Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, kaltinamosios gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, nukentėjusiajai J. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turintis 10 klasių išsilavinimą, besimokanti (duomenys neskelbtini) 11 klasėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-03-15 apie 21.12 val., būdama kavinėje „Friedricho Bistro“, esančioje Herkaus Manto g. 5, Klaipėdoje, nuo minkštasuolio pagrobė be priežiūros paliktą J. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone“ 2000 Lt vertės su telefonu dėklu 100 Lt vertės bei SIM kortele. Viso M. L. pagrobė J. S. priklausančio turto už 2100 Lt.

M. L. kalta neprisipažino, parodė, kad 2014-03-15 vakare ji kartu su drauge A. C. nutarė nueiti pavalgyti į kavinę „Friedricho Bistro“. Atsisėdo prie staliuko ant minkštasuolio, o A. atsisėdo priešais ją. Ji pasidėjo iš dešinės pusės paltą, rankinę ir šaliką. Ant minkštasuolio padėto telefono ji nematė. A. irgi nusirengė viršutinius rūbus. Po to ji A. paprašė ją nufotografuoti su jos telefonu prie sienos, ant kurios buvo nupaišytas jos mėgstamas atlikėjas „2 pac“. A. pasiūlė persėsti prie kito staliuko, nes aplinkui buvo didelis triukšmas ir joms trukdė susikalbėti, todėl jos nuėjo atsisėsti prie kito staliuko, kuris buvo netoliese, dvivietis, stovintis prie lango. Prieš tai ji nuo minkštasuolio pasiėmė visus savo daiktus į glėbį ir su jais nuėjo prie kito staliuko. Kai atėjo prie staliuko, ji rankinę pasidėjo ant palangės o striukę pasidėjo ant kelių. Jos abi žiūrėjo meniu. Kai išsirinko ko nori, ji A. pasakė, kad užsakytų, o pati nuėjo į tualetą. Eidama į tualetą, su savimi rankose laikė paltą. Tuo metu A. liko sėdėti prie staliuko. Tualete ji savo daiktus pasidėjo ant žemės. Kai ėmė tualetinį popierių ant žemės pamatė kažkokį baltos spalvos daiktą. Ji daiktą paėmė ir atlenkus baltos spalvos dėklą pamatė jame telefoną. Tualete garsiai paklausė, ar niekas nepaliko telefono. Tuo metu tualete buvo moteris, tačiau ji jai nieko neatsakė. Telefoną įsidėjo į palto kišenę. Grįžusi A. pasakė, kad tualete rado telefoną. A. paprašė parodyti. Ji telefoną ištraukė ir padavė A.. Dėklas liko kišenėje. Kai A. jai gražino telefoną, ji mėgino įeiti į telefono meniu. Užrakto jame nebuvo. Pamatė, kad meniu yra rusų kalba, tuomet pamėgino jį pakeisti į anglų kalbą. Pamėginus kelis kartus pakeisti kalbą, ji ją pakeitė. Kadangi jos telefonas baigė išsikrauti, norėdama paskambinti mamai, savo SIM kortelę įsidėjo į rastą telefoną. Mamai norėjo paskambinti ir pranešti, kad rado telefoną. Kai įsidėjo savo SIM kortelę, ieškojo mamos telefono. Tačiau jame neišsisaugojo adresai ir ji negalėjo iš jo mamai paskambinti. Ji kontaktinio savininko numerio rastame telefone neieškojo. Adresatai buvo įrašyti rusų kalba, kurios ji nesupranta. Neradusi mamos kontaktinio numerio, ji telefoną užrakino ir jį padėjo ant stalo. Mamai prisiskambino iš A. telefono. Mamai pranešė, kad rado telefoną. Rastu telefonu ji fotografavo atneštą joms maistą. Fotografavo piešinius ant sienos. Po to telefoną įsidėjo į savo tašę norėdama parsivežti namo ir parodyti mamai, kad jį rado. Telefono padavėjai nepadavė, nes nežinojo, kad jai reikia paduoti rastus daiktus. Po tualeto ji telefono savininko nebeieškojo, nes bijojo telefoną atiduoti ne savininkui. Kai grįžo į namus parodė mamai telefoną. Mama liepė telefoną išjungti, pasakė, kad ryt ieškos telefono savininko. Kitą dieną apie 14:00 val. jai grįžus į namus ir įjungus telefoną ant jo ekrano pamatė parašytą rusų kalba pranešimą, kuriame buvo rašoma, kad telefonas yra pamestas. Buvo prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Mama paskambino nurodytu numeriu ir pakalbėjusi pasakė, kad reikia važiuoti iki policijos komisariato ir grąžinti telefoną. Jos nuvyko į policijos komisariatą ir pareigūnui perdavė telefoną. Ji telefono nevogė, jį pasiėmė, nes norėjo gražinti savininkui. Imdama telefoną jo nesisavino.

Nukentėjusioji J. S. parodė apie tai, jog 2014-03-15 apie 21.00 val. ji šventė gimtadienį kavinėje „Friedricho Bistro“. Ji trumpam be priežiūros prie kito staliuko paliko savo mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, 2000 Lt vertės. Telefonas buvo su SIM kortele. Telefonas buvo įdėtas į baltos spalvos odinį dėklą. Telefoną ji paliko baigus fotografuoti. Tuo momentu pamiršo pasiimti. Telefonas buvo paliktas matomoje vietoje. Atsiminusi, kad paliko be priežiūros telefoną ji nuėjo jo pasiimti, tačiau neberado. Pradėjo jo ieškoti, klausinėti aplinkinių ar niekas nerado jos telefono, tačiau niekas neprisipažino. Tuomet ji iš draugės telefono pradėjo skambinti į savo telefoną, tačiau jis jau buvo išjungtas. Paskui ji pamatė dvi merginas. Viena iš merginų rankose laikė telefoną, panašų į jos, merginos fotografavosi. Jai kilo mintis, kad tos merginos galbūt pavogė jos telefoną, tačiau neturėjo įrodymų. Bijodama nepagrįstai apkaltinti, ji merginoms nieko nesakė. Kitą dieną 2014-03-16 apie 11.00 val. ji nuėjo pas kavinės vadovą ir paprašė, kad peržiūrėtų vaizdo medžiagą. Tikėjosi, kad gal būt vagystė bus užfiksuota. Peržiūrint kavinės vaizdo įrašą, pamatė tas pačias dvi merginas, kurias įtarė pasisavinus jos telefoną. Vaizdo įraše aiškiai matėsi gulintis telefonas. Matėsi kaip viena iš merginų pasideda savo striukę ant telefono. O kai rūbą paima, telefono ant kėdės nebėra. Įraše matėsi kaip merginos nueina ir atsisėda prie kito stalelio, pradeda fotografuotis jai priklausančiu telefonu. Vėliau ji tą pačią dieną apie 12.00 val. savo paskyroje socialiniame puslapyje “Facebook“ patalpino skelbimą su minėtomis merginų fotonuotraukomis ir pranešė, kad jos pavogė telefoną bei paprašė žmonių, kad padėtų jas atpažinti. Taip pat ji nurodė savo vyro kontaktinį telefoną į kurį turint naudingos informacijos būtų galima paskambinti. Po 2 val. į vyro telefoną paskambino moteris, kuri pasakė, kad jos dukra rado telefoną kavinės moterų tualete. Sutuoktinis pasakė, kad ne taip viskas buvo, kad pakalbėtų su dukra ir jam perskambintų, o telefoną nuneštų į policijos komisariatą. Vyras skambučio taip ir nesulaukė. Policijoje jai buvo grąžintas telefonas. Žala nepadaryta, nes telefonas grąžintas. Telefonas yra veikiantis, nesugadintas. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja A. C. parodė, kad su M. L. sportuoja viename sporto klube. 2014-03-15 apie 21:00 val. jos kartu su M. buvo viename bare senamiestyje, po to atėjo į „Friedricho Bistro“ pavakarieniauti. Jos nuėjo atsisėsti prie laisvo staliuko, nusifotografavo, tačiau prie minėto staliuko buvo tamsu, todėl persigalvojo ir persėdo į kitą vietą. Kai sėdėjo prie pirmo staliuko, ji telefono priešais ją gulinčio ant minkštasuolio kur sėdėjo M., nematė. M. atsisėdusi nusirengė ir pasidėjo šalia savęs ant minkštasuolio striukę, šaliką. Ji pati sėdėjo nenusirengusi. Paskui M. pasiūlė persėsti prie kito staliuko. Kai atsisėdo, padavėja atnešė meniu. Jos išsirinko. M. pasakė, kad eina į tualetą ir paprašė jos užsakyti ką išsirinko. Į tualetą M. nuėjo vilkėdama striukę. Kai M. sugrįžo iš tualeto, pasakė, kad tualete rado mobilaus ryšio telefoną „Iphone“. M. išsitraukė iš striukės kišenės telefoną ir jai parodė. Ji paklausė M., ar neieškojo telefono savininkės. M. jai atsakė, kad paklausė tualete buvusios moters, tačiau moteris atsakė, kad tai ne jos telefonas. Ji užsiminė M., kad reikėtų paskambinti kokiu nors telefone esančiu numeriu ir pasakyti, kad rado telefoną. Tačiau M. taip ir nebepaskambino. M. prie jos akių nuėmė telefono dėklą bei pasikeitė SIM kortelę į savo. Telefono ji savo asmeniško neturėjo, bent ji jo nematė. Kai M. įsidėjo savo kortelę, ji paskambino savo mamai ir pasakė, kad rado telefoną tualete. Vėliau M. rastu telefonu nufotografavo ją bei patiekalus. Pavalgiusios jos susimokėjo ir išėjo. 2014-03-16 apie 16:30 val. ji prisijungė prie socialinio tinklalapio „Facebook“. Tinklapio viešoje paskyroje pamatė savo fotonuotrauką ir skelbimą, kuriame buvo parašyta, kad ji pavogė. Nurodytam kontaktui D. parašė savo telefono numerį ir paprašė jai paskambinti, tačiau skambučio nesulaukė. Ji taip pat parašė, kad dėl telefono kreiptųsi į M. L. – nurodė jos duomenis tinklalapyje.

Iš dalies – dėl viršutinių rūbų nusirengimo, persėdimo prie kito staliuko aplinkybių - skiriasi kaltinamosios bei liudytojos parodymai. M. L. tvirtina, kad A. C. pamiršo esmines bylos aplinkybes, tačiau nenurodė, priežasčių, dėl kurių ji turėjo ar galėjo pamiršti minėtas aplinkybes.

V. L. parodė, kad jos dukra pareiginga, su ja jokių problemų neturi. Apie tai, kad M.rado telefoną, ji sužinojo 2014-03-15 apie 22:00 val. kai jai dukra paskambino ir pasakė, kad tuoj grįš į namus ir kad rado telefoną. Kai grįžo dukra jai parodė telefoną ir pasakė, kad telefoną rado tualete. Ji dukrai liepė eiti miegoti. Pasakė, kad apie telefoną pasikalbės rytoj. Kitą dieną apie 14:00 val. grįžus dukrai iš sporto treniruočių, jai liepė pažiūrėti rastame telefone kokį nors kontaktą, kad galėtų paskambinti ir grąžinti telefoną. Įjungus telefoną, pamatė pranešimą rusų kalba kurį ji perskaitė. Jame buvo rašoma, kad buvo pamestas telefonas, prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Ji iš savo telefono paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė vyriškis. Ji vyriškiui pasakė, kad jos dukra rado telefoną kavinės tualete ir nori jį grąžinti. Tuomet vyriškis pradėjo sakyti, kad telefonas yra pavogtas. Vyriškis pradėjo kaltinti sakydamas, kad jos dukra su drauge telefoną pagrobė. Ji jam pasiūlė susitikti ir grąžinti telefoną, tačiau jis pasakė, kad jam jo nereikia ir kad susitiks policijoje. Po to vyriškis padėjo ragelį. Ji išsigandusi kartu su dukra ir jos drauge nuvažiavo į Klaipėdos AVPK budinčią dalį norėdamos gražinti telefoną, tačiau ji jo ten negražino, kadangi jas nukreipė vykti į Klaipėdos m. 1 PK. Prieš tai budėtojas paskambino telefono savininkui ir paprašė atvykti telefoną pasiimti. Jos nuvyko į 1- jį policijos komisariatą ir telefoną padavė budėtojui. Dukra ir A.parašė pasiaiškinimus. Jos dukra nėra linkusi vagiliauti. Nėra buvę atvejų, kad ji apsivogtų. Ji tiki savo dukterimi. Tiki, kad telefono ji nepavogė, o rado.

Apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas telefonas IPhone A1387 EMC 2430. Telefonas baltos spalvos. Užfiksuota, jog telefonas po apžiūros grąžintas savininkei J. S. (b.l. 20).

Apžiūros protokole, nuotraukose užfiksuotas įvykis. Protokole apžiūrimas CD su kavinės vaizdo įrašu. Iš įrašo matyti, jog M. L. sėdasi ant minkštasuolio, kur ir yra padėtas telefonas. Sėdasi, žiūrėdama į tą pusę, kur yra telefonas. Rankinę padeda ant telefono, po to nusivelka striukę bei šaliką, juos padeda ant rankinės. Abi su drauge fotografuojasi, sugrįžusi į savo vietą, užkiša dešinę ranką po padėtais rūbais ir kažką daro. Į kitą ranką paima šaliką, kurį pakelia ir suima kartu su striuke, o kita ranka kažką daro, pakišusi ranką su rūbais. Traukiant ranką, iš po striukės kažkas baltas sušmėžuoja, tuomet dešinę ranką įkiša į striukę, kurią laiko su kaire ranka apglėbusi. Po to ją ištraukia ir su ja paima rankinę. Kai kaltinamoji išeina, mobilaus telefono ant minkštasuolio nebėra. Atsisėdusi ant kito minkštasuolio, ji striukę laiko glėbyje, rankas pakišusi po staliuku, kažką daro, po to atsistojusi, striukę pasikabina ant kėdės atlošo, pasilenkusi užtraukia striukės užtrauktuką. Vėliau, pasiėmusi striukę, kažkur nueina ir grįžta atgal (b.l. 25-35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad šis įrašas besąlygiškai patvirtina, jog nukentėjusiosios paliktą mobilaus ryšio telefoną nuo minkštasuolio tyčia paėmė M. L.. Jos parodymus, kad mobilaus ryšio telefoną pamatė tik tualete ant grindų, kur, prieš įeidama į kabiną, buvo pasimetusi savo striukę, teismas vertina ne tik kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir kaip prasilenkiančius su sveika gyvenimiška logika.

Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta.

M. L. tyčia, suvokdama savo nusikalstamus veiksmus, pagrobė lakinai be priežiūros paliktą nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - veika padaryta tyčia, į veikos stadiją - veika baigta, į kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista, nepilnametė, mokosi, gerai charakterizuojama, tačiau nevertina kritiškai padarytos tyčinės nusikalstamos veikos.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;

nusprendė:

M. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.