smailus kampas, atviras į kairę pusę nuo motociklo. Po smūgio motociklas pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir judėdamas link automobilio galo, kairiuoju šonu slystamai smūginiai kontaktavo su automobilio kairės pusės priekiniu sparnu, abejomis durimis bei galiniu sparnu. Judėdamas link galinės dalies motociklas priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio kairės pusės galinį ratą ir po šio smūgio virto ant kairiojo šono į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio plane. Po susidūrimo automobilis Audi 100 pavažiavo į priekį ir į kairę posūkio kreive, ir sustojo padėtyje užfiksuotoje po eismo įvykio. Motociklo Suzuki LS 650 ir automobilio Audi 100 susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, motociklo Suzuki LS 650 važiavimo eismo juostoje, ties išvažiavimo iš kiemo pradžia( žiūrint motociklo pirmine važiavimo kryptimi), motociklui Suzuki LS 650 galiniu ratu būnant užfiksuoto stabdymo pėdsako pabaigoje. Prieš stabdymą motociklas Suzuki LS 650 važiavo apie 50km/h greičiu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi l00 vairuotojos E. M. veiksmai,-įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalia jo esančios teritorijos neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį motociklui Suzuki LS 650, artėjusiam prie jos šiuo pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 1 b. l. 101- 104);

-gydytojo eksperto išvada (byla Nr.duomenys neskelbtini), kad V. N. (V. N.) buvo kompensuota draudimo kompanijos 828,75 lt turtinės ir 1726,40 Lt neturtinės žalos, viso 2555,15 lt, nekompensuota už pagerintas sąlygas AB ,,Eglė‘ – 3120 Lt (t. 2 b. l. 140);

-PVM sąskaita faktūromis, kad V. N. ir O. N. už paslaugas AB ,,Eglė“ sanatorijoje sumokėjo už abu 3120 Lt, L. S. – 4474,80 Lt, V. N. ir D. N. (nukentėjusiųjų vaikai)– už 2 asmenys – 2684,64 Lt (t. 2 b. l. 142, 163, 164);

-sąskaitomis Nr. MDC-594409, MDC - 598786, , kad V. N. už paslaugas ,,SK Impeks Medicinos diagnostikos centre“ sumokėjo 234 Lt , 151,09 Lt, 222,08 Lt, 221,58 Lt, o O. N. 234 Lt, 212,88 Lt, 214,08 Lt, 152,49 Lt (t. 2 b. l. 143, 144, 145, 146, 165, 166, 167, 168);

-pažymėjimu 2009-09-04 Nr. 75-p, įsakymu Nr. 309, ir pažyma apie uždarbį, kad K. K. nuo 2009-07-27 iki 2009-08-28 buvo suteiktos nemokamos atostogos šeimos narių slaugai ir kad jos darbo užmokesti per laikotarpį nuo 2009-01 iki 209-07 buvo 8360,38 Lt (t. 1 b. l. 154);

-2009-09-03/04 informaciniais raštais, kad L. S. nuo 2004-03-01 dirba įmonėje ,,Neima Marcus“ ir kad įmonės vadovybė jai gali suteikti nuo 2009-09-05 iki 2009-10-13 atostogas, bei kad jos uždarbis už 1 val. – 12 JAV dolerių (t. 1 b. l. 158, 159, 162)

-išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų 2010-08-19 Nr. 2230, kad O. N. nuo 2010-08-19 iki 2011-02-18 darbingumo lygis nustatytas 50 procentų (t. 1 b. l. 170);

-pažymomis apie darbo užmokestį Nr. 21-9978/S ir 2011-01-07, kad E. M. atlyginimas per mėnesį yra nuo 225,69 Lt ir 268,68 Lt, o G. M. nuo 208,46 Lt iki 1103,13 Lt (t. 2 b. l. 10);

-Lietuvos pašto perlaidų kvitais, kad E. M. yra O. N. vardu padarius 8 perlaidas po 100 Lt (t. 2 b. l. 30);

-pranešimais apie nuostolių atlyginimą, kuriuose nurodyta kiek išmokų dėl eismo įvykio sumokėta O. N. ir V. N. (t. 2 b. l. 39-58);

Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu, nes nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji vairuodama automobilį pažeidė eismo saugumo taisykles ir sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužaloti O. N. ir V. N., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padariusi šį nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad jis savo noru stengėsi atlyginti bent dalį žalos, išsiųsdamas nukentėjusiesiems 800 litų (t. 2 b. l. 30 (BK 59 str. 2 d.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo sukeltas didesnes negu minimalias pasekmes, į tai, kad kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiųjų ir dėjo pastangas žalai atlyginti, į jos asmenybę, kuri administracine tvarka nebausta, neteista, dirba ir darbe charakterizuojama teigiamai (t. 2 b. l. 31), į jos šeimos ir turtinę padėtį (susituokusi, turi vieną nepilnametį vaiką) ir turtinę padėtį (t. 2, b. l. 10, 11, 14-28), ir priteistos žalos dydį, į tai, kad yra dvi jos atsakomybę lengvinančios ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina artima sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam bausmės minimumui bausmė, jos vykdymą atidedant, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo blaivi, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius: V. N. prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės AB ,,Lietuvos draudimas“ solidariai 3948,75 Lt turtinei ir tik iš kaltinamosios 38273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų iki teismo sprendimo visiško atlyginimo, o O. N. prašydama priteisti solidariai iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės AB ,,Lietuvos draudimas“ solidariai 9333,89 Lt ir 4985,43 Lt turtinei ir tik iš kaltinamosios 138273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų iki teismo sprendimo visiško atlyginimo . Taip pat prašo priteisti išlaidas, kurias sumokėjo advokato paslaugoms apmokėti.

Dėl išlaidų susijusių su diagnostikos centre nukentėjusiesiems suteiktomis paslaugomis, teismas laiko, kad šias išlaidas yra apmokėjusi draudimo bendrovė, ką patvirtino savo atsiliepime į ieškinį ir draudimo atstovas, nurodydamas, kad nukentėjusiosios O. N. reikalavimas dėl medicininių paslaugų UAB „SK Impeks Medicinos D. C." išlaidų kompensavimo pagal sąskaitas MDC-594408, MDC-598787, MDC-G05291 ir MDC-615386 yra nepagristas, nes šiose sąskaitose nurodytos gydymo išlaidų sumos yra kompensuotos 2009-12-09 (bendra kompensuotų gydimosi išlaidų suma -1353, 18 Lt), taip pat ir nukentėjusiajam V. N. yra kompensuotos išlaidos pagal sąskaitas MDC-594409, MDC-598786, MDC-605292 bei MDC-615389 - 2009-12-09 (bendra suma -828,75 Lt), todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo abu nukentėjusieji buvo sužaloti, patyrė išgąstį, skausmą ir nepatogumus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į abiejų nukentėjusiųjų sužalojimo sunkumą, patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sužalojimų pasekmes ir galimybes jas pašalinti, kiekvieno jų turtinę padėtį ir sužlugusias svajones, jiems padarytos ir atlygintos turtinės žalos dydį, tame tarpe kad: nors jų sužalojimai pripažinti nesunkiais, tačiau V. N. ir O. N. ilgą laiką gydėsi, abu apie porą mėnesių buvo priklausomi nuo invalido vėžimėlių, negalėjo savarankiškai judėti, taip pat buvo patys priklausomi nuo svetimų asmenų pagalbos, negalėjo tinkamai ne tik savimi pasirūpinti, bet ir savo nepilnamečiais vaikais, abiems nukentėjusiesiems buvo privalomai atliekamos papildomos operacijos. V. N. teisme nurodė, kad jam bus reikalinga dar viena operacija, O. N. tapo dalinai nedarbinga – 50 procentų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik į žalą padariusio asmens kaltę, į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, jau atlygintos neturtinės žalos dydį kiekvienam ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktikoje vyraujančią praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinas neturtinės žalos sumas pripažįsta, kad V. N. priteistinas 5000 Lt, O. N. – 10000 Lt, neturtinės žalos atlyginimas (BPK 115 str. 1 d.).

Abu nukentėjusieji prašė priteisti iš kaltinamosios ir išlaidas susijusias su teisinės pagalbos jiems suteikimu. Nors teisme juos atstovavo advokatas, tačiau teismui nebuvo pateikti kvitai patvirtinantys, kokių nors išlaidų, susijusių su nukentėjusiųjų atstovavimu, jam apmokėjimą, todėl šioje dalyje prašymai atmestini.

Teismo nuomone, nepagrįstas nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti iš kaltinamosios 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų paaiškinimų ir pateiktų ieškinių, jų žalos atlyginimo struktūra susideda iš trijų dalių: tiesioginių nuostolių, negautų pajamų (kurias patyrė tretieji asmenys juos slaugydami) ir neturtinės žalos. Dėl palūkanų priteisimo, tai CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamosios yra ginčas. BPK 336 straipsnio 2 d. numato, jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Nuosprendžiui neįsiteisėjus, prievolė dėl žalos atlyginimo neatsiranda, nuosprendis nepateiktas vykdymui ir negalima kalbėti ir apie prievolės - atlyginti nusikaltimu padarytą žalą - pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Todėl ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, laikytini priešlaikiniais. Dėl paminėtų motyvų netenkintinas nukentėjusiųjų priteisti 5 procentų metinių palūkanų iš kaltinamosios už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo, tačiau tai neatima galimybės nukentėjusiesiems kreiptis su šiuo reikalavimu į teismą civilinio proceso tvarka.

Kaltinamoji buvo sudariusi civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai neviršijant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. Nr. IX-2041) 11 str. numatytos draudimo sumos. Kadangi draudimo sutartyje ir įstatyme numatytas draudimo atlyginimas nepadengia visos šiuo nusikaltimu padarytos žalos,-todėl kitą jos dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo bendrais pagrindais (Civilinio kodekso 6.254 str. 1 ir 2 d.).

Atsižvelgus į virš pasakytą, nusikaltimu padaryta, neatlyginta ir teismo pripažinta pagrįsta turtinės žalos dalis (V. N.- 3120 Lt už abu nukentėjusiuosius sumokėtus) priteistina iš draudimo bendrovės, o 15000 Lt neturtinė žalos dalis priteistina iš kaltinamosios, t. y. V. N. 5000 Lt, O. N. – 10000 Lt (ši suma priteistina jau atskaičiavus draudimo abiems nukentėjusiesiems išmokėtas neturtinės žalos sumas ir kaltinamosios O. N. padarytas 800 Lt pašto perlaidas) išmokėtinas. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas, o dalyje dėl 5 procentų palūkanų pripažintina nukentėjusiesiems teisė su šiuo reikalavimu kreiptis civilinio proceso tvarka.

Kaltinamosios vyras pateikė prašymą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes, pasekmes ir kaltinamosios asmenybę, kuri turi šeimą, neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamosios vyras dirba, neteistas.

BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi įstatymo nustatyta, kad privalo būti minėtų aplinkybių visuma.

Nors kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jos padaryta veika neatsargi, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą, tačiau nėra vienos įstatymo nustatytos sąlygos, kad ji visiškai atlygins nusikalstama veika padarytą žalą. Iš kaltinamosios teismas pripažino pagrįstu priteisti 15000 Lt neturtinės žalos. Iš šios sumos kaltinamoji atlygino 800 Lt ir tik vienam iš nukentėjusių, draudimo įmonė – kiekvienam nukentėjusiajam po 1726,40 Lt neturtinės žalos. Taigi matyti, kad atlyginta tik nedidelė priteistos neturtinės žalos dalis. Kaltinamoji neturi turto ir pakankamai pajamų, kad galėtų visiškai atlyginti padarytą žalą. Be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji visiškai atlygins padarytą žalą, nes teismo posėdžio metu nesutinka su prašoma priteisti suma, jos dydžiu ir ją ginčija. Taigi nėra pagrindo manyti, kad gera valia ji visiškai atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą (baudžiamoji byla Nr. 1A -9-238/2006).

Daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, byloje nėra.

Teismo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nukentėjusiųjų ieškinius turinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti dalinai, ir priteisti V. N. iš AB „Lietuvos draudimas" 3120 Lt turtinei žalai atlyginti bei iš E. M. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; o O. N. iš E. M. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitose dalyse ieškinius atmesti, o dalyje dėl 5 procentų palūkanų pripažintina nukentėjusiesiems V. N. ir O. N. teisė su šiuo reikalavimu kreiptis civilinio proceso tvarka.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nutartį dėl E. M. priklausančio turto arešto palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.