- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- A-62-2974-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00027-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai K. G., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei G. K., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2010 m. gruodžio 15 d. Nr. (1.7)-SR-4531 aktą „Dėl advokatės G. K. pakeitimo, sprendimo išaiškinimo” (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pakeisti advokatę G. K. ir motyvuotai išaiškinti priimtą sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 8-9).
Nurodė, jog 2010 m. lapkričio 8 d. Tarnybai buvo pateiktas argumentuotas prašymas dėl Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės G. K. pakeitimo bei sprendimo išaiškinimo. Tarnyba vilkino atsakymo į šį prašymą pateikimą. Tarnybos Teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti direktorių R. V., K. G. tik 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimu (b. l. 10-12) atsakė į minėtą prašymą, atsisakydama pakeisti advokatę G. K.
Pateiktas atsakymas, pareiškėjos vertinimu, yra formalus ir nepagrįstas, nes prašymo dalis dėl advokatės pakeitimo išnagrinėta formaliai ir šališkai, nepasiteiravus advokatės G. K. nuomonės.
Pabrėžė, jog yra nustatytos faktinės aplinkybės dėl šių advokatės G. K. veiksmų prieš pareiškėjai D. S. artimus asmenis: 1) advokatė netinkamai atstovavo S. S., vyro motiną; 2) advokatė įžeidinėjo pareiškėjos uošvį J. S., Klaipėdos miesto apylinkės teisme J. S. pripažintas nukentėjęs nuo advokatės G. K.; 3) advokatė G. K., teikdama teisinę pagalbą, veikė prieš pareiškėjos artimus žmones; 4) advokatė viešai pripažino, kad yra priklausoma nuo Tarnybos direktoriaus R. V., kuris atvirai veikia prieš visus pareiškėjai artimus žmones. Teigė, kad šiomis aplinkybėmis bendrauti su advokate G. K. yra nemalonu, o Tarnybos nurodymas priverstinai bendrauti su šia advokate yra nepriimtinas.
Nesutiko su Tarnybos išsakyta nuomone dėl jos įgalioto atstovo J. S., manė, kad, nemotyvuojant tokios Tarnybos pozicijos, yra suvaržomos jos teisės.
Be to, vienas iš pareiškėjos prašyme pateiktų reikalavimų buvo išaiškinti sprendimą, tačiau Tarnyba nepateikė jokio išaiškinimo, o apsiribojo formaliu, nepagrįstu ir nemotyvuotu atsakymu, todėl laikytina, kad Tarnyba neatsakė į šią prašymo dalį. Tarnybos pateikiamas aiškinimas dėl advokato įgaliojimų yra prieštaringas Lietuvos advokatūros pozicijai.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-24).
Nurodė, jog 2010 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1666-10 pareiškėjai D. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė G. K.
Šalies argumentai
2010 m. lapkričio 8 d. D. S. pateikė Tarnybai prašymą dėl advokatės G. K. pakeitimo, nes ji, būdama priklausoma nuo Tarnybos direktoriaus, negalės tinkamai atlikti savo pareigų, be to, D. S. yra sudariusi pavedimo sutartį su J. S., kuris advokatei privataus kaltinimo tvarka yra iškėlęs baudžiamąją bylą.
Nenustačiusi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPĮ) numatytų advokato pakeitimo pagrindų, Tarnyba Sprendimu atsisakė pakeisti D. S. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatę G. K. kitu advokatu. Sprendimą priėmė tarnybos direktoriaus kasmetinių atostogų metu jį pavadavusi ir jo funkcijas vykdžiusi Teisės skyriaus vedėja K. G.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba teigė, kad pareiškėja nepagrindžia nė vienos iš jos skunde nurodytų faktinių aplinkybių. Tarnybai yra žinoma apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme vykstantį procesą privataus kaltinimo tvarka dėl nukentėjusiojo J. S. įžeidimo, tačiau kol advokatė G. K. nėra pripažinta kalta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, tol jai pateiktus kaltinimus dėl J. S. įžeidinėjimo Tarnyba laiko nepagrįstais ir neįrodytais, o kitus skunde nurodomus advokatės veiksmus Tarnyba vertina kaip subjektyvią, faktais nepagrįstą pareiškėjos nuomonę.
Pažymėjo, kad iš D. S. prašymo pakeisti advokatę G. K., akivaizdu, jog pareiškėja reiškė pretenzijas dėl netinkamo atstovavimo, tačiau net nebandė susitikti ar bendradarbiauti su advokate. Tokį pareiškėjos elgesį Tarnyba įvertino kaip advokatės ignoravimą, išankstinį nusistatymą bei pareigos bendradarbiauti su advokate nevykdymą. Kadangi prašyme dėl advokatės pakeitimo nurodytas nepasitikėjimas advokate G. K. buvo pagrįstas tik D. S. subjektyvia nuomone, spėjimais dėl galimai netinkamos jos darbo kokybės, kitų asmenų nuomone apie advokatę bei kitomis nepagrįstomis ir nepatvirtintomis aplinkybėmis, Tarnyba konstatavo, jog tarp pareiškėjos ir advokatės interesų konflikto ar kitokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių antrinės teisinės pagalbos teikimas nebūtų galimas, nėra, ir pasiūlė pareiškėjai pačiai bendradarbiauti su advokate G. K. bei nesudaryti nepagrįstų kliūčių antrinės teisinės pagalbos teikimui. D. S. skundžiamu raštu buvo informuota, kad galimai tarp advokatės G. K. ir jos įgalioto atstovo J. S. iškilęs interesų konfliktas ar kiti nesutarimai negali kliudyti D. S. ir advokatės G. K. bendradarbiavimui bei kokybiškam antrinės teisinės pagalbos teikimui, nes J. S. civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, kurioje D. S. suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat yra įtrauktas atsakovu. Šių aplinkybių kontekste, nors D. S. notariškai patvirtinta pavedimo sutartimi išreiškė aiškią valią būti atstovaujama J. S., Tarnyba aiškiai išsakė savo poziciją, kad toks nurodymas advokatei G. K. privalomai bendrauti su D. S. atstovu negali būti įpareigojantis, nes atstovaujant įgaliotam asmeniui, kuris pats asmeniškai yra suinteresuotas bylos baigtimi, advokatė rizikuoja pažeisti pagrindinius advokatų veiklos principus.
Manė, kad Tarnyba neprivalėjo klausti advokatės G. K. nuomonės dėl jos pakeitimo kitu advokatu, nes advokatė G. K. pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta neseniai, t. y. 2010 m. spalio 26 d., ir iš pareiškėjos prašymo buvo matyti, kad su advokate G. K. ji net nebuvo susisiekusi. Be to, pareiškėjos prašymas buvo adresuotas dviem adresatams – Tarnybai ir advokatei G. K.. Paskutinysis prašymo reikalavimas – prašymas pateikti G. K. poziciją dėl pateikto prašymo, informuojant ir Tarnybą, paskirti susitikimo datą – buvo adresuotas advokatei, o ne Tarnybai. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus advokato pareigą vengti interesų konflikto (5 str. 5 d.), o kilus tokiam konfliktui – pareigą atsisakyti teikti paslaugas (40 str. 1 d.), Tarnyba perteklinio klausimo advokatei nebesiuntė, nes esant interesų konfliktui, trukdančiam teikti teisines paslaugas, advokatė vis tiek būtų apie tai pati informavusi Tarnybą.
Šalies argumentai
Be to, pareiškėja savo skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamame sprendime Tarnyba nepateikė jokio išaiškinimo dėl advokato įgaliojimų įforminimo. Priešingai, Tarnyba dėl advokato įgaliojimų įforminimo pasisakė išsamiai ir aiškiai, nes Tarnyba Sprendime nurodė, kad sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 3 punkto formuluotė yra visiškai teisinga, atitinkanti VGTPĮ (18 str. 6 d.) ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (49 str.). Skundžiamo sprendimo punktas dėl advokato įgaliojimų taip pat yra identiškas formuluotei, nurodytai „Rekomenduojamoje Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formoje“ (3 p.), patvirtintoje Teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d.įsakymu Nr. 1R-121 (toliau – ir Forma).
Žemesnės instancijos teismas
Advokatės pakeitimas, atsakovo vertinimu, būtų prieštaravęs ne tik advokato etikos reikalavimams, bet ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo principams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė G. K. atsiliepime į skundą nurodė, kad jis yra nepagrįstas (b. l. 44-45).
Teigė, kad pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės dėl advokatės veiksmų prieš D. S. artimus asmenis iš tikrųjų nėra niekuo pagrįstos. Neturėdama teisinių žinių, nedalyvaudama teismo posėdžiuose, nesusipažinusi su bylos medžiaga, pareiškėja negali teisingai vertinti advokatės atstovavimo S. S. interesų byloje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad advokatė įžeidė D. S. uošvį J. S. (2011 m. kovo 3 d. teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. PK-26-606/2011). Nurodydama, kad advokatė, teikdama teisinę pagalbą, veikė prieš pareiškėjai artimus žmones, pareiškėja klaidina teismą, nes antrinė teisinė pagalba buvo teikiama tik S. S.
Nurodė, kad dirba visiškai savarankiškai, teiginiai dėl priklausomumo nuo Tarnybos direktoriaus, niekada nebuvo išsakyti.
Pažymėjo, kad skunde pareiškėja ją vadina ir advokate L. B., todėl vertina, jog pareiškėja apsiriko, skunde kalbama ne apie advokatę G. K.
Prašė pripažinti pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
II.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 72-78).
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antrinė teisinė pagalba pagal VGTPĮ nuostatas turi būti teikiama asmeniškai D. S., o ne kitiems asmenims, ir liesti išimtinai pareiškėjos D. S. teises ir teisėtus interesus. Iš Tarnybos ir advokatės G. K. atsiliepimų nustatyta, kad advokatė G. K. paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai D. S. pirmą kartą, advokatė nėra pareiškėjos mačiusi ar su ja bendravusi, nes pareiškėja pati vengia tai daryti. Todėl, atsižvelgęs į interesų konflikto definiciją, teismas padarė išvadą, kad tarp asmenų, kurie nėra vienas kito matę ar bendravę, nėra ir negali būti jokio interesų konflikto, o pareiškėjos vengimas bendrauti su advokate vertintinas kaip išankstinis nusistatymas prieš advokatę, neturint jokių jos asmenį liečiančių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo iš advokatės pusės. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jos ir advokatės G. K. yra interesų konfliktas, dėl kurio antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-26-606/2011 G. K. pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Faktines aplinkybes dėl interesų konflikto tarp pareiškėjos ir advokatės nebuvimo patvirtina ir advokatės G. K. atsiliepimas į D. S. skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad Tarnyba nepaklausė advokatės G. K. nuomonės dėl jos pakeitimo kitu advokatu, nesudaro pagrindo išvadai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad advokatė G. K. pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta tik 2010 m. spalio 26 d., o iš pareiškėjos prašymo buvo matyti, kad ji su advokate G. K. net nebuvo susisiekusi.
Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju konstatuoti interesų konflikto buvimą tarp pareiškėjos ir jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtos advokatės nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir kitų svarbių aplinkybių (t. y. kliūčių kokybiškai ir efektyviai pagalbai teikti), dėl kurių pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė šios pagalbos negalėtų teikti. Vertinimą dėl galimo netinkamo atstovavimo, pareiškėja grindžia tik subjektyviu aplinkybių suvokimu.
Teismas pabrėžė, jog sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatei G. K. teikti pareiškėjai D. S. antrinę teisinę pagalbą ir jos įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, todėl pareiškėjos skundo argumentas dėl to, kad Tarnyba neatsakė į jos prašymo dalį dėl advokato įgaliojimų įforminimo, yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skundžiamą sprendimą priėmė Tarnybos direktoriaus R. V. kasmetinių atostogų metu jį pavadavusi ir jo funkcijas vykdžiusi Teisės skyriaus vedėja K. G.. Jos įgaliojimus patvirtina ir pateiktas 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. (2.2.)-AK-52 (b.l. 35), kuriuo Teisės skyriaus vedėja K. G. paskirta pavaduoti R. V. jo kasmetinių atostogų metu nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki gruodžio 23 d. įskaitytinai. Nustatytos faktinės aplinkybės leido daryti išvadą, kad skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, todėl ginčijamas sprendimas, teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėja D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 80).
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas bylą išnagrinėjo šališkai, aiškiai palaikydamas atsakovo poziciją, teismas neatskleidė bylos esmės.
Teigia, jog pareiškėja prašė teismo posėdį atidėti, bet teismas šį prašymą ignoravo.
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Teismų įstatymu, VGTPĮ, tarptautiniais teisės aktais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – ir Chartija) (šiuose aktuose garantuojama teise į veiksmingą teisinę gynybą).
Nurodo, jog apeliaciniame procese pareiškėją atstovaus J. S.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 84-86).
Nurodo, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjai apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, ji į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš pareiškėjos negautas. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Pabrėžia, jog ABTĮ nuostatos sudaro pareiškėjui sąlygas byloje turėti atstovą, kuris nėra advokatas. Būtent šį variantą ir pasirinko pati pareiškėja šioje byloje, nes jai pirmosios instancijos teisme atstovavo atstovas pagal pavedimą J. S.. Kadangi pareiškėjos atstovas pagal pavedimą J. S. iš teismo posėdžių salės pasišalino, pareiškėjai pačiai tenka rizika dėl jos pasirinkimo savo teises teisme ginti ne pačiai tiesiogiai, o per pasirinktą atstovą pagal pavedimą, ir tuo pačiu nesudaro jokio pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas dėl visų pareiškėjos skundo reikalavimų ir motyvų pasisakė išsamiai, tuo tarpu pareiškėja savo skunde nepateikia nei vieno argumento, dėl ko pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Nurodo, jog pareiškėja per siaurai aiškina Chartijos 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ir daro nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje jai privalėjo būti suteikta advokato teisinė pagalba. Mano, kad ši nuostata aiškintina plačiau, t. y. kaip garantija asmeniui į teisminę gynybą, jeigu negalėjimas pasisamdyti advokatą iš asmens atima teisę į teisminę gynybą. Būtent tokia išvada darytina analizuojant 1979 m. spalio 9 d. priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimą byloje A. prieš A. (Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1979 m. spalio 9 d. sprendimas, Serija A Nr. 32, p. U), kurį EŽTT savo sprendimuose cituoja kaip teismo precedentą, aiškindamas Chartijos 47 straipsnio 3 dalies turinį. Pagal šį sprendimą teisinė pagalba turi būti suteikta, kai nesuteikus tokios pagalbos nebūtų užtikrinta teisminė gynyba. Tuo tarpu šioje administracinėje byloje teisminė pareiškėjos teisių gynybą buvo garantuota, nes pareiškėjos be advokato pagalbos parašytą ir pasirašytą skundą teismas priėmė nagrinėti, jį išnagrinėjo, visapusiškai įvertinęs visas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir pasisakęs dėl visų jos skundo reikalavimų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad byloje pirmosios instancijos teismo įvykdytas teisingumas nebuvo veiksmingas, ir kad veiksmingam teisingumui pasiekti buvo būtina paskirti pareiškėjai advokatą. Remiantis pareiškėjos siūlomu aiškinimu, būtų paneigta Konstitucijos 109 straipsnio nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat ABTĮ 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, nes iš tokio aiškinimo padarytina klaidinga išvada, jog bylose, kuriose šalys neturi advokatų, teismas teisingumo nevykdo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nešališkumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų yra reikalavimas, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos 109 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tai yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina asmenų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą inter alia yra esminė pasitikėjimo teismu sąlyga. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. priimtame nutarime, pasisakydamas dėl tinkamo proceso teisme, nurodė, jog jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, reiškiantis, kad teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad nešališkumo reikalavimas apima du aspektus. Viena vertus, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. joks jo narys neturi asmeniškai palaikyti kurios nors šalies ar iš anksto būti nusistatęs – asmeninis nešališkumas preziumuojamas tol, kol neįrodyta kitaip. Kita vertus, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. pateikti pakankamas garantijas, kad šiuo atžvilgiu būtų panaikintos bet kokios pagrįstos abejonės (šiais aspektais žr. 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), 2005 m. gegužės 1 d. sprendimčą byloje Indra prieš Slovakia (pareiškimo Nr. 46845/99), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą susijusiose bylose C-341/06 P ir C-342/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 2472/11, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2011 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotas atstovas J. S. pareiškė nušalinimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkei A. R.. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, J. S. pateikto nušalinimo pagrindas buvo itin išsamus ir plačiai motyvuotas (b. l. 67). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į J. S., reiškiant nušalinimą, paliestų aspektų išsamumą ir įvertinusi teismo pirmininkės A. R., buvusios bylą nagrinėjusios kolegijos teisėja, pateiktą atsakymą (b. l. 67, 70), vertina jį kaip nepakankamai išsamiai argumentuotą, kad nagrinėjamu atveju būtų pašalintos kilusios abejonės dėl teisėjos nešališkumo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad teisėja nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamų garantijų, jog būtų panaikintos bet kokios pagrįstos abejonės inter alia pažeidė objektyvaus teismo nešališkumo aspektą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas šališko, tai yra neteisėtos sudėties teismo. Jau vien šis procesinės teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl dėl kitų apeliantės apeliacinių skundų argumentų nepasisakytina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 4 d., 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.