- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- II-17-939/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00161-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui Aidui Stravinskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 25 d. nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. R. skundu (b. l. 3-6) prašo pakeisti 2017 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-125047935-17 jam už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas administracinę nuobaudą - 200 Eur baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams ir neskirti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį pagrindiniu keliu lenkė kitą automobilį pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau - KET) 140.1 punktą, ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Nors kelio ženklas ir ištisinė linija yra įrengti ne optimaliai ir dėl to apsunkina vairuotojams gero vairavimo sąlygas, prisipažįsta pažeidęs KET 140.1 punkto reikalavimą, tačiau, pareiškėjo nuomone, jam paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams šiuo atveju nėra proporcingos nei jo padaryto nusižengimo pobūdžiui, nei jo, kaip asmens, pavojingumui, taip pat neatitinka ir teisingumo principo bei administracinės nuobaudos tikslų. Jis lenkti kirsdamas punktyrinę liniją pradėjo gerokai iki sankryžos su šalutiniu keliu ir net iki ženklo, įspėjančio apie šią sankryžą. Iš šios vietos nei ženklo Nr. 108, nei ištisinės linijos, nei sankryžos nesimatė, nes jis buvo dar per toli, o lenkiant žiūrėjo į kelią ir lenkiamą automobilį, kuris iš po dešinių ratų kėlė vandens ir purvo stulpą ir užstojo atitinkamą kelio ženklą. Be to, kelio ženklas ir ištisinė linija yra įrengti ne optimaliai. Lenkimo manevrą baigė saugiai grįždamas į savo eismo juostą. Prasidėjus ištisinei linijai, jis lenkiamą automobilį buvo aplenkęs. Tuo metu pamatė tiek prasidėjusią ištisinę liniją, tiek sankryžą. Į sankryžą įvažiavo, jau baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas į savo kelio juostą. Jei tuo metu būtų staigiai stabdęs, praleisdamas į priekį jau aplenktą automobilį, ir grįždamas į savo juostą, tokiu būdu bereikalingai uždelsęs manevrą būtų sukėlęs dar didesnį pavojų ar avarinę situaciją, nes už jo automobilio važiavo kiti automobiliai. Todėl toks sprendimas nebuvo nei logiškas, nei saugus. Logiškiau, geranoriškiau ir daug saugiau kitų eismo dalyvių atžvilgiu buvo saugiai grįžti į savo juostą ne kartojant lenkimo manevrą, o jį užbaigiant, ką ir atliko. Tai jo matymu yra papildoma lengvinanti aplinkybė, elgtis saugiai, logiškai ir geranoriškai. Nagrinėjamu atveju atliktas automobilio lenkimas niekam nesukėlė nei realios žalos, nei pavojaus. Šio jo nusižengimo negalima lyginti su nusižengimais, kurie būna padaromi judriame kelyje, esant intensyviam eismui, atliekant pavojingus manevrus ir taip sukeliant pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams eismo dalyviams. Policijos pareigūnai lenkimo metu stovėjo šalutiniame kelyje, iš abiejų pusių apaugusiame tankiais medžiais ir krūmais, todėl jie niekaip negalėjo matyti visos situacijos, įskaitant lenkimo pradžią ir eigą, o matė ir filmavo tik siaurą ruožą, kuriame matosi tik sankryža ir lenkimo manevro pabaiga. Be to, Prienų rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas neįvertino jo 2017 m. spalio 24 d. prašyme ir darbdavio (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti automobilį jam yra būtina, kadangi kasdien vyksta apie 30 km į darbą ir įmonės pavedimu atlieka įvairius darbus su trečiaisiais asmenimis įvairiuose Lietuvos miestuose. Tiek patikimas atvykimas į darbą, tiek darbinių pavedimų įvykdymas vykstant į kitus Lietuvos miestus viešuoju transportu būtų itin sudėtingas, o savalaikis - net neįmanomas. Jo darbdavys charakteristikoje teigiamai įvertino jo asmenybę, apibūdino jį kaip atsakingą, kruopštų, tvarkingą, geranorišką, pareigingą darbuotoją. Iki šios dienos per daugiau nei 20 metų vairavimo stažą nebuvo padaręs jokių autovarijų ir visuomet vairuoja saugiai ir budriai. Šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kas rodo, jog toks pažeidimas jam nėra būdingas. Pažeidimo padarymo metu lenkimo manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, manevruodamas pavojingos situacijos nesukėlė, aplenkdamas kitą transporto priemonę neviršijo leistino greičio, o tik saugiai užbaigė daug anksčiau pradėtą logišką lenkimo manevrą. Mano, kad kelio ženklas ir ištisinė linija yra įrengti ne optimaliai, nes, kaip matyti iš byloje esančių jo paaiškinimų ir įvykio schemos, kitą autmobilį, važiavusį ta pačia kryptimi, jis pradėjo lenkti leistinoje vietoje, pažymėtoje punktyrine linija. Jis važiavo 90 km/h, arba 25 m/s greičiu ir jo neviršijo lenkimo metu. Tuo tarpu lenkiamas automobilis važiavo apie 70 km/h, arba 19,5 m/s greičiu, vienu ratu kelkraštyje. Pradėjo lenkti šį automobilį apie 200 metrų iki kelio ženklo Nr. 108, apie 370 metą iki sankryžos. Nuo ištisinės linijos pradžios iki sankryžos yra apie 40 metrų. Taigi lenkti kirsdamas punktyrinę liniją pradėjo gerokai iki sankryžos su šalutiniu keliu ir net iki ženklo, įspėjančio apie šią sankryžą. Iš šios vietos nei ženklo Nr. 108, nei ištisinės linijos, nei sankryžos nesimato. Lenkančiajam automobiliui lenkimo manevrui atlikti reikia įveikti papildomą apie 50 metrų atstumą iki lenkiamojo automobilio, ir panašiai tiek - apie 50 m atstumo nuo aplenkto automobilio grįžti į savo juostą, t.y. tarp lenkiančiojo ir lenkiamojo automobilių esant greičio skirtumui 25 m/s - 19,5 m/s = 5,5 m/s, ir lenkimo metu lenkiančiojo ir lenkiamojo automobilių nuvažiuotos kelio atkarpos skirtumui 100 m, lenkimo manevrą lenkiantysis automobilis atlieka per 100 m / 5,5 m/s = 18 s, ir viso per tą laiką nuvažiuoja apie 25 m/s * 18 s = 450 m kelio atkarpą. Tokiu atstumu dažnai nebus matomas nei sankryžos ženklas, nei pati sankryža, o lenkimo pradžia ir eiga, jei nėra kitų ją ribojančių aplinkybių, visuomet bus logiška ir leistina.
Pareiškėjas A. R. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasi skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, jog pripažįsta, kad pažeidė KET 140.1 punktą. Taip pat nurodė, kad jam aktualu, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes jis yra dirbantis, atimant iš jo teisę vairuoti, atimamas ir darbas. Šiuo atveju bauda nėra pagrindinis dalykas.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 12-13). Atsiliepime nurodė, kad nesutinka, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nematė kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su pagrindiniu keliu“, yra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjo matematiniai skaičiavimai ir išvados, kad automobiliui aplenkti reikia kone pusės kilometro atstumo (450 m), yra nerealūs. A. R. tiek savo prašymuose, tiek skunde, netgi pateiktoje schemoje, piktybiškai nutyli, kad pažeidimo vietoje (kaip ir bet kurioje kitoje pažymėtoje sankryžoje) prieš ištisinę liniją (KET 3 priedo 1.1) visuomet būna artėjimo linija (KET 3 priedo 1.6), skirta tam, vairuotojai pamatytų kelio viduryje esančią artėjimo liniją, kuri įspėja, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos, kuri jau imperatyviai draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ciniškai skamba prašymas paskatinti pareiškėją, nes jis neva lenkė „nekeldamas jokio realaus pavojaus ir baigė lenkti saugiai“. Nors A. R. teigia, kad per 20 metų nėra padaręs eismo įvykių ir visuomet vairuoja saugiai ir budriai, tačiau, nors ir neturi galiojančių nuobaudų, praeityje yra ne kartą baustas už greičio viršijimą, už kalbėjimą telefonu vairuojant, kas neleidžia jo apibūdinti kaip saugiai ir atidžiai vairuojantį vairuotoją. Pažeidėjo darbo pobūdis ar nuvykimas į darbą nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas Aidas Stravinskas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Teismo posėdyje papildomai nurodė, jog pareiškėjui paskirtas baudos vidurkis. Pareiškėjas nesigailėjo, nebuvo lengvinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 25 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis K. K. A. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52ANPAN-11818929-17 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. R. (duomenys neskelbtini) val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, Prienų rajone, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę pagrindiniame kelyje sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 108, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, su nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, iki 2017 m. spalio 2 d. sumokėti 85,00 Eur baudą ir skiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėjas nurodymo neįvykdė. 2017 m. spalio 25 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Aido Stravinsko nutarimu už šį pažeidimą A. R. skirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, nurodant, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 5). Vairuotojų registro duomenimis pareiškėjas teisę vairuoti įgijęs nuo (duomenys neskelbtini) (adm. byla, b. l. 9). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pareiškėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 10 d. 4 kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe - tris kartus baustas už greičio viršijimą, bei vieną kartą – už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis nesilaikymą (adm. byla, b. l. 10-14). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį dėl to, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už šioje byloje nurodytą administracinį nusižengimą, davė kyšį policijos pareigūnui (b. l. 14-17). Pareiškėjo pateiktoje schemoje nurodyta, jog jis lenkimo manevrą pradėjo 50-60 m atstumu nuo lenkiamo automobilio, apie 350 m - 370 m atstumu iki sankryžos, kai iki kelio ženklo Nr. 108 buvo apie 180-200 m atstumas, o iki ištisinės kelio linijos – 310-330 m atstumas, susilygino su lenkiamu automobiliu ties ištisinės linijos pradžia, likus 40 m iki sankryžos (adm. byla, b.l. 15). A. R. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (adm. byla, b. l. 6).
Skundu pareiškėjas prašo taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 ir 5 dalyse, apeliuoja į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta skirti baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 300 Eur iki 600 Eur. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos skirti nuobaudos ribų dydis yra bendro pobūdžio vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių, ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Nuobauda turi būti individualizuojama. Individualizuotos nuobaudos skyrimu pakanka, kad būtų pasiektas administracinės nuobaudos prevencinis tikslas atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.
A. R. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta didesnė nei numatytas sankcijos minimumas nuobauda – 200 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Taip pat it Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Paties lenkimo fakto sankryžoje pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad jo nuomone, jam paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra proporcingos nei jo padaryto nusižengimo pobūdžiui, nei jo, kaip asmens, pavojingumui, taip pat neatitinka ir teisingumo principo bei administracinės nuobaudos tikslų, nes neatsižvelgta į aplinkybes, jog jis kelio ženklo Nr. 108 nepastebėjo, be to, kelio ženklas ir ištisinė linija yra įrengti ne optimaliai ir dėl to apsunkina vairuotojams gero vairavimo sąlygas, jis lenkti kirsdamas punktyrinę liniją pradėjo gerokai iki sankryžos su šalutiniu keliu ir net iki ženklo, įspėjančio apie šią sankryžą, be to, prasidėjus ištisinei linijai, jis lenkiamą automobilį buvo aplenkęs, į sankryžą įvažiavo, jau baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas į savo kelio juostą. Jei tuo metu būtų staigiai stabdęs, praleisdamas į priekį jau aplenktą automobilį, ir grįždamas į savo juostą, tokiu būdu bereikalingai uždelsęs manevrą būtų sukėlęs dar didesnį pavojų ar avarinę situaciją, nes už jo automobilio važiavo kiti automobiliai. Nagrinėjamu atveju atliktas automobilio lenkimas niekam nesukėlė nei realios žalos, nei realaus pavojaus.
Pagal KET įspėjamieji ženklai, kuriems priskirtinas ir kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.
Sutinkamai su KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Susipažinęs su teismui pateikta administracinio nusižengimo byla, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo prieš kelio ženklą Nr. 108 (pareiškėjo teigimu, likus apie 200 m iki ženklo) bei sankryžą, todėl šį kelio ženklą privalėjo matyti ir, vadovaujantis 5 KET punktu, įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150-300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą. Nebūdamas tuo tikras, pareiškėjas privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.
Pareiškėjo argumentas, kad jam kelio ženklą užstojo lenkiamas automobilis, teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, kadangi pats pareiškėjas skunde nurodo, jog lenkimo manevrą pradėjo esant geram matomumui, likus apie 200 m iki ženklo. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo atsiliepime pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad artėdamas link sankryžos, pareiškėjas privalėjo matyti ženklinimo liniją (artėjimo linija), kuri nurodo, kad artėjama prie ištisinės linijos, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas, net ir nematydamas, kaip jis pats nurodo, įspėjamojo kelio ženklo, privalėjo vadovautis ženklinimo linijomis, kurios jį perspėjo, kad artėjama prie ištisinės linijos, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešine eismo juosta, tačiau toliau, pažeisdamas KET reikalavimus, tęsė lenkimo manevrą.
Šioje byloje nustatyta, kad A. R. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą. A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, A. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, per 21 vairavimo metus administracine tvarka baustas 4 kartus už greičio viršijimą bei naudojimosi mobiliuoju telefonu tvarkos pažeidimą, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, paskutinį kartą baustas 2014 m. gegužės mėnesį. Pareiškėjas dirba, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (adm. byla, b. l. 6). Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti į darbą, teisės vairuoti praradimas jam reikštų ir darbo praradimą. Nenustačius duomenų, kad dėl A. R. padaryto nusižengimo kilo avarinė situacija, taip pat kad pareiškėjas lenkė judriame kelyje, esant intensyviam eismui, bei nesant aplinkybę, kad lenkimo manevrą pareiškėjas pradėjo dar gerokai iki sankryžos, tačiau nespėjo pabaigti manevro iki sankryžos pradžios, paneigiančių duomenų, o grįžti į savo eismo juostą negalėjo dėl paskui važiuojančių automobilių, spręstina, jog pareiškėjo padarytas nusižengimas nebuvo itin pavojingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į pareiškėjo asmenybę, teismo vertinimu, pareiškėjui už padarytą nusižengimą tinkamai paskirtas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nuobaudos vidurkis, tačiau, teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui paskyrus švelnesnę, nei ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytą administracinio poveikio priemonę, o ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcingas, per griežtas veikos pavojingumui, pažeidėjo asmenybei, šiuo konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų, todėl yra pagrindas A. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-125047935-17 iš dalies keistinas, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas A. R. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pakeistinas, nustatant, kad A. R. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, pakeisti Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2017 m. spalio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-125047935-17 ir A. R. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą nustatyti 1 (vienam) mėnesiui.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.