- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- 2-1339-911/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16122-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- T. T.
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
- 2.5.1Prievolės
nedalyvaujant trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2519,69 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-05-26 tarp ieškovės ir A. P. buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį A. P. (vekselio gavėja) pasiskolino iš T. T. (vekselio gavėjos) 8700,00 Lt (2519,69 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2011-12-31. Nustatytu terminu A. P. dėl savo turtinės padėties negalėjo grąžinti ieškovei skolos. Kadangi ieškovės ir A. P. santykiai buvo geri, draugiški, buvo susitarta, kad ieškovė palauks, kol A. P. turtinė padėtis pagerės. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Sužinojusi apie A. P. mirtį, ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo įrašo į notarą, notaras išaiškino, kad yra praleistas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio pateikti apmokėti ir protestuoti terminas, dėl to notaras negalėjo atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį vekselį. Dėl šių priežasčių ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad 2519,69 Eur (8700,00 Lt) sumą skolino A. P. per kelis kartus ir paskutinį kartą duodama 1158,48 Eur (4000 Lt), A. P. pasirašė vekselį už visas gautas iš ieškovės sumas. Kai A. P. mirė, ji kreipėsi į notarę, kad sužinoti kas yra paveldėtojai. Kur rasti atsakovą nežinojo, buvo nuėjusi kartą į A. P. namus, tačiau niekas neatidarė durų. Nurodė, kad A. P. buvo atėjusi pas ją norėdama grąžinti 376,51 Eur (1300 Lt), todėl parašė pasižadėjimą, jog likusią 2172,15 Eur (7500 Lt) skolą pasižada grąžinti ieškovei. Tačiau tą patį kartą ieškovei vėl paskolino A. P. 376,54 Eur (1300 Lt), kadangi jai buvo jos gaila, Aldona turėjo daug skolų, norėjo jai padėti, artimai su ja bendravo. Pakvitavimas, kad A. P. paskolinta 1300 Lt, nebuvo surašytas. Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo. Ieškinio reikalavimą dėl 2519,69 Eur priteisimo palaiko ir prašo jį tenkinti.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti LR CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą trijų mėnesių senaties terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą palikėjo įpėdiniams ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė pinigus palikėjai A. P. paskolino 2010-05-26 ir skola turėjo būti grąžinta iki 2011-12-31. Palikėja A. P. mirė 2015-06-04. Tad nuo skolos grąžinimo termino iki palikėjos mirties praėjo ketveri su puse metų, bet per visą šį laiką ieškovė palikėjai jokių pretenzijų nereiškė ir aktyvių veiksmų dėl paskolintų pinigų susigrąžinimo nesiėmė, ieškovei nepareiškus pretenzijų po pareiškėjos mirties po palikėjos mirties per tris mėnesius atsakovas dėl vekselyje nurodytos sumos grąžinimo nieko nežinojo. Atsakovas taip pat nurodo, kad vekselis yra vertybinis popierius, tačiau pateiktame vekselyje yra ne visi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje išvardyti rekvizitai bei, kad jis nebuvo pateiktas apmokėti per Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytus terminus. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą.
Atsakovo atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė teismo posėdžiu metu prašė ieškinį atmesti, mano, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir neteisėtas. Nurodo, kad atsakovė praleidusi trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą palikėjos įpėdiniui, terminas praleistas be svarbių priežasčių. Atsakovas nežinojo mirusiosios visų skolų, priėmė turtą pagal apyrašą. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie jį informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančio paprastojo vekselio nustatyta, kad 2010-05-26 vekselio davėja A. P. pagal paprastąjį vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojai T. T. 8700,00 Lt (2519,69 Eur) iki 2011-12-31 (b.l. 62). A. P. 2015-06-04 mirė (b.l. 52). Ieškovė 2016-09-04 išsiuntė registruotu laišku Klaipėdos 14-ajį notarų biurui su pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodydama, kad mirė jos skolininkė A. P., prie pareiškimo pridėjo paprastojo vekselio, pasižadėjimo kopiją (b.l. 65). Klaipėdos miesto 14-asis notarų biuro notarė Dalija Rinkevičienė 2015-09-29 atsakyme į 2015-09-07 pareiškimą nurodė, kad ieškovė turi pateikti testamentą arba giminystės ryšį su mirusiąją A. P. patvirtinančius dokumentus ( b.l. 67). Klaipėdos miesto 14-asis notarų biuras 2015-01-15 rašte Nr. 6 ieškovei nurodo, kad po A. P. mirties palikimą priėmė jos sūnus E. P. (b.l. 21). Nustatyta, kad atsakovas E. P. paveldėjo A. P. turtą pagal 2015-09-22 paveldimo turto apyrašą (b.l. 53-55).
Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Nustatyta, kad ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje numatytus terminus, todėl šiuo atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad vekselis, kaip skolos raštelis patvirtina aplinkybę, kad A. P. gavo iš ieškovės 8700,00 Lt (2519,69 Eur) paskolą pagal 2010-05-26 išduotą paprastąjį vekselį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad vekselyje nenurodyta, kokia valiuta buvo paskolinta pinigų suma, nenurodyta mokėjimo vieta. Vekselyje nurodyta, kad paskolinta suma yra „8700 (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai LT) (b.l. 62). Vekselyje taip pat nurodyta vieta – Klaipėdos miestas. Teismui nekyla jokių abejonių dėl paskolintų pinigų valiutos. Lito santrumpa yra Lt, todėl akivaizdu, kad sandorio valiuta buvo litai.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad ieškovę ir A. P. siejo paskolos teisiniai santykiai, kurių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos (CK 6.870 str.). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t.y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai, tai paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė perdavė A. P. 2519,69 Eur (8700 Lt), kuriuos A. P. įsipareigojo grąžinti iki 2011-12-31. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos S. G. parodymų, nustatyta, kad minėtą vekselį surašė A. P.. Liudytoja S. G. parodė, kad matė kaip A. P. rašė vekselį ieškovės darbovietėje, žinojo, kad ieškovė A. P. yra paskolinusi pinigų, ieškovei buvo gaila A. P., todėl jai norėjo padėti. Pateiktame A. P. 2013-02-20 pasižadėjime nurodoma, kad A. P. pasižada 7500 Lt (2172,15 Eur) skolą grąžinti kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur) (66 b.l.). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šį pasižadėjimą A. P. parašė, kai buvo atėjusi 2013-02-20 grąžinti dalį skolos - 1200 Lt, tačiau, kai buvo parašytas šis pasižadėjimas, ieškovė gautus iš A. P. 1200 Lt vėl jai paskolino, todėl A. P. visa skola yra 2519,69 Eur (8700 Lt). Teismui nėra jokio pagrindo netikėti ieškovės parodymais. Kadangi ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad 2013-02-20 paskolino 347,54 Eur (1200 Lt) A. P., teismas sprendžia, kad A. P. grąžino ieškovei 347,54 Eur (1200 Lt) ir vėlesnis A. P. raštelis, t.y. 2013-02-20 pasižadėjimas, nurodo A. P. ieškovei įsiskolinimo dydį – 2172,15 Eur (7500 Lt).
Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovės, atsakovo atstovės paaiškinimus, liudytojos S. G. parodymus, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė reikalavimą dėl dalies skolos - 2172,15 Eur (7500 Lt), priteisimo (CPK 178 str.).
Esant paminėtoms aplinkybėms bei įvertinus tai, jog atsakovas E. P. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2172,15 Eur skola (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.870 str., 6.873 str., CK 5.52 str., 5.53 str. 1 d., CPK 178 str.). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėtina, kad atsakovas E. P. priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, todėl už palikėjos A. P. skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.53 str. 1 d.)
Atsakovas teigia, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą palikėjos įpėdiniui, prašo taikyti LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių senaties terminą. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovė nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Nustatyta, kad palikėja A. P. mirė 2015-06-04, taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas prasidėjo nuo 2015-06-05 ir baigėsi 2015-09-05. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad 2015-09-04 ji paštu išsiuntė notarei pareiškimą, kuriame nurodė, kad yra kreditorė ir pridėjo paprastojo vekselio, pasižadėjimo kopijas (65 b.l.). Ieškovė nurodo, kad nežinojo kas bus mirusiosios A. P. įpėdiniai. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga – ieškovė 2015-12-22 kreipėsi į teismą, nurodydama, kad nežino kas yra A. P. įpėdiniai, todėl atsakove nurodo A. P. (2-5 b.l.). 2016-01-08 užklausimu ieškovė prašė notarę suteikti informaciją, kas yra mirusiosios A. P. įpėdiniai (17 b.l.). Klaipėdos miesto 14-asis notarų biuro notarė Dalija Rinkevičienė 2016-01-15 raštu nurodo, kad A. P. įpėdinis yra atsakovas E. P. (21 b.l.). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad 2015-10-29 teisme buvo gautas ieškovės ieškinys
atsakovei A. P. dėl 2519,69 Eur skolos priteisimo, kuris nepašalinus ieškovei trūkumų, 2015-11-30 nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei (civilinė byla Nr. 2-16122-991/2015).
Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė nesiėmė veiksmų po palikėjos mirties dėl paskolintų pinigų susigrąžinimo, dėl ko, ieškovė, būdama neaktyvi prarado galimybę įgyvendinti savo galimai pažeistas teises prieš A. P. palikimą priėmusius įpėdinius, t.y. atsakovą. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė 2016-09-04 išsiuntė laišką Klaipėdos 14-ajį notarų biurui su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nurodydama, kad mirė jos skolininkė A. P. ir prie pareiškimo pridėjo paprastojo vekselio, pasižadėjimo kopiją (b.l. 65). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad buvo nuėjusi į mirusiosios A. P. butą, tačiau niekas neatidarė durų, kas bus mirusiosios įpėdiniai ji nežinojo, taip pat nežinojo kur rasti atsakovą. Ieškovė buvo nuvykusi į A. P. pašarvojimą, mirusiosios giminaičiams nepasakė, kad A. P. buvo jai skoloje, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju toks ieškovės elgesys neatitiktų bendrųjų moralės normų. Teismas pripažįsta, kad ieškovė buvo aktyvi, ėmėsi visų priemonių, siekdama pareikšti reikalavimą dėl skolos grąžinimo mirusiosios įpėdiniams, kreipėsi į palikimo vietos atsiradimo notarą ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido.
Priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Teismo posėdžio metu ieškovė T. T. nurodė, kad šio ieškinio reikalavimo nebepalaiko, neprašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovė byloje sumokėjo 76 Eur žyminį mokestį (7-8 b.l.). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų daliai (86 proc.), kurias sudaro 65,36 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas patyrė 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (55-56 b.l.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra pagrįstas – palikėja A. P. buvo ieškovei skolinga, todėl atsakovas, būdamas palikėjos įpėdiniu, turi pareigą ieškovei grąžinti įsiskolinimą. Teismas sprendžia, kad ieškovė neturi pareigos atsakovui atlyginti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Kitų įrodymų apie šalių patirtas bei prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2172,15 Eur (dviejų tūkstančių vienas šimtas septyniasdešimt du eurai 15 centų) skolą, 65,36 Eur Eur (šešiasdešimt penki eurai 36 centai) žyminį mokestį ieškovei T. T., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.