Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2449-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
A5.-2449-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02065-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. K., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2449-1133/2020Teisminis procesas Nr. 4-68-3-02065-2020-8Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.1; 6.121.9.10 (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionenė,sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Karolinai Krukovskai,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. (V. K.),

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui Tomui Valeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K., būdamas (duomenys neskelbtini) bendrijos (toliau – ir Bendrija) pirmininku/atsakingu asmeniu, nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., esant darbo sutarties požymiams leido dirbti E. T. (E. T.), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV), apie darbuotojo E. T. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu V. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kai buvo išrinktas pirmininku, tos situacijos nežinojo, pradėjo dirbti vietoj A. B.. Priešais sargo būdelę garažą turi E. T.. Žino, kad pirmu atveju jis atėjo 6 val. ryto atidaryti garažą, todėl jis (V. K.) asmeniškai jo paprašė, be jokio atlygio, pakūrenti krosnį, kuri buvo būdelėje, jokių sargo funkcijų jis nevykdė. E. T. žinojo, kur guli raktai, visi tai žino. Dėl antro karto nurodė, kad darbo inspekcija atvažiavo 4-5 val., ten buvo E. T. ir jis nieko nežino kas ir kaip, E. T. iš viso matė kokius 3 kartus. E. T. balandžio 29 dieną paprašė leisti anksčiau atvažiuoti į garažą remontuoti automobilį, jis (V. K.) leido. Tuo metu, kada E. T. buvo, atvažiavo darbo inspekcija. Jis pats (V. K.) budėtoju nedirba. Budėjimo grafiką sudarė liepos mėnesį, balandžio mėnesį grafikas greičiausiai irgi buvo, nes kai pradėjo dirbti, tada pradėjo sudarinėti grafikus. Kai jam perdavė buvęs pirmininkas A. B. visą informaciją, dokumentaciją, paaiškino, kad tokiu būdu budi, nes kitaip negali, nes reikia mokėti „Sodrai“. Kol A. B. buvo pirmininkas, jis (V. K.) nebudėdavo, tada ateidavo gal A. B. giminaičiai ir jie budėdavo. Bendravo su buvusiu pirmininku A. B., jis pasakė, kad būdavo susirinkimai ir grafikai budėjimo, kiekvienas turėdavo atbudėti ir niekas nebuvo įsidarbinęs. Pas juos yra taryba, kuri viską sprendžia ir jie taip budėjo. Sargo būdelė yra paprasta, ten niekas nemiega, nėra sąlygų ten miegoti ar budėti. Budėjimas vyko be jokio įsakymo ir be susirinkimo protokolo, tiesiog buvo sudaromi grafikai, kurie kaba būdelės viduj. Institucijai posėdžio metu pateikus vaizdo įrašą, kuriame buvo nufilmuotas patikrinimas, matyti, jog vietoje, kur V. K. teigimu kabojo grafikai, nieko nėra, pats V. K. nurodė, kad nežino, kodėl ten grafikų nėra (b. l. 52). Taip pat parodė, kad kai jį išrinko pirmininkauti, jis pradėjo daryti grafikus. Nežino, kas sprendė mokesčių klausimus, kiekvienas savininkas turėjo mokėti mokesčius, o šiais metais niekam nemokėjo savininkai mokesčių, nes garažus iš vis nori nukelti, o žemės mokestis mokamas metų gale. Spalio mėnesį bus susirinkimas, visi susirinks ir tada mokės žemės mokestį. Šiuo metu yra 238 garažai, tiek pat ir savininkų, dalis jų gyvena užsienyje ir jie moka į garažo sąskaitą ir pasako, kad sumokėjo už atitinkamą garažą. Norint žmogų atleisti nuo mokesčių, reikia kelis kartus per metus pabudėti. Šiuo metu Bendrijos dokumentai yra pavogti ir yra iškelta baudžiamoji byla. Kas yra A. G. (A. G.), nežino.

3. Institucijos atstovas Tomas Valeika teismo posėdžio metu palaikė surašytą administracinio nusižengimo protokolą, mano, kad jis pilnai įrodytas tyrimo metu surinkta medžiaga.

4. Liudytojas E. T., apklausiamas posėdžio metu, parodė, kad kai jo paprašydavo, jis ateidavo pakūrenti pečių, pažiūrėti šunį. Naktimis retai prašydavo ateiti, tik keletą kartų, dažniausiai prašydavo iš ryto, nes reikėjo kūrenti pečių. Jis ten turi savo garažą Nr. (duomenys neskelbtini), už jį per metus reikia mokėti 180 Eur. Mokėjo už garažą, tačiau ne visą sumą, nes dalį išskaičiuodavo už budėjimus, balandžio 29 d. už budėjimą atskaičiavo gal 8 Eur. Nepamena, kada buvo atėjusi darbo inspekcija, galėjo tai būti balandžio mėnesį, tuo metu su sūnumi remontavo automobilį. Tuo metu atvažiavo apie 4.30 val., pakūreno pečių, pamaitino šunį ir apie 6 val. atvažiavo darbo inspekcija. Ateidavo kartą į savaitę pažiūrėti garažų masyvą, kai šalta būdavo. Dėl budėjimo pasirašyti nereikėjo, nežino, ar buvo budėjimo grafikai, nematė tokių, jam paskambindavo V. K. ir paprašydavo ateiti. V. K. ten pats ateidavo budėti. Buvo atvejis, kad budėjo visą naktį, nes nebuvo kam budėti, nežino, kokie Bendrijos nariai dar budi, reikia klausti V. K..

5. Liudytojas G. K., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad dirba Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi. Institucija buvo gavusi anoniminį pranešimą, kad garažo Bendrijoje nelegaliai dirba sargai. Pagal gautą informaciją su kolega T. V. balandžio mėnesį atliko du patikrinimus. Pirmą kartą atvykus balandžio viduryje, apie 10-11 val., teritorija buvo atidaryta, sargo būdelėje prie įvažiavimo rado E. T.. Pastarasis paaiškino, kad atėjo pakūrenti pečių. Sakė, kad pirmininkas jo, kaip Bendrijos nario, paprašė laikinai pabūti, pasaugoti teritoriją Kadangi buvo neaiški situacija, nutarė patikrinti antrą kartą. Tuo metu matė, kad ant įėjimo nurodyta, jog Bendrija nakties metu uždaroma ir yra atidaroma 6 val., todėl antro patikrinimo metu atvyko apie 5.30 val. Atvykus prie sargo būdelės stovėjo E. T. automobilis. Per sargo būdelės stiklą matėsi žmogaus siluetas, tačiau juos pažino ir nenorėjo įsileisti. Po kurio laiko įėjo, rado E. T. ir mėgino aiškintis situaciją. E. T. aiškino, kad atvyko pakūrenti pečiuką. Paskui paskambino pirmininkui, kuris atvyko į patikrinimą. Su pirmininku bendravo lauke, o T. V. būdelėje klausinėjo raštu. Pirmininkas V. K. skundėsi, kad nariai nemoka mokesčių, todėl negali sutvarkyti visų reikalų. Sakė, kad Bendrijos nariai eina savanoriškai budėti. Patikrinimo metu matė tik darbo laiką, sargų budėjimo grafikų nematė. Taip pat nurodė, jog pirmo patikrinimo metu kieme sutikus kito garažo savininką ir jo paklausus apie E. T., pasakė, kad anksčiau jis čia dirbo sargu, dabar lyg irgi sargauja, bet jis (garažo savininkas) retai būna ir tiksliai negali pasakyti, ką E. T. čia veikia.

6. Liudytojas V. T., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra garažų Bendrijos narys ne mažiau kaip 10 metų. Iš pradžių Bendrijos pirmininku buvo vienas asmuo, o paskui išrinko V.. Patys nusprendė budėti, nes neturi pinigų sargui. Asmenų, kurie budėjo, pavardžių nurodyti negali. Patys savanoriškai budėdavo pagal grafikus, jau seniai taip daro. Jei budėdavo už kitą, tai pradžioj budėjimo su kitu asmeniu tiesiog alaus butelį išgerdavo ar žuvies suvalgydavo draugiškai. O kai už save budėdavo, tai jokios materialinės naudos negaudavo. Nario mokestį mokėdavo kaip priklauso, dėl to, kad budėdavo, jis nesumažėdavo. Už budėjimus niekas nemokėjo, niekas ir negalėjo mokėti už tai, kad savo turtą saugo, taip nebūna. Negirdėjo, kad būtų asmenys atleidžiami nuo nario mokesčio už budėjimą. Paskutinį kartą prašė budėti po naujų metų, tačiau negalėjo, nes gulėjo ligoninėje. Ten reikia budėti, nes gali sudaužyti kameras. Budėdavo dieną, kada galėdavo, konkretaus grafiko su nurodytu laiku, kada reikia atvažiuoti ir išvažiuoti, nebuvo, atvažiuodavo dieną, pabudėdavo. Sakydavo, kad ir naktį gali pabudėti, nes pasėdėti, pabendrauti su vyrais, patarimais pasidalinti, smagiau. Grafikas būdavo dėl savęs, kad nesusimaišyti, nežino, ar pirmininkas žinojo apie tą grafiką, nes buvo tarp savęs susitarę, nebuvo taip, kad būtų griežtai pasakyta budėti. Nežino, kas kontroliuoja vartų uždarymą. Negali pasakyti, ar naktimis ten kas nors būdavo. Susirinkimuose dalyvaudavo, juose nebuvo svarstoma dėl atleidimo nuo mokesčio už budėjimą. Paskutinis susirinkimas buvo gal pavasarį.

7. Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Tomo Valeikos 2020 m. liepos 22 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-923-2020 matyti, kad jame nurodyta V. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, pažeisti teisės aktų reikalavimai, ANK straipsnis, numatantis atsakomybę už jo padarymą, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti (b. l. 1).

8. Iš 2020 m. liepos 22 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1015-0570 ir pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai T. V. ir G. K. atliko tyrimą pagal 2020 m. balandžio 1 d. gautą A. G. pranešimą dėl galimai nelegalaus sargų darbo garažų bendrijoje adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 16 d. buvo atliekamas informacijos patikrinimas. Nustatyta, kad skundžiama (duomenys neskelbtini) bendrija, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). VSDFV duomenimis, draustųjų asmenų bendrijoje 2020 m. balandžio 16 d. nebuvo. Patikrinimo metu, ties įvažiavimu į garažų bendriją, apsaugos/kontrolės patalpose rastas E. T., kuris sėdėjo patalpose prie vaizdo kamerų, kontroliuojančių garažų masyvą, monitoriaus. Patalpa, kurioje sėdėjo asmuo, buvo šildoma krosnimi, kuri patikrinimo metu buvo kūrenama. Patalpų viduje buvo įdiegta telefoninio ryšio linija. Ant stalo rastas sąsiuvinis, su garažų numeracija ir mokėtinų įmokų sumomis. Ant patalpos išorinės pusės buvo pritvirtinti informaciniai pranešimai, su sargų ir garažų bendrijos pirmininko telefono numeriais, bei nurodytas laikas, nuo kada yra ribojamas (draudžiamas) patekimas į garažų bendriją. Vartai, kuriais yra uždaromas patekimas į garažų bendriją, yra mechaniniai, t. y. valdomi tik žmogaus jėga. 2020 m. balandžio 16 d. Institucijai E. T. pateikė paaiškinimą, 2020 m. balandžio 24 d. garažų bendrijos pirmininkas V. K. Institucijai taip pat pateikė paaiškinimą. 2020 m. balandžio 29 d., 5.25 val., garažų bendrijos teritorijoje pirminio patikrinimo metu rastas E. T.. Vartai į garažų bendriją buvo uždaryti. Garažų bendrijos pirmininko buvo paprašyta pateikti bendrijos dokumentus, susijusius su narių įnašais ir vaizdo įrašą nuo 2020 m. balandžio 28 d., 5 val. E. T. ir V. K. 2020 m. balandžio 29 d. pateikė paaiškinimus. Prašomų dokumentų nepateikė, nurodant, kad dokumentai buvo pavogti ir kaip įrodymą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Vaizdo įrašo nepateikė, motyvuodamas tuo, kad negali įrašyti vaizdo įrašo. Peržiūros galimybės taipogi nėra (b. l. 2-3, 13-21).

9. Iš 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo matyti, kad Bendrijos pirmininku nuo 2019 m. gegužės 1 d. paskirtas V. K. (b. l. 4-5).

10. Iš 2020 m. balandžio 29 d. E. T. paaiškinimo matyti, kad garažo pirmininkas paskambino ir paprašė, kad prižiūrėtų garažų masyvą, pamaitintų garažų bendrijos teritoriją saugančius šunis, pakūrentų krosnį, uždarytų ir atidarytų vartus. Sargauti garažų bendrijoje pradėjo nuo 2019 m. gegužės mėn. Darbo pradžia nuo 16-17 val. iki 7 val. Kadangi sargaudavo, Bendrijos pirmininkas neimdavo nario mokesčio. Taip sargauja dar keli Bendrijos nariai, kuriuos pirmininkas atleidžia nuo nario mokesčio. 2020 m. balandžio 28 d., atėjus į darbą, apie 23.50 val., uždarė garažų bendrijos vartus, apie 5.30 val. atidarė. Prižiūrėjo per monitorius teritoriją. Darbo metu rinkdavo pinigus iš bendrijos narių ir darbo pabaigoje atiduodavo juos pirmininkui. Be kita ko, tos pačios dienos paaiškinime nurodoma, kad atėjo pakurstyti krosnies, nes apie 11.35 val. paprašė bendrijos pirmininkas. Nedirba sargu (duomenys neskelbtini) esančiuose garažuose, nakties metu sėdėjo automobilyje. Maitino šunis, kadangi yra atsakingas už pamainą, darbo sutarties nepasirašė. Šiais metais dirba 3-ią kartą, dėl darbo pamainos tarėsi su pirmininku (b. l. 6-8).

11. Iš 2020 m. gegužės 29 d. V. K. paaiškinimo matyti, kad surenka pinigus iš garažų bendrijos narių, kad sumokėtų už šiukšles ir kitus mokesčius. Nakties metu bendrijos garažų niekas nesaugo, kadangi yra įdiegtos stebėjimo kameros, nakties metu nėra būtinybės saugoti. Dienos metu garažų bendrijos teritoriją prižiūri pats. 2020 m. balandžio 28 d., apie 6 val. paprašė E. T., garažų bendrijos nario, kad iškūrentų budėtojų namelio krosnį, kadangi jo paties tada nebuvo. Jo (t. y. V. K.) darbo laikas nuo 6 val. iki 22 val., jis prižiūri tvarką (b. l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

12. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 1 d. susirinkimo protokolo kopijos matyti, kad buvo nutarta sudaryti neatlygintinio garažo savininkų naktinio budėjimo garažų teritorijoje grafiką už 2020-2022 metus (b. l. 22-23).

13. Iš VSDFV informacinės sistemos matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 16 d. įmonėje, kurios kodas (duomenys neskelbtini), nėra draudžiamų darbuotojų (b. l. 29).

V. K. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

14. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

15. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

17. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 34 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 42 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

18. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta. Byloje esantys įrodymai visiškai įrodo, kad buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų, kurias vykdė E. T. ir darbo užmokesčio, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai ir tokia veika, nesudarius rašytinės darbo sutarties, traktuojama kaip nelegalus darbas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo posėdžio metu apklausiamas V. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog E. T. nedirbo sargu Bendrijoje, kurioje jis yra pirmininkas. V. K. vieną kartą žinojo, kad E. T. atėjo 6 val., todėl jo paprašė, jog šis sargo būdelėje pakūrentų krosnį. Dėl antro atvejo, kuomet patikrinimo metu buvo rastas E. T., nurodė, jog iš vis nieko nežino, E. T. tuo metu paprašė leisti jam anksčiau ateiti tvarkyti automobilį, jis leido, bet neprašė, jog šis budėtų. Iš vis E. T. matė gal tik 3 kartus. Taip pat paminėtina, jog vienos apklausos metu V. K. teigė, jog ten budėti nereikia, kadangi yra vaizdo kameros, o jau kitą kartą teigė, jog buvo sudarytas budėjimo grafikas, tačiau nebuvo mokamas joks atlygis už budėjimą, kadangi budima buvo savanoriškai. Visgi vienos iš apklausų teismo posėdžio metu nurodė, jog Bendrijoje yra mokamas nario mokestis, nuo kurio asmenys gali būti atleisti kelis kartus per metus pabudėję. Taigi matyti, kad nors V. K. vienu metu ir teigia, jog ten budėti nereikia, tačiau po to pats, paneigdamas savo versiją, patvirtino, kad budėjimo grafikai buvo ir už budėjimą asmenys kalėjo būti atleisti nuo nario mokesčio. Matyti, jog iš esmės V. K. patvirtino, jog E. T. budėdavo Bendrijoje ir už kiekvieną budėjimą jam būdavo mažinamas nario mokestis, tačiau iš jo parodymų teisme matyti, kad V. K. nesuprato, kad E. T. atlieka darbines funkcijas ir apie jo darbą turėjo būti pranešta VSDFV.

20. Būtent tokią versiją patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Pirmiausiai pažymėtina, kad 2020 m. liepos 22 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0570 užfiksuotos visos administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3). Taip pat E. T. 2020 m. balandžio 29 d. paaiškinime bei duodamas parodymus teisme nurodė, jog kai jo paprašydavo, jis ateidavo ten pakūrenti pečių, pažiūrėti šunį. Kadangi turi ten garažą, už jį reikia mokėti 180 Eur metinį mokestį, tačiau, už budėjimą atskaičiuojama tam tikra pinigų suma, ir nereikia mokėti to mokesčio. Nurodė, jog sargauti Bendrijoje pradėjo nuo 2019 m. gegužės mėnesio, darbo pradžia 16-17 val. iki 7 val., šiais metais buvo atėjęs gal 3 kartus (b. l. 6-8). Iš dalies tokius jo parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas V. T., kuris parodė, jog ten yra budima pagal susitarimą seniai, tačiau nurodė, jog budėjimai vyksta savanoriškai, be jokio atlygio ir jis negirdėjo nieko apie tai, jog už budėjimą būtų atleidžiama nuo mokesčio. Liudytojas G. K. taip pat parodė, jog V. K. patikrinimo metu 2020 m. balandžio 29 d. teigė, jog yra budima savanoriškai.

21. Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad byloje esantys duomenys, patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, jog E. T. sėdėjo patalpose prie vaizdo kamerų, kontroliuojančių garažų masyvą, monitoriaus; patalpa, kurioje sėdėjo asmuo buvo šildoma krosnimi, kuri, patikrinimo metu, buvo kūrenama; patalpų viduje buvo įdiegta telefoninio ryšio linija; ant stalo rastas sąsiuvinis, su garažų numeracija ir mokėtinų įmokų sumomis; ant patalpos išorinės pusės buvo pritvirtinti informaciniai pranešimai, su sargų ir garažų bendrijos pirmininko telefono numeriais, bei nurodytas laikas, nuo kada yra ribojamas (draudžiamas) patekimas į garažų bendrija; vartai, kuriais yra uždaromas patekimas į garažų bendrija yra mechaniniai, t. y. valdomi tik žmogaus jėga, akivaizdžiai patvirtina faktą, kad E. T. atliko darbines funkcijas.

22. Sprendžiant ar V. K. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymiai, svarbu nustatyti ir vieną iš požymių – atlygintinumą. Tai, kad E. T. dirbo pagal neatlygintinį budėjimo grafiką, pats sutiko taip dirbti, nepanaikina neatlygintumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, Nr. N575-3202/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Tuo tarpu iš VSDFV informacinės sistemos rezultatų matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 16 d. garažų Bendrijoje nebuvo draudžiamų darbuotojų (b. l. 29). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu, kai turėjo būti sudaroma darbo sutartis su E. T., (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininku/atsakingu asmeniu buvo V. K. (b. l. 4-5), taigi būtent jam kyla atsakomybė dėl nelegalaus E. T. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu įdarbinimo. Visgi minėti liudytojų E. T., V. T., G. K. ir pačio V. K. parodymai patvirtina, jog V. K. neįvertino, jog tokia E. T. veikla ir atsiskaitymo forma vertintina kaip darbiniai santykiai, apie kuriuos turėjo būti pranešta VSDFV, t. y. veikė nerūpestingai.

23. Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad V. K., būdamas bendrijos pirmininku/atsakingu asmeniu, nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. imtinai, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti E. T., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė VSDFV, apie darbuotojo E. T. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku V. K. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytam asmeniui, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

24. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas neatsargiai), įvertinama ir V. K. asmenybė – vidutinio amžiaus, nedirbantis, administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo padaręs ar baustas už administracinį nusižengimą asmens darbo ir socialinėms teisėms (b. l. 25-28), informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Įvertinus visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskirta net minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

26. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad V. K. savo veiksmais būtų tyčia nesudaręs darbo sutarties su E. T. ir apie darbo santykius nepranešęs VSDFV piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei.

27. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, tam kad asmeniui kiltų administracinė atsakomybė, jo padaryta veika turi ne tik atitikti ANK numatytą administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau taip pat ir būti pavojinga. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (2AT-26-895/2019).

28. Teismo nuomone, nors V. K. veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, tačiau veika padaryta neatsargiai, jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė: E. T. iš esmės savanoriškai, periodiškai, saugojo Bendrijos garažus, už tai jam nebuvo mokamas atlygis, o tiesiog sumažinama nario mokesčio Bendrijai suma, taigi nebuvo pažeisti Valstybės interesai ir taip vengiama mokesčių. Be to, tai yra pirmasis jo tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, iki jo padarymo nė karto nėra padaręs ir baustas už jokį administracinį nusižengimą asmens darbo ir socialinėms teisėms. Teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį V. K., o atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, mažą pavojingumą, net ir minimalios, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (1 000 Eur) paskyrimas, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad nuobaudos tikslams pasiekti V. K. pakaks šiuo atveju skirti įspėjimą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nes mano, kad V. K. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė