- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- PK-26-606/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., gimusi (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), advokate, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. kaltinama tuo, kad apie asmenį paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, tai yra tuo, kad:
2010 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateiktame 2010 kovo 23 d. prašyme Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė G. K. nurodė, jog civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (ieškovė S. S.) tarp jos ir J. S. kilęs interesų konfliktas, nes J. S. visais būdais vilkina bylą, akivaizdžiai meluoja, tuo paskleisdama apie J. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri kenkia asmens reputacijai bei sudaro negatyvų asmens įvaizdį.
Šalies argumentai
G. K. nurodė, jog 2010 m. kovo 23 d. raštas Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvęs parašytas ją kaip Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatę paskyrus civilinėje byloje dėl iškeldinimo atstovauti J. S. ir S. S.. G. K. paaiškinusi, jog minėtas raštas buvęs surašytas prašant minėtoje civilinėje byloje pakeisti ją kitu S. S. teisinę pagalbą galinčiu teikti advokatu, prašymą motyvuojant tuo, kad kitoje civilinėje byloje pagal S. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo atstovaujant S. S., tarp jos ir kito S. S. atstovo - J. S. kilęs interesų konfliktas. G. K. paaiškinusi, jog, 2010 m. kovo 23 d. rašte minėdama interesų konfliktą, ji turėjusi omeny J. S. jai kaip advokatei atstovaujant civilinėje byloje išreikštus priekaištus pirmiausia dėl to, kad teismui teikiant prašymą skirti ekspertizę, ji suformulavusi netinkamus klausimus, nors klausimus jie derinę betarpiškai su pačiu J. S. ir be kita ko atkreipusi dėmesį, jog šie priekaištai J. S. buvę išreikšti jau atlikus ekspertizę, vienok, ekspertizės rezultatams esant ne tokiems, kokių tikėjęsis J. S.. Be to, G. K. nurodžiusi, jog jos manymu interesų konfliktas kilęs ir dėl to, kad J. S. priekaištavęs jai dėl teismui nepateiktos medicininės S. S. kortelės, kuri galėjusi turėti esminės įtakos ekspertizės išvadoms, nors šią kortelę pagal jų susitarimą iš medicinos įstaigos paimti ir teismui pateikti turėję patys S. ir J. S.. Šią aplinkybę ji turėjusi omeny ir 2010 m. kovo 23 d. rašte įvardindama, jog J. S. "akivaizdžiai meluoja". G. K. parodžiusi, jog, jos manymu, interesų konfliktas, kurį ji beje supratusi, vertinusi ir kaip proceso vilkinimą, kilęs ir dėl vėlgi, jos manymu, visiškai betikslio ir nereikalingo civilinėje byloje teisėjui pareikšto nušalinimo. G. K. kategoriškai nurodė, jog Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai rašant 2010 m. kovo 23 d. raštą tikslo šmeižti, užgauti ar pažeminti J. S. ji jokiu būdu neturėjusi, ji tik nurodžiusi aplinkybes, dėl kurių, jos manymu, ji kaip advokatė, privalanti teikti tinkamą ir profesionalią teisinę pagalbą, negalinti civilinėje byloje atstovauti S. S. ir J. S.. G. K. pabrėžė, jog rašant 2010 m. kovo 23 d. raštą ji turėjusi omeny išimtinai tik konkrečioje civilinėje byloje tarp jos ir J. S. kaip atstovo kilusius nesutapimus dėl civilinės bylos eigos ir rašte išdėstyti pasakymai buvusi išimtinai tik jos asmeninė nuomonė aiškinant, kodėl ji negalinti atstovauti J. S. ir S. S.. G. K. nurodė, jog J. S. jai pareikšti kaltinimai šmeižiant jo asmenį yra visiškai nepagrįsti.
J. S. nurodė, jog Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateiktame 2010 m. kovo 23 d. prašyme advokatė G. K., nurodydama, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kur jis kartu su advokate atstovavęs S. S., tarp jų kilęs interesų konfliktas, kad jis visais įmanomais būdais vilkina bylą, be to, akivaizdžiai meluoja, tokiu būdu paskleidė apie jį žeminančias jo asmenybę žinias, kurios pakenkusios jo reputacijai tiek kaip privataus asmens, tiek ypatingai kaip viešo asmens, atstovaujančio kitų asmenų bei nevyriausybinių organizacijų teises ir interesus. J. S. nurodė, jog minėtas G. K. raštas buvęs pateiktas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tuo jį žeminančias žinias paskleidžiant platesniam asmenų ratui. J. S. paaiškino, jog G. K. rašto pasekmės jo atžvilgiu buvusios ir esančios itin ženklios - ne tik eiliniai asmenys, kuriuos jis atstovavęs, juo nebepasitikintys, bet ir atitinkamas pareigas įvairiose institucijose užimantys pareigūnai - Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas, Klaipėdos apskrities VPK vadovas ir kt. jį vadinantys "melagiu", kitokiais užgauliais, žeminančiais žodžiais. J. S. nurodė, jog dėl to itin pašlijusi ir jo sveikata. J. S. patikslino, jog jokio konflikto su advokate G. K. nebuvę ir negalėję būti, jokių įstatymui prieštaraujančių veiksmų jis nepadaręs, nė vieno proceso niekuomet nevilkinęs ir niekam nemelavęs. Dėl tokių advokatės G. K. pareiškimų jaučiasi itin pažemintas ir įžeistas.
S. S. nurodė, jog G. K., kaip advokatė civilinėje byloje atstovaudama jos kaip proceso šalies interesus, šmeižė kitą jos atstovą J. S., nors kokiu būdu tai advokatė dariusi ji teigė negalinti konkretizuoti. Liudytoja nurodė, jog G. K. ją atstovavusi ne vienoje byloje ir atstovavusi netinkamai, nors iš esmės advokatė bendravusi su J. S., jos buvo susitikusios tik keletą kartų.
2010 m. kovo 23 d. prašymu nustatyta, jog 2010 m. kovo 23 d. Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė G. K. Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui pateikė prašymą, prašydama civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš A. D. buto J. S. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirti kitą advokatą ir nurodžiusi, jog antrinės teisinės pagalbos J. S. ji negalinti teikti, kadangi kitoje civilinėje byloje atstovaujant S. S. interesus, tarp jos ir kito jos atstovo J. S. kilęs interesų konfliktas, kadangi J. S. visais įmanomais būdais vilkina procesą, akivaizdžiai meluoja (b. l. 2).
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2010 m. kovo 23 d. Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui pateiktas Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės G. K. prašymas civilinėje byloje dėl iškeldinimo antrinę teisinę pagalbą J. S. teikti paskirti kitą advokatą. Nustatyta, jog advokatė G. K. prašymą ją kaip antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatę pakeisti kitu advokatu motyvuojanti tuo, kad kitoje civilinėje byloje atstovaujant S. S. interesus tarp jos ir kito S. S. atstovaujančio asmens – J. S. kilęs interesų konfliktas, kadangi J. S. visais įmanomais būdais vilkinęs procesą bei akivaizdžiai melavęs.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. paaiškinusi, jog Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą civilinėje byloje pakeisti ją kitu antrinę teisinę pagalbą J. S. galinčiu teikti advokatu pateikusi tik siekdama išdėstyti ir paaiškinti aplinkybes, sąlygojusias jos prašymą atsisakant teikti teisinę pagalbą J. S. ir S. S.. G. K. pabrėžusi, jog 2010 m. kovo 23 d. prašyme ji tik išsakiusi savo nuomonę, kodėl jos manymu ji kaip advokatė, privalanti byloje asmeniui teikti kvalifikuotą ir tinkamą teisinę pagalbą, negalėsianti civilinėje byloje tinkamai atstovauti J. S. ir šiuo prašymu jokiu būdu nesiekusi J. S. pažeminti, užgauti ar šmeižti.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje šmeižimu laikytina tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, asmenį paniekinti ar pažeminti galinti informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios, tai yra, asmens garbę ir orumą žeminančios tikrovės neatitinkančios žinios. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius - grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Taigi akivaizdu, jog žiniai taikomas tiesos kriterijus. Tuo tarpu, nuomonė yra subjektyvi, jai tiesos kriterijus netaikomas, nors ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų.
Vertinant 2010 m. kovo 23 d. prašymo turinį bei prašymą rašiusios ir Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovui pateikusios G. K. teisminio nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, akivaizdu, jog 2010 m. kovo 23 d. prašyme G. K. argumentuotai išdėsčiusi tik savo prašymą pagrindžiančią poziciją, susiformavusią atstovaujant S. S. kitoje civilinėje byloje, bei vertinant byloje su kitu S. S. atstovu J. S. kilusius nesutarimus dėl civilinės bylos eigos ir jos baigties. Pažymėtina, jog asmens duomenų, faktų vertinimas, požiūris į juos baudžiamosios teisės prasme nelaikytina žinia, atvirkščiai traktuotina išimtinai tik kaip nuomonė apie tam tikrą informaciją bei tam tikrus turimus duomenis. Tokiu būdu išdėstyta visuma pagrįstai suponuoja išvadą, jog G. K. prašyme išdėsčiusi tik savo subjektyvų tam tikrų faktų vertinimą.
Analizuojant ir vertinant bylos medžiagą, G. K. ir paties J. S. paaiškinimus dėl S. S. atstovavimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, galima daryti išvadą, jog požiūrių skirtumas atstovaujant ir teikiant teisinę pagalbą S. S. tarp ją atstovavusių asmenų - advokatės G. K. ir J. S. - tam tikra apimtimi iš tiesų buvęs ir buvęs objektyviai - advokatė maniusi, jog pakartotinis nušalinimas civilinę bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjas P. M.) yra netikslingas, tuo tarpu J. S., būdamas nepatenkintas teisėjo sprendimu atmesti prašymą skirti ekspertizę, nušalinimą teisėjui vis tik pareiškęs; advokatė nurodžiusi, jog pateikiant prašymą dėl ekspertizės skyrimo klausimus ji suformulavusi išimtinai pagal J. S. prašymus, tuo tarpu, J. S. nurodo, jog klausimus advokatė pateikusi savavališkai, ne tokius, kokius jie buvo aptarę. Akivaizdu, jog G. K. rašte išdėstytai nuomonei buvęs ir faktinis pagrindas, rašte išdėstytos aplinkybės, sąlygotos ir paremtos tikrais faktais.
Pažymėtina, jog G. K. teisme paaiškinusi, jog 2010 m. kovo 23 d. prašymą Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ji pateikusi tik siekdama paaiškinti, kodėl ji kaip advokatė, privalanti teikti antrinę teisinę pagalbą, teikianti prašymą ją pakeisti kitu teisinę pagalbą galinčiu teikti asmeniu. Imant domėn G. K. kaip advokatės statusą, laikytina, jog toks advokatės G. K. prašymas ir jame išdėstyta nuomonė reiškiama sąžiningai ir etiškai.
G. K. veiksmus 2010 m. kovo 23 d. prašymą pateikiant Klaipėdos Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai analizuojant ir vertinant objektyviosios nusikaltimo sudėties prasme, akivaizdu, jog minėtoje G. K. veikoje nėra ir vieno esminio objektyviosios pusės požymio – paskleidimo. Akivaizdu, jog G. K. į valstybinę instituciją kreipėsi išimtinai tik siekdama išdėstyti ir paaiškinti aplinkybes, atsisakant teikti antrinę teisinę pagalbą, o ne turėdama tikslą jas paskleisti.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyčia. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekia. G. K. viso teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir ne kartą, be to, itin kategoriškai parodė, jog tikslo šmeižti, pažeminti ar kitaip paniekinti J. S. asmenį ar jo kaip asmens autoritetą ji neturėjusi ir tokio tikslo nesiekusi. Konstatavus, jog esminis 2010 m. kovo 23 d. prašymo pateikimo tikslas ir motyvas buvęs nuomonės ir faktų išdėstymas grindžiant savo veiksmus atsisakant teikti teisinę pagalbą, laikytina, jog G. K. veiksmuose nėra ir pagrindinio subjektyviosios nusikalstamos sudėties elemento – tiesioginės tyčios.
J. S., pareikšdamas kaltinimus G. K., nurodė, jog tikrovės neatitinkančias žinias šmeižiant jo asmenį skleisti G. K. yra įtakojama Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovo R. V.. Tokie J. S. argumentai vertintini tik kaip asmeninis išimtinai subjektyvaus pobūdžio J. S. pareiškimas, nepagrįstas visiškai jokiais objektyviais duomenimis.
Šalies argumentai
J. S. nurodo, jog G. K. ir toliau skleidžianti apie jį analogiškas tikrovės neatitinkančias ir jį žeminančias žinias ir tai matyti iš teismui pateiktų dokumentų. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija ir praktika, baudžiamoji byla kaltinamo asmens atžvilgiu gali būti nagrinėjama tik pareikšto kaltinimo ribose. Todėl J. S. išdėstyti argumentai G. K. skleidžiant ir kitas jo asmenį šmeižiančias žinias teismo neimtini domėn ir nevertintini, kadangi kaltinimas dėl to nėra pareikštas.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, laikytina, jog G. K. pareikšti kaltinimai apie asmenį – J. S. paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme, galėtų būti traktuotini kaip įrodymai. Tokiu būdu, G. K. išteisintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.