Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Kristinai Verbylaitei ir Marijai Tamošauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soldas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Katlita engineering“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Katlita engineering“ 1 178,76 Eur skolą, 262,21 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur žyminį mokestį.

7. Prašomi priteisti delspinigiai sudaro net 22,25 proc. pradelstos mokėjimo sumos. Delspinigių dydis sudaro net 73 proc. metinių palūkanų. Pagal teismų formuojamą praktiką netesybos yra mažinamos iki nuostolių dydžio. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė kokių tai nuostolių. Todėl ieškovui priteistini delspinigiai turi būti mažinami, taikant ne 0,2 proc., o 0,02 proc. dydžio delspinigių tarifą. Delspinigių dydis turi būti mažinamas nuo 262,21 Eur iki 26,22 Eur. Tokia suma būtų netgi didesnė nei pagal įstatymą apskaičiuota palūkanų suma.

8. Atsakovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, išdėstant mokėjimus lygiomis dalimis. Nurodo, kad atsakovė neturi galimybės padengti visa skolos ir delspinigių sumą iš karto. Atsakovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau veiklą vykdo, gauna pajamas ir ateityje dalimis galės padengti skolą. Dėl atsakovei taikytų areštų atsakovė negali iš karto sumokėti visos sumos. Tačiau iš pridedamo atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė turi lėšų, tik jomis negali laisvai disponuoti. Todėl ateityje atsakovė galės sumokėti priteistas sumas.

11. Ieškovė taip pat mato labai svarbų bylos vilkinimo momentą. Atsakovė nepareiškė pretenzijų gavusi ieškinį. Taip pat po preliminaraus sprendimo buvo išlauktas maksimalus prieštaravimų teikimo terminas. Atsakovės prisegamas sąskaitos išrašas yra niekinis dokumentas, kuris tik parodo, kad atsakovė negauna jokių pajamų ir niekaip neparodo jos įsiskolinimų dydžio. Ir tikrai neįrodo, kad atsakovė kada nors sugebės tinkamai atsiskaityti su ieškove.

12. Ieškovės ir atsakovių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. preliminarus sprendimas keistinas.

13. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 29-04/13-1 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo privalėjo atsiskaityti už minėtas prekes. Atsakovei vėluojant apmokėti sąskaitas, ji sutarties pagrindu privalo mokėti ieškovei delspinigius po 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos. Atsakovė minėtos sutarties pagrindu gavo iš ieškovės prekes, o ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. spalio 4 d. Nr. SOL13561, 2018 m. spalio 9 d. Nr. SOL13595, 2018 m. spalio 16 d. Nr. SOL13699, 2018 m. lapkričio 17 d. Nr. SOL13718, 2018 m. spalio 25 d. Nr. SOL13791, tačiau atsakovė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga 1 178,76 Eur sumą. Atsakovė prievolės tinkamai neįvykdė, laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovės naudai teismas priteisė 262,21 Eur delspinigius (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis).

14. Po preliminaraus sprendimo priėmimo, atsakovė ieškovei didžiąją dalį prekių grąžino, todėl skola sumažėjo iki 36,88 Eur skolą, todėl ieškovė patikslino ieškinį ir prašo priteisti 36,88 Eur skolą, 262,21 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas ir 22 Eur žyminį mokestį.

15. Šalys preliminariu sprendimu nustatytų aplinkybių neginčijo. Atsakovė nesutinka su preliminariu sprendimu priteista 262,21 Eur dydžio delspinigių suma. Nurodo, kad delspinigių dydis turi būti mažinamas nuo 262,21 Eur iki 26,22 Eur.

Motyvuojamoji dalis

16. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad, pagal sutarties 6.1 punktą, pirkėjui vėluojant apmokėti sąskaitas, pastarasis privalo mokėti pardavėjui delspinigius po 0,2 procentų už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė didžiąją dalį prekių ieškovei grąžino (ieškovė ieškinio patikslinimu prašo priteisti skolos likutį 36,88 Eur), todėl ieškovės interesas yra iš dalies patenkintas. Taigi ieškovės prašomos priteisti 262,21 Eur netesybos ženkliai viršija likusią skolos sumą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės nurodytos netesybos yra aiškiai per didelės.

18. Netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Taigi, siekiant užkirsti kelią ieškovei pasipelnyti atsakovės sąskaita, teismas pritaria atsakovei, jog šiuo atveju pagal sutartį nustatytas delspinigių dydis turi būti mažintinas iki 0,02 dydžio už kiekvieną pradelstą dieną, kuris, yra protingo dydžio, nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovės interesus, paneigiančiu šalių interesų pusiausvyros principą, dydis parinktas atsižvelgiant tiek į teisinio santykio pobūdį, tiek ir į šalių elgesį bei sutartinių įsipareigojimų visumą, kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovės priteistina 26,22 Eur delspinigių suma.

19. Ieškovė prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Vadovaujantis Lietuvos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Dėl to, kas nurodyta, ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 18 d. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2019 m. rugsėjo 12 d.), kas sudaro 1,54 Eur sumą. Likusioje dalyje reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestinas.

21. Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą. Teismas, atsižvelgęs į sprendimu priteistiną sumą (63,10 Eur) ir į tai, kad atsakovei iškelta bankroto byla, atsisako išdėstyti galutinį teismo sprendimą.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių pateiktiems įrodymams ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui preliminarus teismo sprendimas keistinas. Remiantis ankščiau nurodytais motyvais, priimtinas galutinis sprendimas – Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.

23. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė po ieškinio pareiškimo teisme patenkino dalį ieškinio reikalavimų, ieškovei grąžintina 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio.

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, nes atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita Engineering“, įmonės kodas 302308793, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Soldas“, įmonės kodas 134583952, 36,88 Eur (trisdešimt šešių eurų 88 ct) skolą, 26,22 Eur (dvidešimt šešių eurų 22 ct) delspinigius, 1,54 Eur (vieno euro 54 ct) palūkanas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Soldas“, įmonės kodas 134583952, 16,50 Eur (šešiolikos eurų 50 t) žyminį mokestį sumokėtą 2019 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.