- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2YT-5838-819/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01646-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja I. S. (I. S.), M. S., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. S. mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nurodo, kad pareiškėjo A. S. sutuoktinė V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas kartu su sutuoktine gyveno 1992 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 21-1391 V. S. vardu įgytame bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). V. S. mirus, pareiškėjas liko gyventi minėtame bute, atlikdavo remonto darbus, iki šiol moka privalomus mokesčius.
Pareiškėjas paaiškina, kad V. S. testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas tam, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“ neturi duomenų apie pareiškėjo pareiškime nurodytos palikėjos V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. S., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo A. S. sutuoktinė. Suinteresuoti asmenys I. S. (I. S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. S. ir V. S. vaikai.
Po V. S. mirties niekas į notarą pagal paskutinę mirusiosios gyvenamąją vietą nesikreipė. Testamentų registre iki šiol nėra registruotų V. S. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. Duomenų apie tai, kad V. S. paliko testamentą, byloje taip pat nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise V. S. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Byloje nustatyta, kad po V. S. mirties A. S., būdamas įstatyminiu jos įpėdiniu – palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, pareiškėjas savo sutuoktinės turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjui.
Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminiu V. S. įpėdiniu, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad A. S. priėmė V. S. palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), V. S. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas palikėjos nuosavybės teise 1992 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 21-1391 pagrindu, t. y. A. S. esant santuokoje su V. S. nuo 1982 m. birželio 12 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė V. S. ir A. S. nuosavybė V. S. mirties momentu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po V. S. mirties butu, esančiu (duomenys neskelbtini), toliau rūpinosi, jį kaip savo prižiūrėjo A. S., mokėjo mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo prie pareiškimo pridedami rašytiniai įrodymai (UAB „Priemiestis“ 2023 m. sausio 11 d. pažyma Nr. P-06). Byloje nėra šias aplinkybės paneigiančių duomenų. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (po V. S. mirties nesant skolų už butui (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas, duomenų apie ginčų dėl V. S. palikimo nebuvimą), neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus V. S. palikimui priimti pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat V. S. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.