- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- e2-15889-833/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09466-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sonata Bieliauskienė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- L. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Bieliauskienė, rašytinio proceso tvarka, atsakovui už akių, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 657,14 Eur skolos, 75 procentų sutartinių palūkanų nuo 358,47 Eur kredito sumos nuo 2016-03-17 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-23 su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 400 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių terminui. Ieškovas pažymi, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris 2016-03-17 dienai yra 657,14 Eur. Šią skolą sudaro 358,47 Eur kreditas, 88,40 Eur palūkanos, 2,67 Eur delspinigiai, 200 Eur paslaugos pagal sutartį, 2 Eur raginimas, 4 Eur apmokestintas sms, 1,6 Eur apmokestintas el. paštas. Nepateikus atsiliepimo, ieškovas prašo priimti sprendimą atsakovei už akių.
Atsiliepimas
Atsakovei apie ieškinio priėmimą teisme pranešta teismo pranešimu, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti. Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-06-23 su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 400 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių terminui. Ieškovas pažymi, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris 2016-03-17 dienai yra 657,14 Eur. Šią skolą sudaro 358,47 Eur kreditas, 88,40 Eur palūkanos, 2,67 Eur delspinigiai, 200 Eur paslaugos pagal sutartį, 2 Eur raginimas, 4 Eur apmokestintas sms, 1,6 Eur apmokestintas el. paštas.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimo dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (LR CPK 12, 178 str. str.).
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 358,47 Eur negrąžinto kredito, 88,40 Eur palūkanų, 2,67 Eur delspinigių.
Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 2 Eur už raginimo, 4 Eur apmokestintą sms, 1,6 Eur apmokestintą el. paštą netenkintini, kadangi nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių šias prašomas priteisti sumas (CPK 12, 178 str. str.). Šie įkainių dydžiai yra nurodyti tik Skolos susidarymo lentelėje.
Taip pat nepagrįstas, todėl netenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo jo naudai 200 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs iš 200 Eur UAB „SE7“ pagal 2016-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą, nurodant, kad mokama už paslaugas pagal sutartį. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų galima spręsti, kad ieškovui UAB „SE7“ galimai teikė skolos administravimo (išieškojimo) ar procesinių dokumentų rengimo teismui paslaugas pagal sutartis. Todėl teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnis ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, išlaidos už įmonės suteiktą teisinę pagalbą – 200 Eur nepriteistinos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 358,47 Eur kredito sumos nuo 2016-03-17 iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir atsakovas Sutartyje susitarė dėl 75 procentų metinių palūkanų (Sutarties specialiosios sąlygos). Nagrinėjamu atveju, tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų (75 proc.) priteisti sutartinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog prašomos priteisti 75 proc. dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 proc. dydį per metus (0,05 proc. x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovės priteistina ieškovui 18,25 procento sutartinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (358,47 Eur) nuo 2016-03-17 iki visiško prievolės įvykdymo dienos.
Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 str. 1 d. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (68,41 proc.) iš atsakovo priteistina 10,26 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai.
Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,45 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 358,47 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 47 ct) negrąžinto kredito, 88,40 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 40 ct) palūkanų, 2,67 Eur (du eurus ir 67 ct) delspinigių, 18,25 procentus sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 358,47 Eur negrąžinto kredito nuo 2016-03-17 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,26 Eur (dešimt eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, į.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.