Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui L. F., Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Jurjonienei, kaltinamajai S. K. kaltinamosios gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajai B. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, nedirbanti, nesimokanti, Lietuvos Respublikos pilietė, šeimininė padėtis – netekėjusi, 7 klasių išsilavinimo, reg. prie Šakių rajono savivaldybės, esanti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, Technikos g. 12, Kaunas, neteista, kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. laike nuo 2012 m. balandžio 14 d. iki 2012 m. gegužės 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibrovė per neužrakintas duris į E. B. priklausantį butą, iš kur pagrobė kartoninėje dėžutėje sudėtus auksinį moterišką žiedą su rubinu, 700 Lt vertės, paauksuotą moterišką grandinėlę su kryželiu, 30 Lt vertės, metalinę geltonos spalvos moterišką grandinėlę, 10 Lt vertės, rožančiau vėrinį, 20 Lt vertės, tuo E. B. padarė 760 Lt turtinę žalą.

Be to, S. K. 2012 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), suradusi paslėptą raktą ir atrakinus duris, įsibrovė į namus, priklausančius B. V., iš kur pagrobė aukso ir sidabro dirbinių už 4200 Lt bei 100 Lt nominalo kupiūrą ir 70 Lt įvairiomis monetomis, tuo padarydama B. V. 4370 Lt turtinę žalą.

Be to, S. K. 2012 m. spalio mėn. 26 d. apie 9 val. Vytauto g.. 44, Kudirkos Naumiestyje, Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje, Šakių rajone, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos patalpose, pro nerakintas duris įsibrovė į visuomenės sveikatos specialistės kabinetą, kur iš rankinės, priklausančios B. P. pagrobė 45 Lt, tuo B. P. padarė 45 Lt turtinę žalą.

2012 m. gegužės mėnesį ji nėjo į mokyklą, o ėjo į tą bendrabutį. Nusipirko rūkyti ir ėjo atgal, užkliuvo koja už kilimėlio ir pamatė raktą. Paskambino skambučiu, niekas durų neatidarė. Žinojo, kad anūkė mokykloje o močiutė išėjusi. Atsirakino ir įėjo, ieškojo aukso. Viską nunešė R. Pati atsirakino duris ir įėjo, ieškojo aukso, kiek išnešė neatsimena. Kur daiktai padėti ji nežinojo, ieškojo ir rado kambaryje prie televizoriaus ant spintelės. Sutinka su tuo, kad pavogta turto už 4370 litų.

Dar 2012-10-26 apie 9 val. atėjo į mokyklą, nes iš Šakių jau buvau išėjusi, todėl norėjo įsirašyti iš naujo į Kudirkos Naumiesčio gimnaziją. Norėjo užsukti pasisveikinti su P, jos nebuvo pamatė rankinę ir paėmė pinigus. Pirmą kartą, kai atėjo į kabinetą P. nesutiko. Į P. kabinetą ėjo tikslu pasisveikinti, tikslo vogti neturėjo. Kad reikia pavogti mintis kilo tada, kai pamatė, kad jos nėra kabinete, o rankinė buvo ant kėdės. Kabinetas nerakintas buvo pamoka tuo metu ir aplinkui žmonių nebuvo. Žinojo, kad nieko nėra kabinete, tai matė eidama koridoriumi per langą, bet nebuvo įsitikrinusi, kad tikrai nieko nėra. Paimti pinigus kilo mintis tada, kai įėjo į kabinetą ir pamatė rankinę. Atidavė B. viską, kuris jai davė 200 litų. Jai pinigų reikėjo todėl ryžosi vagystėms. Šeimoje daug problemų, iš mamos pusės smurtas, užgauliojimas, patyčios, įžeidinėjimai ji taip elgiasi su visais vaikais. Ji neturi, kur eiti gyventi, kai išeis į laisvę. Išėjus į laisvę nori mokytis.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji B. P. nurodė, kad labai gaila mergaitės. Jos bendravo, dažnai užeidavo pas ją. Pinigų pasigesdavo ir anksčiau, yra sakiusi, bet S. išsigindavo. Šis atvejis buvo, kai mergaitė buvo jau pašalinta iš mokyklos, ir ji nesitikėjo, kad užeis. Paskutiniu metu piniginę ji slėpdavo. Kadangi S. mokykloje nebuvo, tai piniginę paliko rankinėje. Penktadienį atėjo į mokyklą, ji buvo pas socialinę pedagogę, tuo metu ir pavogė. Ji gerai žinojo, kiek turi pinigų. Kai kaltinamąją pamatė, kuri atėjo pasisveikinti, patikrino piniginę ir pasigedo. Pasakė S., bet ji gynėsi, jos išėjo į koridorių, kur sutiko direktorių. Direktoriui pasakė, kad vėl dingo pinigai. Tada direktorius paskambino policijai. Kabinetas atrakintas buvo, ji tuo metu buvo pas socialinę darbuotoją. Pinigus grąžino, neturi jokių pretenzijų.

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

S. K. kaltę be pačios prisipažinimo patvirtina ir byloje surinkti įrodymai:

Pareiškimas – protokolas kuriame nurodoma, kad B. V. bute įvykdyta vagystė. ( t. 1, b.l. 7);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad pasigesta papuošalų ir pinigų (t.1, b.l. 8-19);

Raštas iš A. B. individualios įmonės, kuriame nurodoma, kad R. B. pridavė žiedus, aukso laužą, bei D. R. pridavė grandinėlę ir žiedą ( t.1, b.l. 77);

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriuo iš R. B. paimta grandinėlė galimai vogta iš buto, priklausančio B. V. (t. 1, b.l. 24);

Grandinėlės apžiūros protokolas (t.1, b.l.25-28);

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriuo nukentėjusioji B. V. grandinėlę (t.1, b.l. 29-30);

Protokolas-pareiškimas, kuriuo B. P. nurodo, kad iš jos rankinės paliktos nerakintoje klasėje buvo pagrobta 40 Lt (t.2, b.l. 3);

Raštas iš Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos, kuriame nurodoma, kad 2012-10-26 mokykloje lankėsi S. K. (t. 2, b.l. 11);

2012-01-21 specialisto išvada Nr. 104MS-329, kurioje nurodoma, kad S. K. netikslinga skirt teismo psichiatrijos ekspertizę (t.2, b.l. 51,54).

Pareiškimas – protokolas, kuriame nurodoma, jog E. B. bute įvykdyta vagystė (t.3, b.l. 2);

Apžiūros protokolas, kuriame aprašyta įvykio vieta (t.3, b.l. 3-8).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. K. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. S. K. kaltinime inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas, ar suprato, kad įsibrauna į svetimą patalpą, saugyklą ar svetimą teritoriją. S. K. nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d., nes ji be nukentėjusiųjų leidimo įsibrovė į jų gyvenamąsias ir darbo vietas ir pagrobė turtą. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009). Kaip matyti iš bylos duomenų, teisiamoji į nukentėjusiosios E. B. butą pateko, jai nepastebėjus, į nukentėjusiosios B. V. butą pateko pasinaudodama rastu raktu, tai yra į patalpas įsibrovė, nes įėjo neturėdama savininkų leidimo. Atitinkamai teisiamosios veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. ir dėl vagystės iš B. P.. Nors pati teisiamoji nurodė, kad ji į darbo kabinetą įėjo norėdama pasisveikinti su nukentėjusiąja, o noras pavogti pinigus atsirado pamačius rankinę. Teismas laiko, jog ši versija neteisinga. S. K. nurodė, kad ji per langą matė, jog kabinete nieko nėra, tačiau neatsižvelgiant į tai vis tiek užėjo į kabinetą. Taip pat B. P. nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai dingsta pinigai, tad darytina išvada, kad S. K. matydama pro langą, jog nieko nėra kabinete ėjo su tikslu pavogti. Tokius parodymus teisiamoji nurodė savo apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo, metu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikštas nukentėjusios B. V. 4370 Lt civilinis ieškinys. Teismo posėdžio metu S. K. sutiko su nurodoma civilinio ieškinio suma, pripažino, jog už tokią sumą pavogė turto iš B. V.. Nukentėjusioji teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog palaiko savo civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, jog prašomo priteisti civilinio ieškinio dydis įrodytas, todėl priteistinas iš kaltinamosios. S. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, žala priteistina iš įstatyminių atstovų.

Dėl bausmių dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi ji tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, įsibrovė į E. B. ir B. V. butus, bei B. P. darbo vietą ir pagrobė svetimą turtą. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teisiamoji paskutinio teismo posėdžio metu prisipažino įvykdžiusi nusikalstamas veikas, tačiau tai negali būti pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodymai keitėsi, ji ne visada pripažino savo kaltę, todėl teismas laiko, jog tai nėra atsakomybė lengvinanti aplinkybė. Nukentėjusiosioms E. B. ir B. P. žala atlyginta, tad skiriant bausmes už šias nusikalstamas veikas, žalos atlyginimas pripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Skiriant bausmę S. K. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti apysunkiai nusikaltimai, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat į kaltinamosios asmenybę – nėra duomenų, kad S. K. nusikaltimo darymo metu galėtų būti nepakaltinami ar ribotai pakaltinami, Byloje pateiktos specialisto išvados, kad S. K. suprato savo veiksmų esmę, jai netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę, (t. 3, b.l. 136-137), bausta administracine tvarka (t. 2, b.l. 70-73), charakterizuojama neigiamai, (t. 2, b.l. 82, 84-85, 88-89, nusikaltimus įvykdė neteista.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. S. K. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, įvykdyti nusikaltimai pripažintini baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teisiamoji suvokė atliekanti neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo jos požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Nors S. K. teisiama pirmą kartą, tačiau teismas mano, jog netikslinga ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad S. K. sistemingai daro nusikaltimus, yra neigiamai charakterizuojama, kas leidžia daryti išvadą, jog S. K. linkusi daryti nusikaltimus, todėl atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, nebus pasiekti bausmių tikslai. Teisiamoji yra nepilnametė, neturinti savarankiškų pajamų, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teisiamosios veiksmuose dėl vagysčių įvykdytų iš E. B. ir B. P. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. BK 91 str. taip pat įpareigoja atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų elgesį po nusikalstamos veikos. S. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys parodo, kad teisiamosios šeima buvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pati mergaitę situaciją šeimoje įvardina kaip nepakenčiamą, pastoviai nesutaria su mama. Įstatyminė atstovė į teismo posėdžius neatvyko, mergaitė nesidomėjo. Šios aplinkybės parodo, kad S. K. elgesiui įtakos turi ir situacija šeimoje, kur vaikas neranda supratimo ir rūpesčio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog norint pasiekti bausmės tikslus už nusikaltimus iš E. B. ir B. P. skirtinas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, o už vagystę iš B. V. – didesnis negu numatytas vidurkis . BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. S. K. šiuo metu mokosi, todėl jai skirtinas įpareigojimas tęsti mokslus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąją būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jai nustatytina išdirbti 40 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką. Taip pat būtina įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, nebendrauti su R. B. ir D. R., R. S..

Kadangi nusikaltimai padaryti iki nuosprendžio priėmimo, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 str. 4 d. taisykles.

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto pagrobimo iš B. V.) ir paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su R. B., R. S. ir D. R..

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto pagrobimo iš B. P.) ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmę tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su R. B., R. S. ir D. R..

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 178 str. 2 d. (dėl turto pagrobimo iš E. B.) ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su R. B., R. S. ir D. R..

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 2 metus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nebendrauti su R. B., R. S. ir D. R..

Vadovaujantis BK 65 str. laikino sulaikymo laikas nuo 2012-10-03 iki 2012-10-05 (2 d.), 2012-10-30 (1 d.) ir suėmimo laikas nuo 2012-10-31 iki nuosprendžio paskelbimo įskaityti į atliktos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę suėmimą po nuosprendžio paskelbimo panaikinti ir S. K. nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nepilnametę S. K. perduoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnams, kurie įpareigojami pasirūpinti nepilnametės apgyvendinimu.

Nukentėjusiosios B. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 4370 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt Lt) turtinei žalai atlyginti B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnametei S. K. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 4370 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt Lt) iš civilinės atsakovės V. K..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.