Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, išdirbant per mėnesį po 20 valandų, iš viso 120 valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, išdirbant per mėnesį po 20 valandų, iš viso 80 valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, taikant bausmių keitimo taisyklę, nustatytą BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje, prie didesnės 30 parų arešto bausmės pridėti mažiausią įstatymo leidžiamą bausmės dalį 10 parų arešto, iš šiuo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, kuri pakeista pagal bausmių keitimo taisykles į arešto bausmę, atitinka 13 parų arešto, paskiriant subendrintą 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu 4 mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taikant bausmių keitimo taisyklę, numatytą BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, prie griežčiausios Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtos, pakeistos iš laisvės apribojimo bausmės, 90 parų arešto bausmės, pridedant dalį 30 parų arešto iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos, pakeistos iš laisvės apribojimo bausmės, 90 parų arešto bausmės, ir dalį 15 parų arešto iš 40 parų arešto bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, paskiriant maksimalią įstatymo leistiną 90 parų arešto bausmę, ir BK 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius nuo šiuo nuosprendžio paskirtos arešto bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtą 90 parų arešto bausmę įskaityta atlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžius, taikant bausmių keitimo taisyklę, numatytą BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, atliktos laisvės apribojimo bausmės trukmė skaičiuojama nuo pirmiau įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Į baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimą 4 mėnesius nuo šiuo nuosprendžio paskirtos arešto bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įskaityta šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikta dalis pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį.

Arešto bausmės pradžia skaičiuojama nuo R. S. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą, jai neatvykus, nuo jos sulaikymo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu K. K. esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, jai susitaikius su nukentėjusiąja. Jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Apeliacinių skundų K. K. atžvilgiu negauta

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. S. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažinta kalta už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su K. K., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) val. iš daugiabučio namo kiemo adresu, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pavogė svetimą turtą - nukentėjusiajai I. S. priklausantį 200 eurų vertės vaikišką vežimėlį ,,C. S.“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama R. S. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jai paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati jos padarytam baudžiamajam nusižengimui ir atitinka bausmės paskirtį. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas subendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme tinkamai vadovavosi bausmių keitimo ir bausmių bendrinimo taisyklėmis.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog R. S. vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą padarė bendrininkų grupėje. Praeityje teista 3 kartus, šią nusikalstamą veiką padarė po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, dar nespėjus jam įsiteisėti. Taip pat pažymėtina, jog po šio baudžiamojo nusižengimo padarymo jos atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje pagrįstai nustatyta dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Marijampolės apylinkės teismas R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog ji baudžiamąjį nusižengimą įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad R. S. per 5 metus 12 kartų buvo bausta administracine tvarka už įvairius viešosios tvarkos pažeidimus ir iš esmės visada esant apsvaigus nuo alkoholio (tris kartus veikė priešingai vaikų interesams), turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nesumoka. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. S. nedirba, nesimoko ir Užimtumo tarnyboje neregistruota. Nors praeityje R. S. buvo skiriamos baudos, arešto bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, laisvės apribojimo bausmės, taip pat skiriami įvairūs įpareigojimai, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistosios elgesiui neturėjo, nuteistoji ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis baudžiamasis nusižengimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad R. S. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkusi taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis baudžiamasis nusižengimas yra nuoseklus kaltininkės gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad jai paskyrus arešto bausmę nukentės jos trys vaikai, taip pat suprastės jos emocinė sveikata, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojo nusižengimo padarymo metu šios aplinkybės egzistavo, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio R. S. nesustabdė. Be to, pažymėtina, jog galimybę savo elgesį koreguoti teigiama linkme (nenusikalsti, tinkamai ugdyti vaikus, turėti legalų pragyvenimo šaltinį, atsisakyti alkoholio) nuteistoji jau turėjo galimybę, tačiau ja nepasinaudojo ir vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. skyrė tokią subendrintą arešto bausmę, taip pat bausmių bendrinimo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Todėl, įvertinus R. S. asmenybę, padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę R. S. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.