- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- AN15.-622-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00202-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. (A. B.), jo įstatyminiam atstovui A. B. (A. B.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 13:09 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 93, vairavo motociklą KNT Motors X300M (125 CC), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu nukentėjo pats bei buvo sugadintas vairuojamas motociklas, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeisdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 126, 226 punktus.
A. B. teismo posėdžio metu kaltu dėl dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų prisipažino ir parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu atvažiavęs pas senelius norėjo pasivažinėti. Išvažiavęs nesuvaldė motociklo ir atsitrenkė į tvorą. Motociklą jam padovanojo šeimos nariai. Vairuotojo pažymėjimo neturi, neplanuoji laikyti vairuotojo teisių. Savarankiškų pajamų neturi. Dėl padaryto gailisi.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatyminis atstovas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad motociklas sūnui buvo nupirktas kaip dovana. Motociklas stovėjo uždarytas garaže, ir darbar stovi garaže nepataisomas. Sūnus pasakė, kad padarė avariją. Po avarijos sūnus buvo stipriai nukentėjęs, gydėsi apie tris mėnesius. Šiuo metu sūnus mokosi, savo pajamų neturi. Jis vienas augina sūnų, mama kartu negyvena. Yra dirbantis ir padės sumokėti sūnui baudą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūrėklys duomenys, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, A. A. paaiškinimas, A. B. paaiškinimas, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, motociklo KMT Motors garantijos duomenys, nuotraukos, asmens duomenys. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. B. administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo motociklą KNT Motors X300M (125 CC), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu nukentėjo pats bei buvo sugadintas vairuojamas motociklas, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 126, 226 punktų reikalavimus ir šie A. B. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.
Dėl nuobaudos individualizavimo
A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris nusižengimus padarė būdamas nepilnametis, administracine tvarka nebaustas, egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. B. yra nepilnametis, besimokantis, savarankiškų pajamų neturintis, jį augina ir išlaiko tik tėtis, kurio pajamos nėra pastovios. Po eismo įvykio pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patyrė didelius sužalojimus – ligoninėje ir reabilitacijoje praleido tris mėnesius. Teismas pažymi ir tai, kad A. B. dėl savo poelgio gailisi, iš jo elgesio teismo posėdžio metu matyti, jog pats įvykis, jo metu patirtos traumos ir administracinio nusižengimo procesas jam yra pamoka. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad A. B. administracine tvarka nebaustas, kas leidžia daryti išvadą, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismo vertinimu paminėtos aplinkybės ir A. B. asmenybė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sudaro pagrindą ir leidžia daryti išvadą, kad administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti paskiriant mažesnes pinigines nuobaudos negu sankcijose už padarytus nusižengimus numatyti minimumai, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka (ANK 44 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutarė:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti:
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje – 50 eurų baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje – 10 eurų baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje – 5 eurų baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje – 5 eurų baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20111872733
Išaiškinti A. B. (A. B.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.