Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-984/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-10-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-03
Bylos Nr.
1-85-984/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27864-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
O. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-85-984/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27864-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 3 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam J. S.,nukentėjusiajai O. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje j.s., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas 2015 m. kovo 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. kaltinamas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2016 m. birželio 14 d., apie 17. 30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilės girtumo laipsnis), buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu su sugyventine O. A., tyčia vieną kartą jai trenkė stikliniu puodeliu per galvą, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant lovos. Toliau tęsdamas smurtinius veiksmus, J. S., paėmęs beisbolo lazdą, ja tyčia vieną kartą trenkė O. A. per galvą iš nugaros pusės, po ko nukentėjusioji vėl nukrito ant lovos. Tada J. S. priėjęs prie gulinčios O. A. tyčia rankomis sudavė jai į įvairias kūno vietas, nemažiau kaip 5 kartus, po to numetė ją nuo lovos ant grindų ir dar kojomis spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus. Tokiais veiksmais O. A. buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl muštinių galvos žaizdų nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad konflikto su O. A. metu netyčia metė į ją stiklinį puodelį. Daugiau jos nemušė ir nespardė, ji susižeidė griūdama. Nurodė, kad su beisbolo lazda nemušė, nes namuose beisbolo lazdos nėra.

Nukentėjusioji O. A. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad tarp jos ir J. S. kilusio konflikto metu, J. S. metė į ją stiklinį puodelį, prakirto galvą, ji apsipylė kraujais, nugriuvo ant sofos-lovos. Kai mėgino atsikelti, jis ją pastūmė. Ji nugriuvo ant sofos-lovos, ant nugaros ir jokio kieto daikto už nugaros nebuvo. Griūdama į stalo kraštą ji negalėjo prasikirsti galvos, žaizda būtų kitokia. O sofos-lovos kraštai apvalūs, mediniai, be to griuvo į kitą pusę. Jai nugriuvus jis ją mušė rankomis ir kojomis. Nėra įsitikinusi, kad J. S. jai trenkė su beisbolo lazda, tačiau prakirto galvą, jai siuvo abi žaizdas.

Kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. birželio 14 d., su sugyventine O. A. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.30 val., jis pradėjo reikšti priekaištus O. A. dėl darbo, girtavimo ir tuomet kilo žodinis konfliktas. O. A. pradėjo rėkauti, jis tuo metu sėdėjo kambaryje ant sofos. Supykęs paėmė nuo stalo stiklinę ir ją metė į O. A. pusę. Norėjo tik pagąsdinti, bet ji tuo metu pasuko galvą ir stiklinė pataikė O. A. į galvą. O. A. iš galvos bėgo kraujas. J. S. tą dieną buvo labai girtas; ne viską pamena, kas atsitiko konflikto metu; neneigia, kad sudavė O. A. per galvą stikline, o gal ir dar kažkuo. Konfliktas įvyko todėl, kad abu su O. A. buvo girti. Dėl to ką padarė, labai gailisi (b. l. 58-59, 64).

Nukentėjusioji O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su savo sugyventiniu J. S. ir sūnumi V. A. gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 14 d. ji savo bute kartu su J. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 17.30 val., tarp jos ir J. S. kilo žodinis konfliktas. J. S. kambaryje nuo stalo paėmė stiklinį puodelį, juo trenkė vieną kartą jai per galvą ir prakirto. Po to J. S. iš sūnaus kambario atsinešė beisbolo lazdą ir su ja vieną kartą jai trenkė per galvą. O. A. po šio smūgio nukrito ir J. S. rankomis, kojomis ją mušė į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau 10 kartų. Nukentėjusiajai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas (b. l. 14-16).

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016 m. birželio 14 d., apie 18 val. grįžo namo ir kambaryje pamatė motiną O. A. sėdinčią ant sofos, kruvina galva. Tėvas J. S. sėdėjo šalia ir pasakė, kad jis metė stiklinį puodelį į motiną ir su juo jai prakirto galvą, o puodelis nuo smūgio, sudužo (b. l. 20-21).

Įvykio vietos apžiūros metu ant lovos kambaryje fiksuotos į kraują panašios dėmės, ant lovos ir grindų – puodelio šukės (b. l. 5-9).

2016 m. birželio 14 d. tarnybiniu pranešimu fiksuotos smurto artimoje aplinkoje aplinkybės (b. l. 10-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 2020/2016(01) konstatuotos O. A. padarytos muštinės žaizdos galvoje, daugiau nei vieniu trauminiu poveikiu; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28).

2016 m. birželio 14 d., 18.20 val. J. S. nustatytas 2,85 promilių girtumo laipsnis (b. l. 51).

2016 m. birželio 14 d. 18.09 val. O. A. nustatytas 3,65 promilių girtumo laipsnis (b. l. 12).

2016 m. birželio 14 d. 18.10 val. J. S. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, paleistas 2016 m. birželio 16 d. 11 val. (b. l. 54, 55).

2016 m. birželio 16 d. J. S. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir nukentėjusiajai padarė dvi kirstines žaizdas galvoje. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad netyčia metė į nukentėjusiąją stiklinį puodelį, padarydamas jai kirstinę žaizdą galvoje, tačiau daugiau nukentėjusiosios nemušė lazda, nespardė, o galvą antrą kartą ji prasikirto griūdama. Teismas pripažįsta, kad byloje nėra užfiksuota jokių nukentėjusiosios sužalojimų, išskyrus dvi galvos kirtines žaizdas, kurias reikėjo siūti, todėl laiko, jog byloje nėra įrodyta, kad kaltinamasis spardė nukentėjusiąją kojomis. Tačiau kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusioji griūdama pati prasikirto galvą pakaušyje. Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu parodė, kad prasikirsti galvos griūdama negalėjo, kadangi griuvo ant nugaros, ant sofos-lovos, o griūnant nejautė kietų daiktų. Į stalo kraštą negalėjo prasikirsti galvos, kadangi krito ne į tą pusę. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galvą prakirto su puodeliu ir galėjo dar su kuo nors. Nukentėjusioji iš karto po įvykio teigė, kad kaltinamasis jai du kartus su puodeliu smogė į galvą, tokiu būdu prakirto galvą du kartus. Versija apie antros kirstinės žaizdos padarymo aplinkybes, t. y., kad antra kirstinė žaizda galvoje atsirado, kaip griuvimo pasekmė, atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas laiko, kad byloje neįrodyta, jog antra kirstinė galvos žaizda atsirado nukentėjusiajai nugriuvus. Kita vertus, net ir nustačius šią aplinkybę matyti, jog nukentėjusioji griuvo nuo kaltinamojo pastūmimo, todėl kaltinamojo veiksmai sąlygojo kirstinių žaizdų galvoje atsiradimą. Dvi kirstinės žaizdos galvoje, kurias reikėjo siūti yra pakankamas pagrindas konstatuoti fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai ir kaltinamąjį pripažinti kaltu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis J. S. kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Kaltinamasis jau yra teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo O. A., baustas administracine tvarka (b. l. 32-40), psichikos ir priklausomybės ligų stebimų ligonių įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 44, 45), nedirba (b. l. 42), registruotas darbo biržoje (b. l. 41). Teismo posėdžio metu kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 60 parų arešto bausmę, kadangi pirmiau paskirta švelnesnė – laisvės apribojimo bausmė, nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui.

Paskyrus 60 parų arešto bausmę, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. birželio 16 d. (2 sulaikymo dienos) (BK 66 straipsnis) (b. l. 54, 55).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, turtinė žala buvo padaryta kaltais J. S. veiksmais.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 30,12 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios O. A. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 84-87). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusioji sveikatos priežiūros įstaigoje buvo gydoma dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (b. l. 86), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteisia 30,12 eurų turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo 2 dienas.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo J. S. 30,12 eurų turtinę žalą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė