Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko R. B. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/02684.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkas R. B. pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, prašė panaikinti antstolio A. S. 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą Nr. S1b-69023 dėl įpareigojimo pateikti informaciją apie turto perleidimą, kuriuo jis buvo įpareigotas pateikti antstoliui informaciją dėl turto perleidimo ir kurio pagrindu antstolis skolininko neareštuotam turtui VĮ Registrų centre įregistravo žymą, jog be antstolio nurodymo tvirtinti sandorį draudžiama. Nurodė, jog antstolis vykdo 101 357 Eur skolos išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojo V. L. naudai. Antstolis yra areštavęs skolininko turtą, t. y. žemės sklypus, kurių vertė 135 050 Eur, o šios sumos visiškai pakanka skolai padengti. Skolininko nuomone, antstolis savo veiksmais šiurkščiai pažeidžia jo teises, nes jis negali laisvai disponuoti savo kitu turtu. Tokiais veiksmais antstolis viršija savo įgaliojimus, nes antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis A. S. skolininko R. B. skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S1b-68999 dėl turto arešto panaikinimo antstolis tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino areštą pareiškėjo turtui: 1) butui, (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statiniams, (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypams, (duomenys neskelbtini); 6) pistoletui „Makarov“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Prašyme pareiškėjas buvo nurodęs, jog ketina parduoti dalį jam priklausančio neareštuoto turto. Panaikinęs areštą pareiškėjo turtui, antstolis 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S1b-69023 dėl įpareigojimo pateikti informaciją apie turto perleidimą įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip likus l darbo dienai iki nekilnojamojo turto, kuriam panaikintas areštas, perleidimo sandorio tvirtinimo raštu arba el. paštu informuoti antstolį A. S. apie ketinimą sudaryti perleidimo sandorį. Šią informaciją antstolis išviešino viešame registre. Skolininkui realizavus neareštuotą turtą, skolininkas gaus pinigines lėšas, iš kurių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnio 2 dalį išieškojimas yra vykdomas antrąja eile, t. y. anksčiau negu iš nekilnojamojo turto. Dėl to įpareigojimas informuoti antstolį apie ketinimą sudaryti sandorį yra pagrįstas. Antstolis netrukdo skolininkui disponuoti jam priklausančiu neareštuotu turtu, tačiau gautos piniginės lėšos pirmiausia turi būti skiriamos pareiškėjo skoloms dengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė. Pagrindiniai teismo motyvai: CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Skolininkui realizavus neareštuotą turtą, pastarasis gaus pinigines lėšas, iš kurių pagal CPK 664 straipsnio 2 dalį išieškojimas yra vykdomas antrąja eile, t. y. ankščiau negu iš nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, antstolio įpareigojimas informuoti antstolį apie ketinimą sudaryti sandorį yra visiškai pagrįstas ir teisėtas bei atitinka ir paties skolininko interesus. Antstolis netrukdo ir (ar) neapriboja skolininkui teisės disponuoti turtu, antstolis tik įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie ketinimą sudaryti turto perleidimo sandorį ir šią informaciją išviešino viešame registre. Vykdymo procese skolininkui keliama pareiga sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Jeigu skolininkas, perleidęs turtą, gautas pinigines lėšas panaudotų kitiems tikslams, o ne atsiskaityti su kreditoriumi, pasielgtų nesąžiningai, tai prieštarautų skolininko pareigai greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą bei pareigai pateikti duomenis apie turimą turtą (CPK 645 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – skolininko R. B. skundą tenkinti visiškai. Nurodo, jog:

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Antstolis išdėstė analogiškus argumentus, kuriais rėmėsi priimdamas 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą dėl skundo nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolis teisėtai ir pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S1b-69023 dėl įpareigojimo pateikti informaciją apie turto perleidimą įpareigojo VĮ Registrų centrą papildyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (dėl turto, kurio unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruojant žymą: „R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto perleidimo sandorį tvirtinantis notaras įpareigojami ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki nekilnojamojo turto perleidimo sandorio tvirtinimo informuoti antstolį A. S.. Be atskiro antstolio nurodymo tvirtinti sandorį draudžiama“, taip pat ar teisėtai ir pagrįstai minėtu patvarkymu įpareigojo R. B. ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki nekilnojamojo turto, t. y.: 1) buto, (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statinių, (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorio tvirtinimo raštu arba el. paštu informuoti antstolį A. S.. Skolininko R. B. nuomone, tokie antstolio veiksmai – VĮ Registrų centro įpareigojimas įregistruoti anksčiau minėtą žymą dėl turto, kuriam nebetaikomas areštas, ir skolininko įpareigojimas informuoti antstolį apie sudaromus turto, kuriam nebetaikomas areštas, perleidimo sandorius šiurkščiai pažeidžia jo konstitucines teises, skolininko nuomone, tokiu patvarkymu ir įpareigojimais antstolis viršija savo įgaliojimus bei pažeidžia jo teisę nevaržomai valdyti, naudoti, disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tačiau su tokiais apelianto argumentais ir atskirajame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0010/16/02684 duomenimis nustatyta, jog antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/02684 vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015, išduotą dėl 101 357 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo V. L. naudai. 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1a-63630 (vykdomoji byla, 1 tomas, b. l. 202–208) areštuotas skolininkui R. B. priklausantis turtas (68 vienetai atskirų objektų, t. y. butas, gyvenamasis namas, kiemo statiniai, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ginklas). 2016 m. spalio 3 d. nurodymu Nr. S-16-10-10550 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomoji byla, 2 tomas, b. l. 62) Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateiktas nurodymas dėl skolininkui R. B. priklausančių piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, leidžiant skolininkui disponuoti 623 Eur dydžio suma kiekvieną mėnesį. 2017 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S1b-4706 dėl skolos išieškojimo (vykdomoji byla, 2 tomas, b. l. 127) antstolis pareikalavo iš UAB „B.“ iš skolininko R. B. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį padaryti išskaitas ir išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S1b-65340 dėl naujos areštuoto turto vertės nustatymo (vykdomoji byla, 3 tomas, b. l. 182–186) antstolis nustatė skolininkui R. B. priklausančio turto – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertę, bendra skolininkui R. B. priklausančio turto – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 135 050 Eur. Minėtas patvarkymas iš dalies patikslintas 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S1b-68744 (vykdomoji byla, 3 tomas, b. l. 189–190), nustatyta, jog skolininkui R. B. priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bus parduodami kiekvienas atskirai. 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S1b-68620 dėl skundo nagrinėjimo (vykdomoji byla, 3 tomas, bylos numeris patvarkymui nesuteiktas, jis neįsegtas į bylą), iš dalies tenkindamas skolininko skundą, antstolis nutarė atskiru patvarkymu spręsti klausimą dėl arešto panaikinimo skolininko R. B. turtui – butui, gyvenamajam namui, kiemo statiniams, pistoletui, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir daliai žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), atskiru patvarkymu skolininką bei sandorius tvirtinantį notarą įpareigojant ne vėliau kaip likus 1 dienai iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio patvirtinimo informuoti antstolį apie skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą. 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S1b-68999 dėl turto arešto panaikinimo (vykdomoji byla, 3 tomas, b. l. 202) panaikintas areštas skolininko R. B. turtui, t. y.: 1) butui, (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statiniams, (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypams, (duomenys neskelbtini); 6) pistoletui „Makarov“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymas Nr. S1b-69023 dėl įpareigojimo pateikti informaciją apie turto perleidimą (vykdomoji byla, 3 tomas, b. l. 203), kuriuo antstolis įpareigojo VĮ Registrų centrą papildyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (dėl turto, kurio unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruojant žymą: „R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto perleidimo sandorį tvirtinantis notaras įpareigojami ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki nekilnojamojo turto perleidimo sandorio tvirtinimo informuoti antstolį A. S.. Be atskiro antstolio nurodymo tvirtinti sandorį draudžiama“, taip pat skolininkas R. B. įpareigotas ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki nekilnojamojo turto, t. y.: 1) buto, (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statinių, (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorio tvirtinimo raštu arba el. paštu informuoti antstolį A. S.. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. CPK 624 straipsnyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, tai antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonių sąrašas nurodytas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, (inter alia) tai yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; kitos įstatymų numatytos priemonės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. CPK 662 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka. CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (t. y. iki priverstinio vykdymo pradžios) nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. CPK 664 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Antstolis, iš dalies tenkindamas skolininko R. B. 2017 m. rugpjūčio 23 d. antstolio kontoroje gautą skundą, daliai skolininko turto panaikino areštą, kadangi, kaip nurodo antstolis, skolininkas jam buvo nurodęs, jog ketina parduoti dalį jam priklausančio turto. Tokiu būdu antstolis suteikė galimybę skolininkui realizuoti turtą už galbūt skolininkui palankesnę kainą ir gauti didesnę pinigų sumą. Tokia situacija yra palanki tiek skolininkui, tiek išieškotojui, nes, realizavus turtą ir gavus didesnę pinigų sumą, išieškotojui būtų grąžinta didesnė skolos dalis, o skolininkui skola sumažėtų taip pat didesne dalimi. Antstolis, panaikinęs areštą daliai skolininko turto, kuris buvo areštuotas siekiant užtikrinti išieškotojo reikalavimą ir teisę atgauti skolą, privalo imtis įstatymo jam suteiktų priemonių, kad skolininkui perleidus dalį turto ir gavus piniginių lėšų (kurios ne visais atvejais yra pervedamos į skolininko sąskaitą, o perduodamos ir grynaisiais pinigais arba pervedamos į kitų asmenų sąskaitas), išieškotojas turėtų realią galimybę atgauti bent dalį skolos. Be to, antstolis, vykdydamas CPK 662, 664 straipsnių reikalavimus, privalo nustatyti pirmesnės eilės turtą (skolininko piniginės lėšos patenka į pirmesnę eilę negu nekilnojamasis turtas) ir iš jo išieškoti, iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Remdamasis aptartomis teisėms normomis, faktine bylos situacija, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kadangi antstolis atlikdamas priverstinį skolos išieškojimą privalo laikytis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo eilės, antstolis teisėtai ir pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S1b-69023 įpareigojo VĮ Registrų centrą papildyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (dėl turto, kurio unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruojant žymą: „R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto perleidimo sandorį tvirtinantis notaras įpareigojami ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki nekilnojamojo turto perleidimo sandorio tvirtinimo informuoti antstolį A. S.. Be atskiro antstolio nurodymo tvirtinti sandorį draudžiama“, ir teisėtai ir pagrįstai šiuo patvarkymu įpareigojo skolininką R. B. ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki nekilnojamojo turto, t. y.: 1) buto, (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statinių, (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorio tvirtinimo raštu arba el. paštu informuoti antstolį A. S.. Nenustatyta, kad antstolis būtų veikęs neteisėtai, viršijęs savo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog tokiais antstolio veiksmais yra pažeidžiama skolininko konstitucinė teisė laisvai disponuoti nuosavybe. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina: nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).Antstolis, skundžiamu patvarkymu įpareigodamas skolininką R. B. informuoti antstolį apie nekilnojamojo turto perleidimo sandorio tvirtinimą bei įpareigodamas VĮ Registrų centrą papildyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus atitinkama žyma, tokiais veiksmais iš esmės neapribojo skolininko galimybės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, sudaryti šio turto perleidimo sandorius. Skolininkas turi teisę sudaryti sandorius dėl turto, kuriam antstolis panaikino areštą, perleidimo, tačiau apie tokius sandorius privaloma informuoti antstolį, kurio pareiga saugoti ir ginti ir kitos šalies – išieškotojo – teises bei teisėtus interesus. Skolininko patiriami tam tikri nepatogumai, susiję su jo prievole sumokėti skolą išieškotojui V. L., yra natūrali jo paties netinkamo elgesio pasekmė, nes teismų konstatuota, jog 2011 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią skolininkas įsigijo ginčo sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), yra negaliojanti, sandoris buvo apsimestinis. Teismas, atmesdamas skolininko skundą, rėmėsi ir CPK 645 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Iš atskirojo skundo matyti, jog, skolininko nuomone, jis neprivalo teikti informacijos antstoliui apie savo finansinę būklę, nes, anot apelianto, antstolio pareiga yra tai tikrinti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos; visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti skundžiamą nutartį ir antstolio patvarkymą, kaip to prašo skolininkas, nėra teisinio pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas skolininko dėmesys į tai, jog, kaip anksčiau aptarta, CPK 662 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Taigi, skolininkas turi teisę prašyti antstolio išieškoti iš paskesnės eilės turto (pavyzdžiui, ne iš jo piniginių lėšų, o iš nekilnojamojo turto). Tačiau, kaip numatyta įstatyme, antstoliui raštu turi būti pateikiamas skolininko prašymas. Iš vykdomosios bylos (2 tomas, b. l. 54–55) matyti, jog 2016 m. rugsėjo 28 d. skolininkas R. B. prašė antstolio išieškojimą nukreipti į 13 vnt. žemės sklypų (nurodyti 14 vnt., tačiau du sutampa). Šis jo prašymas antstolio bei teismų nebuvo tenkintas, nes tuo metu dar nebuvo žinoma turto vertė ir tai, ar jo pakaktų skolai bei vykdymo išlaidoms padengti. Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog po to, kai 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo atliktas pakartotinis turto vertės nustatymas ir yra aiškiai žinoma areštuoto turto vertė, skolininkas R. B. raštu su prašymu dėl išieškojimo iš paskesnės eilės turto būtų kreipęsis į antstolį. Jo skundai dėl antstolio veiksmų nelaikytini tokiu prašymu, kadangi prašyme turėtų būti aiškiai nurodyta, į kokį konkretų turtą skolininkas prašo nukreipti išieškojimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

skolininko R. B. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.