Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-09 · Administracinė byla Nr. I-5603-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
I-5603-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00121-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5603-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00121-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 9 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis įvairiose Panevėžio AVPK kamerose. G. M. teigė, jog nei vienoje kameroje nebuvo sėdimo unitazo, tualetai buvo tupimi, kas, anot pareiškėjo, žemino orumą, kadangi dėl vidurių užkietėjimo tupėdamas tualete turėdavo praleisti 20-30 min., tuo metu nutirpdavo kojos ir būdavo labai nepatogu. Dėl visų šių priežasčių buvo pažemintas orumas, sukeltos dvasinės bei fizinės kančios (b. l. 2).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. balandžio 10 d., nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. gegužės 16 d., nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 10 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 22 d., nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. Atsiliepime teigiama, jog G. M. nenurodė konkrečiai jį paveikusių veiksnių ir asmeniškai kilusių pasekmių dėl naudojimosi tupimais tualetais. Atkreipė dėmesį, kad viduriai G. M. užkietėdavo nuo mažo fizinio krūvio ir fiziologinių ypatumų, ką skunde pripažino ir pats pareiškėjas, o ne nuo naudojimosi tupimais tualetais. G. M. nepateikė jokių įrodymų, kad dėl prastos pareiškėjo fizinės būklės yra kaltas atsakovės atstovas, taip pat pareiškėjas nesikreipė į Panevėžio AVPK areštinės slaugytoją dėl nusiskundimų sveikata. Be to, visais atvejai areštinėje laikomi asmenys, turintys sveikatos problemų, dėl kurių negali naudotis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, yra nuvedami į atskirą tualeto patalpą, kurioje įrengtas sėdimas unitazas. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog teisės aktai sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato, be to, pareiškėjo teiginius paneigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose konstatuota, jog pažeidimų dėl sanitarinių mazgų įrengimo Panevėžio AVPK areštinėje nenustatyta. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška (b. l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje tam tikrais laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., tačiau iš Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto Lino Masiulio tarnybinio pranešimo (b. l. 10), pareiškėjo kortelės išrašų (b. l. 16-18, 20-22, 24-27, 29-31, 33-36, 38-41, 43-47, 50-53) ir asmens paskirstymo į kameras išrašų (b. l. 19, 23, 28, 32, 37, 42, 48-49, 54) matyti, kad G. M. šioje areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. balandžio 10 d., nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. gegužės 16 d., nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 10 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 22 d., nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. balandžio 10 d., nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. gegužės 16 d., nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 10 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 22 d., nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą, pasireiškusią dideliais nepatogumais, pažemintu orumu, sukeltomis dvasinėmis bei fizinėmis kančiomis, patyrė todėl, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo įrengti tupimi tualetai.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Šis teisės aktas nenustato reikalavimų areštinės kamerose esančio sanitarinio mazgo (tame tarpe ir tualeto) įrengimui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte nurodoma, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupimas), praustuvė - 1 komplektas. Todėl tupimo klozeto įrengimas laisvės atėmimo vietų patalpose bei areštinėse galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia.

Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktą Nr. PA.5-322 (20.14.35.12) (b. l. 12-13), 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą Nr. PA.5-17 (16.3.187.5.12) (b. l. 14), iš kurių matyti, jog patikrinimų Panevėžio AVPK areštinėje metu pažeidimų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, nenustatyta, netgi priešingai – šiuose patikrinimo aktuose nurodyta, jog sanitariniai mazgai yra techniškai tvarkingi, atitinkantys Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisių pažeidimas nekonstatuojamas, kadangi ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinės kamerose jis naudojosi higienos normų reikalavimus atitinkančiais tualetais. Svarbu ir tai, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visais atvejai areštinėje laikomi asmenys, turintys sveikatos problemų, dėl kurių negali naudotis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, yra nuvedami į atskirą tualeto patalpą, kurioje įrengtas sėdimas unitazas. Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šios aplinkybės neginčijo, nenurodė, kad jam buvo nustatytos sveikatos problemos, dėl kurių jis negalėjo naudotis tupimu klozetu, kad jis kreipėsi į Panevėžio AVP areštinės pareigūnus dėl to. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė kreiptis į Panevėžio AVPK areštinės darbuotojus dėl nuvedimo į patalpą, kurioje yra sėdimas unitazas, ar kad šie darbuotojai tokį prašymą būtų atsisakę tenkinti.

Pareiškėjas teigė, jog naudodamasis tupimais tualetais patyrė dvasines bei fizines kančias, jam nutirpdavo kojos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo nusiskundimus. Bylos duomenimis pareiškėjas periodiškai buvo konvojuojamas į Panevėžio AVPK areštinę, tačiau nei karto nesiskundė dėl sveikatos sutrikimų, naudojantis tupimu klozetu. Be to, į teismą kreipėsi daugiau kaip po 10 mėnesių nuo paskutinio jo laikymo areštinėje periodo.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai apie ginčo laikotarpiu pažeistą teisę naudojantis tualetais Panevėžio AVPK areštinės kamerose yra nepagrįsti, nes teisės aktai nenumato reikalavimų kokio tipo tualetai turi būti įrengti areštinės kamerose, be to, G. M. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad jis turėjo sveikatos sutrikimų naudodamasis tupimais tualetais Panevėžio AVPK areštinėje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė