- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-6705-1264/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01179-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Maciutė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, R. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, R. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio S. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad mirus sutuoktiniui nei pareiškėja, nei kiti įpėdiniai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Visas santuokos metu įgytas turtas yra įregistruotas pareiškėjos vardu. Nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, t. y. po sutuoktinio mirties ji ir toliau liko gyventi jų bendrame būste, jį prižiūri, esant poreikiui remontuoja, moka mokesčius, toliau savo nuožiūra naudoja žemės sklypus ir kt. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jai yra reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po jos vyro S. B. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo R. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Jai procesiniai dokumentai įteikti el. paštu, patvirtinant jų gavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja I. B. ir S. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu jie susilaukė dukros (šioje byloje suinteresuoto asmens) R. J.. Pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu įsigijo žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 600/734 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23/50 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje yra įregistruotas pareiškėjos vardu. S. B. mirė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biuro notarės 2025 m. liepos 25 d. liudijimas patvirtina, kad po S. B. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
6. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja I. B. ir S. B. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nors šis nekilnojamasis turtas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje įregistruotas tik pareiškėjos vardu, tačiau sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėja I. B. po sutuoktinio S. B. mirties toliau rūpinosi likusiu turtu, kaip pati teigė pareiškime, liko gyventi šeimos bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius ir kt. Šių aplinkybių neginčijo ir mirusiojo dukra, šioje byloje suinteresuotas asmuo, R. J.. Pripažintina, kad pareiškėjos I. B. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, būdama S. B. įstatymine įpėdine, priėmė po S. B. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.