Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo pagal pareiškėjų J. G. ir K. A. pareiškimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis taikos sutartį apibrėžia kaip susitarimą, šalių tarpusavio nuolaidomis išsprendžiantį kilusį teisminį ginčą, užkertantį kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžiantį teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi , taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Tačiau CK 6.984 straipsnis bei CPK 42 straipsnio 2 dalis išskiria atvejus, kai šalių sudaryta taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta – sudaryta dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reguliuoja teisės imperatyvios normos, klausimų, susijusių su viešąja tvarka ar prieštaravimu viešajam interesui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013). Pažymėtina, kad iš taikos sutarties atsiradusi šalių prievolė taikos sutarties dalyko atžvilgiu yra nedali (CK 6.983 straipsnio 2 dalis). Todėl tuo atveju, kai teismas nustato, jog negalioja taikos sutarties atskiros sąlygos ar jų dalys, laikytina, jog negalioja visa taikos sutartis. Teismo procese nusprendus, jog negalioja dalis šalių pasirašytų taikos sutarties sąlygų, teismas turi nutartimi atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartis Nr. 2-185/2009).

Nagrinėjamu atveju nei iš teismui pateiktos tvirtinti 2017-04-28 taikos sutarties nuostatų, nei iš pačio prašymo patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neaišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo sudaryta ši taikos sutartis. Nors taikos sutarties įvadinėje dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi siekiama išspręsti klausimą dėl perleistų vertybinių popierių (pajų), tačiau 2015-08-01 Pajų dovanojimo sutarties sudarymo ir žalos atsiradimo faktinės aplinkybės taikos sutartyje nurodytos itin abstrakčiai – nenurodyta dėl kieno, kokių veiksmų (neveikimo) ir kokiu būdu atsirado žala, nekonkretizuotas žalos turinys, kuo pagrįstas žalos dydis ir pan. (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas ). Pati 2015-08-01 Pajų dovanojimo sutartis nėra pateikta. Tai apsunkina galimybę įvertinti tikruosius taikos sutartį pasirašiusių šalių ketinimus ir įvertinti jų atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams, negali nustatyti kas yra 2015-08-01 Pajų dovanojimo sutarties šalys. Tačiau net ir esant šiems neaiškumams akivaizdu, kad taikos sutarties 3 punktas, kuriame nustatyta, kad taikos sutartimi šalių sutartas žalos atlyginimo dydis apima taip pat ir galinčią atsirasti ateityje turtinę ir neturtinę žalą, jokių tiesioginių ar netiesioginių nuostolių , sudarytas pažeidžiant imperatyvią įstatymo nuostatą, nes susitarimai, apribojantys ar panaikinantys civilinę atsakomybę už neturtinę žalą, yra įstatymo griežtai draudžiami (CK 6.252 straipsnio 2 dalis ).

Taikos sutartyje esant sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms CK nuostatoms, tokia taikos sutartis negali būti tvirtinama teismo (CK 1.80 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taip pat pareiškėjams išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, neprivaloma. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujanti ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.157 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis ) ir turi būti vykdoma, kol nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų pateiktą 2017 metų balandžio 28 dienos taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.