Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. P. įstatyminės atstovės A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje Nr. 2-1688-800/2014 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui K. P., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. balandžio 3 d. ieškovo atstovė A. P. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kuriame nurodė, kad atsakovas nuo pat bylos baigties nesilaiko teismo patvirtintos taikos sutarties terminų, vėluoja mokėti įmokas arba iš viso jų nemoka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo G. P. atstovės A. P. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2014 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei atskirojo skundo motyvus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo motyvų.

Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLIV skyriuje. CPK 646 str. 1 d. numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo vykdytinumas aiškinamas kaip viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų. Vykdytini yra tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendintas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų, gali būti taikomos CPK numatytos priverstinės teismo sprendimo vykdymo priemonės.

Teisminį ginčą inicijavusios šalys bylos nagrinėjimo metu gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisme pradėtą ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 str. 1 d., CPK 140 str. 3 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis c. b. Nr. 2-1818/2014). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, jos šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-437/2013, 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-372/2010). Teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) sutartyje nustatytas prievoles (CPK 646 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-18 nutartis c. b. Nr. 2-1777/2013, 2014-09-19 nutartis c. b. Nr. 2-1359/2014).

Iš ieškovo G. P. atstovės A. P. prašymo turinio matyti, kad ieškovo atstovė vykdomojo rašto išdavimo pagrindą sieja su 2014 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų nevykdymu, t. y. kad atsakovas 40 000 Lt sumą įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2016 m. birželio 1 d., mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 800 Lt, pradedant mokėti nuo 2014 m. birželio 1 d. Byloje pateiktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas K. P. vykdo šalių pasirašytą taikos sutartį. Iš ieškovo atstovės A. P. pateiktų sąskaitos išrašų bei atsakovo K. P. atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo matyti, jog atsakovas 2014-06-20 pervedė į ieškovo atstovės sąskaitą 800 Lt, 2014-07-28 – 800 Lt, 2014-09-02 – 800 Lt, 2014-10-08 – 600 Lt, 2014-10-09 – 200 Lt, 2014-10-24 – 800 Lt, 2014-12-01 – 800 Lt, 2015-01-07 – 202 Eur, 2015-02-06 – 170 Eur, 2015-03-04 – 100 Eur, 2015-03-22 – 100 Eur, 2015-04-02 – 65 Eur, 2015-04-09 – 40 Eur, 2015-04-21 – 182 Eur. Šie atsakovo pateikti duomenys visiškai sutampa su ieškovo atstovės A. P. pateiktais sąskaitos išrašais, todėl apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai kritikuoja atsakovo paties sudarytą mokėjimų lentelę ir tai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi šios lentelės duomenimis, priimdamas skundžiamą nutartį.

Sutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodoma aplinkybe, jog taikos sutartis yra ne dėl skolos atidėjimo, bet dėl skolos išdėstymo dalimis, tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pati ieškovo atstovė neneigia to fakto, kad atsakovas K. P. vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tik ne visada reguliariai ir sumoka ne visą sumą ar sumoka per kelis kartus dalimis, be to, neįvykdytų įsipareigojimų dalis šiuo atveju yra nežymi (atsakovas už 2014 m. birželio – lapkričio mėnesius su ieškovo atstove yra atsiskaitęs visiškai, o sudėjus per 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. kovo mėn. sumokėtas sumas (202 Eur + 170 Eur + 100 Eur + 100 Eur + 65 Eur + 40 Eur + 182 Eur = 859 Eur), darytina išvada, jog likusi nesumokėta suma (skaičiuojant, jog atsakovas moka po 800 Lt/231,70 Eur per mėnesį) sudaro tik 67,78 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas ieškovui mokės kas mėnesį ne mažiau kaip po 800 Lt, pradedant mokėti nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., tačiau nenustatė tikslaus mokėjimo grafiko, pavyzdžiui, jog kiekviena mėnesio įmoka turi būti sumokama iki einamojo mėnesio galo. Net jeigu ir laikyti, jog atsakovas K. P. ieškovo atstovei turi pervesti kiekvieną mėnesio įmoką iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, tai iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas šiuos terminus pažeidė nežymiai (įmokos buvo mokamos kito mėnesio pradžioje). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos sutartimi numatyti periodiniai mokėjimai ne mažiau kaip po 800 Lt kas mėnesį, tokius mokėjimus vykdant taikos sutartyje numatytu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., neužtikrintų visos sumos (40 000 Lt) grąžinimo iki 2016 m. birželio 1 d., nes tam prireiktų kur kas ilgesnio laikotarpio (ne 24, bet 50 mėnesių). Tai reiškia, kad taikos sutarties esminė sąlyga yra galutinis skolos sumokėjimo terminas (2016 m. birželio 1 d), o ne numatytų periodinių įmokų tikslus laikymasis, tačiau šis galutinis taikos sutarties įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs. Nors ieškovo atstovė atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu atsakovo įsiskolinimas yra beveik 4 mėnesių suma (apie 1 000 Eur), tačiau šis argumentas nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, atsakovo K. P. įsiskolinimas iki 2015 m. kovo mėn. sudarė tik 67,78 Eur, todėl net ir laikant, jog atsakovas išvis nesumokėjo periodinių mokėjimų už balandžio ir gegužės mėnesius (iki atskirojo skundo padavimo – 2015 m. gegužės 29 d.), atsakovo įsiskolinimas niekaip negalėtų sudaryti ieškovo atstovės nurodomos 1 000 Eur sumos. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas neriboja teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalių teisės inicijuoti priverstinį sutarties sąlygose įtvirtintų įpareigojimų vykdymą, jei tam yra faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 646 str. 3 d.). Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas niekada nevengė taikos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, atliko mokėjimus ieškovo atstovės naudai, nors ir nežymiai (neesmingai) pažeisdamas taikos sutarties vykdymo sąlygas. Todėl esant nežymiems periodinių mokėjimų pažeidimams, tačiau šalims sutarus, kad visa skolos suma turi būti sumokėta iki 2016 m. birželio 1 d., tokie neesminiai pažeidimai negalėtų būti pagrindu reikalauti, kad visa iki nustatyto termino negrąžinta skolos suma būtų išieškota taikant priverstinio vykdymo priemones. Teismo vertinimu, dėl nereikšmingo sutarties pažeidimo esminis mokėjimų apimties ir terminų pakeitimas neatitiktų ir CK 1.5 str. nustatytų įpareigojimų civilinių teisinių santykių subjektus veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, CK 6.200 str. reikalavimo sutarties šalims bendradarbiauti bei kooperuotis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti pažeidimai šiuo konkrečiu atveju nelaikytini esminiais (CK 6.217 str. 2 d.), dėl kurių susitarimas turėtų būtų priverstinai vykdomas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant CK 6.217 straipsnyje nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams. Tačiau pažymėtina, kad šalys, norėdamos pakeisti (nuginčyti, pripažinti negaliojančiomis) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygas, turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Nagrinėjamu atveju atsakovas K. P. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 65,72 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo atstovės (t. 6 b. l. 152–153). Atmetus atskirąjį skundą ir atsižvelgiant į nagrinėto klausimo sudėtingumą, atsiliepimo apimtį, jo turinį ir motyvuotumą, taip pat tai, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, atsakovui K. P. iš ieškovo atstovės A. P. priteistinos išlaidos (65,72 Eur) advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 94 str., 98 str.).

Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 3,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus atskirąjį skundą, teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. P. įstatyminės atstovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 65,72 Eur (šešiasdešimt penkis eurus ir 72 euro centus) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo G. P. įstatyminės atstovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 3,65 Eur (tris eurus ir 65 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.