Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, verčiant Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovui S. K. (S. K.), jo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovei Ž. T., viešamem teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei Ž. T., trečiajam asmeniui R. T. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja Z. K. parodė, jog ieškovas yra jos sūnus. Teigė, jog ieškovas su atsakove kartu gyveno prieš 10 metų. Pažymėjo, jog nežinojo, kad atsakovė laukėsi ieškovo kūdikio, toks faktas paaiškėjo, kai atsakovė išėjo atskirai gyventi. Nurodė, kad jos sūnus dirba, gauna vidutiniškai 1000,00 Lt atlyginimą per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Būna, kad darbo ieškovui nėra. Paaiškino, jog padeda sūnui, nors jos pensija yra tik 730,00 Lt. Mano, jog atsakovė nenori dirbti ir nori, kad ieškovas ją kartu su dukra išlaikytų.

Trečiajam asmeniui R. T. apie teismo posėdžio vietą bei laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 74), tačiau tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje civilinėje byloje ir prijungtose civilinėse bylose Nr. N2-5755(39)2003 bei N2-368(24)/2003 esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2003-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-368(24)/2003 m. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės Ž. T. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo S. K. išlaikymą dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2002-11-14 iki dukros pilnametystės ir nustatė atsakovo bei nepilnametės M. K. bendravimo tvarką. Ieškovas 2003-06-27 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas 2003-11-20 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. 2011-05-24 antstolės Vidos Daugirdienės išduotoje pažymoje vykdomojoje byloje Nr. 0004/03/05214 nurodyta, jog skolininko S. K. išlaikymo įsiskolinimas išieškotojai Ž. T. sudaro 21876,83 Lt (b. l. 10). Ieškovas 2003-2004, 2010-2011 metais buvo bedarbis ir gaudavo nedarbo draudimo išmoką (b. l. 12). Ieškovas 2011-03-07 su uždarąja akcine bendrove „Landas“ sudarė darbo sutartį Nr. 159 dėl suvirintojo darbo (b. l. 13). Ieškovo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį yra 657,77 Lt, atskaičius mokesčius ir išskaičius išlaikymą vaikui (b. l. 14). Ieškovas savo vardu transporto priemonės nėra įregistravęs (b. l. 15). Registrų centras pažymi, kad ieškovas nekilnojamojo turto Lietuvos respublikoje neturi (b. l. 16). Atsakovė Ž. T. 2008-06-18 yra sudariusi santuoką su trečiuoju asmeniu R. T. (b. l. 28). Atsakovės šeimoje auga dar vienas nepilnametis sūnus I. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Atsakovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 48-49). Atsakovė pateikė teismui paskaičiavimus, jog nepilnametės dukters M. K. išlaikymui per mėnesį būtinos išlaidos sudaro 844,47 Lt (b. l. 65-71).

Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis nėra nuolatinis ir nekintamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje nustatyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį teismas gali padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį (formą). Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra juridiškai reikšmingi faktai: aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalių turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 dalis, 3.3 str.). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus, nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.

Šioje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. sumažinimo, ieškinį pareiškė nepilnametės mergaitės tėvas, iš kurio 2003-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu priteisė 400,00 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nepilnametei M. K. iki jos pilnametystės. Ieškovas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo grindė tuo, kad pagal įgytą profesiją nepajėgia susirasti gerai apmokamo darbo, ilgą laiką buvo bedarbis ir tik nuo 2011-03-07 įsisdarbino įmonėje suvirintoju; išlaikymo dukrai įsiskolinimas siekia 21876,83 Lt. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nekilnojamojo turto neturi ir niekada neturėjo, ieškovo ir atsakovės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Iš šių duomenų teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, iš esmės nepasikeitė, tačiau ieškovas, ilgą laikotarpį neturėjęs darbo, nuo 2011-03-07 turi nuolatinį stabiliai apmokamą darbą (b. l. 14). Atsakovė yra sudariusi santuoką su trečiuoju asmeniu ir augina dar vieną nepilnametį vaiką, nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu neturi galimybės teikti priteistą išlaikymą, kadangi gauna mažą darbo užmokestį. Pažymėtina, kad ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Ieškovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Cvilinio kodekso 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt.

Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, neabejotinai galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Tačiau ieškovas turėtų imtis visų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, ar ieškotų kitokio, ne pagal savo specialybę, darbo ar kitokių pajamų, iš kurių būtų teikiamas pakankamas išlaikymas vaikui. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra yra 9 metų amžiaus, mergaitė lanko vidurinę mokyklą ir sportinių šokių užsiėmimus, kainuojančius 60,00 Lt per mėnesį, mergaitei yra būtinas maistas, vaistai, žaislai, rūbai ir kt. (b. l. 65-71). Ieškovė mergaitei skiriamas išlaidas vidutiniškai 844,00 Lt sumoje per mėnesį pagrindžia pateiktais skaičiavimais ir rašytiniais įrodymais (b. l. 65-71). Nuo 2003-02-10 sprendimo, kuriuo priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui, praėjo daugiau nei aštuoneri metai, žymiai pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikams pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Šios aplinkybės patvirtina išaugusius nepilnametės M. K. poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomai lėšų, todėl negalima pripažinti, kad 200,00 Lt dydžio pinigų suma, kurią sutinka mokėti ieškovas dukrai, būtų pakankama jos būtiniausiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus ir liudytojos parodymus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, į nustatytą faktą, kad ieškovo materialinė padėtis nuo išlaikymo vaikui priteisimo momento nėra iš esmės pablogėjusi, o priešingai - pagėrėjusi (ieškovas turi nuolatinį darbą, gauna stabilias pajamas), į atsakovės turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, teismui nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis nuo išlaikymo vaikui priteisimo momento pasikeitė iš esmės, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas (Civilinio kodekso 3.208 str., 3.192 str., 3.196 str., 3.201 str.). Teismo įsitikinimu, 2003-02-10 sprendimu priteisto iš ieškovo 400,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu yra būtinas patenkinti nepilnametės mergaitės poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 98 str. 1, 3 d.). Kadangi atmestini visi ieškovo S. K. reikalavimai, ieškovui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepateikė teismui duomenų apie bylinėjimosi išlaidų turėjimą, klausimas dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovo nespręstinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo S. K. ieškinį atsakovei Ž. T., trečiajam asmeniui R. T. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.