Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1413-967/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
e2S-1413-967/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00193-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
Šalčininkų rajono savivaldybės medžiotojų klubo „Gauja“
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1413-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00193-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės medžiotojų klubo „Gauja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės medžiotojų klubui „Gauja“ dėl įpareigojimų atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės medžiotojų klubui „Gauja“ (toliau – atsakovas, Klubas), prašydamas įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti, t. y. išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamų gyvūnų licencijas ir įrašyti jį į medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, pripažinti neteisėtu Klubo ribojimą ieškovui medžioti, priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Klubą užtikrinti ieškovo teisę medžioti, t. y. išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas ir įrašyti jį į medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus iki bylos išnagrinėjimo teisme.

3. Nurodė, kad atsakovas faktiškai riboja jo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, ieškovas nėra kviečiamas į medžiokles, jam nėra išduodami medžioklės lapai, tokiu būdu jam kerštaujama, aiškių atsakymų, kodėl jam ribojama teisė medžioti, iš atsakovo negauna.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2926-419/2022 ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu atsakovo 2018 m. gruodžio 8 d. visuotinio susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nurodytą sprendimą paliko nepakeistą.

6. Teismas vertino, kad ieškovas turi medžiotojo bilietą, suteikiantį jam teisę medžioti, ieškovas yra Klubo narys, byloje nėra duomenų, kad ieškovui teisė medžioti būtų panaikinta ar atimta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl esamoje bylos stadijoje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių vienaip ar kitaip riboti ieškovo teisę medžioti.

7. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo teisme įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti, t. y. išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamų gyvūnų licencijas ir įrašyti jį į medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2926-419/2022. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9. Teisės medžioti įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas nustatyta medžiotojo pareiga medžiojant turėti su savimi medžiotojo bilietą, galiojantį medžioklės lapą, galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu, licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama.

10. Paaiškino, jog Klubas veikia kaip asociacija, kurios veikla tiksliai yra apibrėžta įstatuose – jų 6.5 punktas numato, kad Klubo narys privalo laikytis Klubo įstatų, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, bei laiku mokėti Klubo nario mokestį ir kitas tikslines įmokas (įstatų 6.5.1, 6.5.2 punktai).

Atsiliepimas

11. Atsakovo teigimu, 2021 m. gruodžio 11 d. vykusio Klubo Tarybos posėdžio metu Taryba nutarė, jog jeigu Klubo narys yra skolingas Klubui, pagal įstatų 6.5.2 punktą, tam Klubo nariui laikinai neišduodamas medžioklės lapas; medžioklės vadovams leidžiama tokį medžiotoją įrašyti į medžiotojų lapą tik kaip svečią. Ieškovas nemoka nario mokesčio nuo 2017 m. iki 2021 m., susidariusi skola siekia 800 Eur.

12. Pažymėjo, jog atsakovas grubiai pažeidžia įstatus, piktybiškai nemoka nario mokesčio, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos Klubo atžvilgiu.

13. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė:

14. Nurodė, jog 2018 m. ieškovas buvo pašalintas iš Klubo narių. Už 2018 m. ieškovas sumokėjo nario mokestį apeliantui, bet apeliantas nario mokestį banko pavedimu grąžino ieškovui, o elektroniniame laiške pakomentavo, kad mokestis grąžinamas, nes ieškovas šiuo laikotarpiu nemedžiojo ir buvo pašalintas iš Klubo narių.

15. Paaiškino, jog už 2020 m. liepos–gruodžio mėnesius apeliantas nario mokesčio nėra paskaičiavęs. Suskaičiavus mokestį jis bus nedelsiant apmokėtas. Už 2021 metus nario mokestis yra sumokėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus – 2022 m. balandžio 6 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Medžiotojų klubo „Gauja“ raštą „Dėl A. B. nario mokesčių įsiskolinimo klubui už 2017-2021 m. periodą“, 2021 m. spalio 12 d. elektroninį laišką, 2018 m. birželio 2 d. Medžioklės lapą (galiojantį iki 2018 m. birželio 30 d.), Šalčininkų rajono savivaldybės Medžiotojų klubo „Gauja“ įstatus, 2021 m. gruodžio 11 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Medžiotojų klubo „Gauja“ Tarybos posėdžio protokolą, Tarybos posėdžio dalyvių sąrašą; ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus – Šalčininkų rajono savivaldybės Medžiotojų klubo „Gauja“ elektroninį laišką dėl nario mokesčio grąžinimo už 2018 metus.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

12. Kaip minėta, pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašomi prijungti dokumentai jau yra civilinės bylos Nr. e2-2926-419/2022 dalimi, todėl šiuo konkrečiu atveju šių naujų įrodymų pridėjimo klausimas nespręstinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas gali remtis byloje esančiais įrodymais bei dokumentais iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Pasisakant dėl ieškovo papildomų rašytinių įrodymų – Šalčininkų rajono savivaldybės Medžiotojų klubo „Gauja“ elektroninio laiško dėl nario mokesčio grąžinimo už 2018 metus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė teikti papildomą rašytinį įrodymą ieškovui atsirado tik atsikertant į atsakovo atskirąjį skundą, sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovo pateiktą papildomą rašytinį įrodymą, tačiau jo vertinti, šiuo konkrečiu atveju, pažymint, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, negali bylos išnagrinėti iš esmės, pagrindo nėra.

Dėl atskirojo skundo esmės

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo teisme įpareigojo atsakovą Šalčininkų rajono savivaldybės medžiotojų klubą „Gauja“ užtikrinti ieškovo A. B. teisę medžioti, t. y. išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamų gyvūnų licencijas ir įrašyti jį į medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus. Atsakovas, nesutikdamas su aukščiau aptartu įpareigojimu, ginčija abiejų privalomųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tiek tikėtino ieškinio pagrįstumo, tiek ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą.

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

17. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Taigi tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

18. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, aptaręs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Kadangi ieškovas ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus bei juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, šiame bylos nagrinėjimo etape negalima spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, taigi yra pagrindas nustatyti esant pirmai prieš tai nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrindimo.

19. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

20. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas

21. Nagrinėjamu atvejų ieškovas galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui nepagrindė. Nenurodė aplinkybių, pagrįsiančių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą. Taigi, šiuo teisiniu aspektu nėra jokio pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas ( CPK 144 straipsnio 1 dalis).

22. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra visiškai tapatus ieškinio reikalavimui. Tačiau prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.

23. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios, kaip prieš tai nurodyta, vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.

24. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, atsakovo priimtu Tarybos sprendimu ieškovui yra sustabdyta teisė dalyvauti medžioklėse, dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bus pasisakyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas iš esmės reikalauja sustabdyti ieškiniu ginčijamo Klubo Tarybos susirinkimo metu priimto sprendimo vykdymą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nori išspręsti ginčą iš esmės. Taigi, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog esamoje bylos stadijoje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių vienaip ar kitaip riboti ieškovo teisę medžioti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, ieškovo keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo.

25. Nors ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi savaime nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios būtų susijusios su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.

26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti teisiniai pagrindai, nei faktinės aplinkybės, kuriomis teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, todėl skundžiama nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2926-419/2022 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė