- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-13
- Bylos Nr.
- N1-176-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49834-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. Z., L. P., M. T., A. G.
- Nukentėjusysis
- D. D., A. M., A. D., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Naina Lanzbergienė, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
kaltinamajam A. G., jo įstatyminei atstovei D. G. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams Virginijai Petrylienei, Pavelui Šegurovui ir Editai Pleškaitei,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius;
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;
3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;
4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-56-68/2010 pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Bausmės subendrintos tarpusavyje bei su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
6) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-11-776/2010, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-56-68/2010 skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-11-776/2010, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė galutinę subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. Z. 2013 m. lapkričio 19 d. atliko laisvės atėmimo bausmę;
7) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme, įpareigojant ją atlikti poilsio dienomis.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu A. Z. skirto arešto atlikimo tvarką iš atliekamo poilsio dienomis į atliekamą įprastine tvarka. A. Z. 2017 m. gegužės 8 d. atliko arešto bausmę,
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatliko,
M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, nevedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, skirtą sumažintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skyrė galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metus.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu M. T. skirtos subendrintos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėjimą ir pasiuntė jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirta galutine subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi - 1 metais 12 dienų (įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d., laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 2 d.) ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi skirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir skyrė (nustatė) galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Po to subendrino neatliktą 1 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus 10 dienų – su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skyrė (nustatė) galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį tarpusavyje subendrinta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi skirta (nustatyta) 1 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. M. T. bausmės neatliko,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį,
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį subendrinta sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 16 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir skirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius;
Žemesnės instancijos teismas
4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Radviliškio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu skirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta 30 parų arešto bausme ir skyrė galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmę. A. G. 2016 m. gegužės 9 d. atliko laisvės atėmimo bausmę;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z., L. P., M. T. ir A. G., veikdami kartu, 2016 m. spalio 21 d. apie 22¹⁵ val. viešoje vietoje – prie Kuršėnų kultūros namų, esančių Ventos g. 11A, Kuršėnuose, Šiaulių r., mažareikšme dingstimi – reikalaudami pakalbėti su automobilyje sėdėjusiu nepilnamečiu, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: nenustatytas (-i) asmuo (-enys) sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, padarydami poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, dešinės akies išoriniame krašte, pereinančias į skruostą, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, L. P. du kartus spyrė nukentėjusiajam A. M. į pilvo sritį ir krūtinę, kas prilygtų fizinio skausmo sukėlimui, M. T. ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. D. į veido sritį ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, A. G. sudavė vieną kartą kumščiu nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D., sėdėjusiam nukentėjusiajam A. M. priklausančiame automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, kas prilygtų fizinio skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, o A. Z. tyčia spyrė į nukentėjusiajam A. M. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Be to, M. T. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2016 m. spalio 21 d. apie 22¹⁵ val. viešoje vietoje – prie Kuršėnų kultūros namų, esančių Ventos g. 11A, Kuršėnuose, Šiaulių r., viešosios tvarkos sutrikdymo metu dėl chuliganiškų paskatų, t. y. kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. D. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam A. D. nosies kaulų lūžį, paviršines muštines žaizdas nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į nosies nugarėlę, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės III danties vainiko lūžį ir I danties vainiko nuskėlimą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
A. G. kaltintas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2016 m. spalio 21 d. apie 22¹⁵ val. viešoje vietoje – prie Kuršėnų kultūros namų, esančių Ventos g. 11A, Kuršėnuose, Šiaulių r., kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu dėl chuliganiškų paskatų, t. y. kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį, nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D., sėdėjusiam nukentėjusiajam A. M. priklausančiame automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė kumščiu antrą kartą į veido sritį, padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. Z. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad (įvykio vakarą) buvo šokiai. Šokiuose dalyvavo daug žmonių. Neišvardins, kas ten buvo, bet nė vieno iš kaltinamųjų ten nematė. Gal jie ir buvo šokiuose, bet kad kažką (neteisėto) darytų - tikrai ne. Neatsimena, ar su jais (kaltinamaisiais) ėjo į šokius. Buvo labai girtas, negali pasakyti, ką matė. Pasibaigus šokiams, išėjo. Nepamena, su kuo jis išėjo. Matė, kad kažkas buvo. Dėl girtumo negali tiksliai pasakyti, kas įvyko. Jam buvo nustatytas 1,19 promilių girtumas. Jį pagavo. Rodė krumplius. Atsimena, kad tikrai nieko nedarė. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Neatsimena, ar per šokius buvo įvykis salės viduje dėl rūkymo. Jei davė tokius paaiškinimus, vadinasi, gal ir buvo. Tiksliai žino, kad jis nieko (neteisėto) nedarė.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (įtariamasis) A. Z. kaltu neprisipažino ir paaiškino (2 t., b. l. 39-40, 61), kad nepažįsta nė vieno iš įtarime paminėtų nukentėjusiųjų, nemušė jų, nežino ir nematė, kas juos sumušė. 2016 m. spalio 21 d. apie 19-20 val. su nepažįstamu draugu, jo vardo, pavardės ir adreso nežino, atėjo į šokius Kuršėnų kultūros namuose. Jis (A. Z.) dėvėjo juodą pūstą striukę, mėlynas sportines kelnes „Adidas“ su trim baltomis juostomis šonuose, juodus sportbačius, pilką megztą kepurę. Šokiuose buvo daugiau nepažįstamų jaunuolių, nežino jų vardų, pavardžių ir kur jie gyvena. Buvo neblaivus, tačiau viską atsimena gerai. Pamatė, kad vienas jaunuolis rūko cigaretę, todėl jis (A. Z.) susigundė ir taip pat užsirūkė. Prie jo priėjo storas vyras. Mano, kad vyras buvo didžėjus. Vyras nieko nesakė, ėmė (A. Z.) smaugti, po to užlaužė ranką ir išvedė lauk. Grįžo į šokius, norėjo eiti atsiprašyti didžėjaus, bet nenuėjo.
Po šokių apie 22 val. pamatė, kad lauke prie automobilio vyksta muštynės tarp didžėjaus ir 5 nepažįstamų jaunuolių. Dar du ar trys nepažįstami jaunuoliai buvo su didžėjumi. Keli jaunuoliai sėdėjo automobilyje. Jis (A. Z.) nedalyvavo muštynėse, nesudavė nė vieno smūgio. Konflikto metu visą laiką stovėjo prie automobilio vairuotojo pusėje. Bandė atidaryti galines automobilio dureles ir „įdėti“ didžėjų į automobilį, kad jie pabėgtų. Nematė, ar kas nors buvo sužalotas. Smūgių nematė. Matė, kaip didžėjus trenkė stikliniu buteliu nepažįstamam vaikinui per galvą. Nežino, kaip buvo sumušti nukentėjusieji. Mano, kad konfliktas kilo dėl jo (A. Z.), dėl to, kad jį rūkantį išvarė. Negirdėjo, ar jaunuoliai ką nors sakė. Mano, kad jaunuoliai pasipiktino pamatę, jog didžėjus nieko nesakęs prirėmė jį (A. Z.) prie sienos ir smaugė.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis L. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tą vakarą su draugais atėjo į šokius. Šokiuose sutiko kaltinamuosius. Neatsimena, nežino, ar jis kažką (neteisėto) darė. Buvo „normaliai“ išgėręs. Su nukentėjusiuoju A. M. nebendravo, nepamena. Nukentėjusiojo D. D. nepažįsta. Galėjo būti, kad daužė automobilį ir su A. Z. sudavė nukentėjusiajam A. M. į veidą. Prašo remtis tais paaiškinimais, kuriuos davė teisme, o ne pas tyrėją. Jo (L. P.) ūgis yra 186 cm.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (įtariamasis) L. P. paaiškino (2 t., b. l. 86-87, 100-101), kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta, kad spardė automobilį „Audi“. 2016 m. spalio 21 d. buvo Kuršėnų kultūros namuose vykusioje diskotekoje „Šėlsmas“. Kartu buvo jo draugas R. U. ir A. Z., pravarde „G.“. Kadangi buvo išgėręs, miglotai prisimena to vakaro įvykius. Neprisimena, ar salėje rūkė, bet jis rūko. Diskotekoje kažkas jį nustūmė nuo laiptų iš šokių salės rūbinės link. Pasiėmė striukę ir išėjo. Vienas ėjo pas seserį J. D.. Prie diskotekos buvo daug žmonių, tamsu. Iš A. Z. girdėjo apie prie kultūros namų po šokių vykusias mušynes. A. Z. nesakė, kas ar su kuo mušėsi. A. Z. pasakojo, kad jis (L. P.), eidamas pro šalį, įspyrė į automobilį. Neprisimena, kad būtų įspyręs. A. Z. nesakė, kiek kartų jis (L. P.) spyrė į automobilį, o jis neklausė. Nei jis (L. P.), nei A. Z. nedalyvavo muštynėse, niekam nesudavė. A. Z. tik sakė, kad bandė išskirti besimušančius.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio vakarą su pusbroliu A. G. nuėjo į šokius. Jis (M. T.) nebuvo išgėręs. Per šokius matė visus kaltinamuosius, juos pažinojo iki įvykio. Girdėjo, kad buvo kažkoks „kipišas“, kad kažką nustūmė nuo laiptų. Pasibaigus šokiams, jie išėjo lauką, rūkė, šnekėjo. Sutiko draugę, truputį ją palydėjo. Po to pamatė muštynes, kai kažkokie asmenys puolė didžėjų A. M.. Prie didžėjaus buvo nemažai žmonių: vieni žiūrėjo, kiti taip kažką veikė. Matė, kad geruoju nesibaigs. Jis (M. T.) pribėgo, sušuko: „ką čia darot?“. Jis (M. T.) ramino asmenis, gynė didžėjų, kad tasai negautų „malkų“, nes (jei primuš didžėjų) nebebus šokių. Didžėjus jam (M. T.) sakė atitraukti savo draugus. Atsakė didžėjui, kad jie (puolantieji) nėra jo draugai. Ragino didžėjų išvažiuoti. Mašina stovėjo prie gatvės. Ten tamsoka, apšvietimas toliau. Buvo atidarytos priekinės durys, A. M. ten kažką darė. Jis (M. T.) įlindo pasižiūrėti, skubino važiuoti. Pamatė, kad automobilio gale per vidurį sėdi ir verkia mergaitė. Didžėjui nukrito akiniai, mašinos rakto pultelis. A. M. kažkur nuėjo, gal ieškoti mašinos rakto pultelio. Jis (M. T.) su telefonu pašvietė, rado pultelį ir akinius, padavė. Kol jis (M. T.) ieškojo, vyko muštynės. Niekas jo neužgavo. Niekas nebūtų jam trenkęs - visi Kuršėnai jį žino. Šokiuose buvo tik kuršėniškiai. Nežino, ar žmonės, kurie puolė didžėjų, bandė traukti ką nors iš mašinos, smūgiuoti. Nematė, ar A. G. trenkė.
Po to telefonu kalbėjo su A. G. apie įvykį. Jis (M. T.) pasigyrė, kad trenkė, nes sklido kalbos, jog jis (M. T.) kažkam sudavė. Norėjo pavaidinti ir prisikalbėjo. Jis (telefonu A. G.) sakė netiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (įtariamasis) M. T. katu neprisipažino ir paaiškino (2 t., b. l. 115-116, 127-129), kad 2016 m. spalio 21 d. su draugais „G.“, t. y. A. Z., L. P., A. G., R. U., kitų neprisimena, buvo Kuršėnų kultūros namuose vykusioje diskotekoje. Kiek prisimena, lygtais kažkuris didžėjus kažką nustūmė nuo laiptų, po to kažkas ėjo aiškintis. Kažkas tarpusavyje aiškinosi, o jis (M. T.) neleido, skyrė, stojo į tarpą, tačiau vis tiek kažkas su kažkuo mušėsi. Kelis kartus nukrito didžėjaus akiniai, o jis (M. T.) jam juos padavė. Didžėjus prašė (M. T.) laikyti draugus, o jis bandė tai daryti. Su niekuo nesimušė. Neprisimena, kas iš draugų mušėsi.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. kad sudavė vieną iš dviejų inkriminuotų smūgių. Paaiškino, kad įvykio dieną ėjo į šokius. Buvo blaivus. Po šokių lauke pamatė būrį žmonių. Nieko nepažinojo. Iki įvykio nepažinojo R. U., A. Z.. Nematė jų muštynėse gatvėje. Jis (A. G.) priėjo prie mašinos, atidarė dureles ir trenkė žmogui į veidą ar kur. Iki įvykio D. D. nepažinojo. Negali pasakyti, už ką jį mušė. Trenkė, ir tiek. Jei jo (D. D.) nebūtų ten buvę, nebūtų trenkęs, bet jis buvo, taigi trenkė, ir viskas. Sudavė vieną smūgį, ne du. Automobilio netrankė, nespardė. Nematė, kad kas nors būtų jį trankęs. Uždarė dureles ir išėjo namo. Vėliau telefonu kalbėjo apie konfliktą su M. T.. Neatsimena, ką jis ir M. T. sakė. Gali būti, kad jie vienas kitam pasakė, ką darė per konfliktą. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (įtariamasis) A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino (2 t., b. l. 145-146, 155-156), kad 2016 m. spalio 21 d. vakare su pusbroliu M. T. nuėjo į diskoteką Kuršėnų kultūros namuose. Buvo blaivus. Nepamena, kas dar buvo diskotekoje, kas joje įvyko. Nematė, ar diskotekoje kilo koks konfliktas.
Pasibaigus diskotekai, išėjo į lauką su 13 metų broliu A. G.. Gatvėje prie Kultūros namų kažkas mušėsi. Matė, kad didžėjus bėgiojo netoli automobilio. Didžėjus buvo su akiniais. Nežino, ar didžėjus su kuo nors mušėsi. Dar kažkokie žmonės aplink strakaliojo. Suprato, kad vyksta muštynės. Muštynių metu gatvėje nematė M. T., R. U., A. Z., pravarde „G.“. Brolis A. G. stovėjo netoliese, muštynėse nedalyvavo. Nematė, kiek asmenų dalyvavo muštynėse. Nespardė ir nedaužė automobilio. Atidarė automobilio galines dureles ir vieną kartą dešine ranka trenkė mašinoje sėdėjusiam asmeniui. Nematė, kas sėdėjo automobilyje, kiek asmenų sėdėjo. Buvo tamsu, nežino, kur pataikė. Nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį. Smūgis buvo nestiprus, bet galėjo sulaužyti berniukui nosį. Trenkė dėl to, kad vyko muštynės. Po to uždarė dureles ir su broliu išėjo namo. Po įvykio apie muštynes kalbėjo tik su M. T..
Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio dieną 19 val. prasidėjo diskoteka. Įpusėjus diskotekai, apie 20-20³⁰ val., A. D. atvedė nepažįstamą berniuką – D. D.. A. D. prašė (A. M.) pasaugoti berniuką, nes kažkas kabinėjasi. Leido jam sėdėti (šalimais prie pulto). Pas juos taip priimta, kad nebūtų konfliktų. Po to pamatė, kad salėje kažkas rūko. Salėje yra užrašas, kad salėje rūkyti griežtai draudžiama. Nusileido į šokių salę ir pasakė jaunuoliui, kad rūkyti negalima, paėmė jį už striukės ir išvedė lauk. Kaip dabar žino, pirmą išvedė kaltinamąjį L. P.. Mano, kad jis buvo neblaivus, galėjo paslysti nuo laiptų. Pasakė: „rūbinėje apsirenk, kad daugiau tavęs nebūtų, kad nebūtų konfliktų“. Grįžęs prie pulto, pamatė, kad vėl rūko. Tai turbūt buvo kaltinamasis A. Z., mažesnis. Jį irgi patempė už striukės, nuvedė į apačią.
Apie 22 val. diskoteka baigėsi. Tada kaltinamieji sukilo į viršų (į diskotekos vedėjo patalpą). Iš viso jų buvo 10-15 žmonių. Jie klausė, kodėl jis (A. M.) stumdosi nuo laiptų. Atsakė, kad salėje rūkyti negalima. Jis (A. M.) susirinko daiktus, visi išėjo lauk. D. D. sakė, kad jo visi nori. Kas yra „visi“ – jis (A. M.) negali pasakyti, ten buvo daug žmonių.
Jis (A. M.), jo dukra, A. D., M. G. ir D. D. išėjo iš kultūros namų. Ėjo į mašiną dideliu ratu aplink kultūros namus. Pamatė tą patį būrį jaunuolių. Manė, kad su jais jau normaliai sutarė, bet jie sparčiai artėjo. Jis priėjo mašiną, į mašinos bagažinę įdėjo kompiuterį ir ją uždarė, įsėdo į automobilį. Dukra (V. M.), M. G. ir berniukas atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės. A. D. nespėjo atsisėsti. Tada minėti asmenys iš visų pusių apstojo mašiną ir sakė atiduoti tą jaunuolį. Jie ėmė kabinėtis prie A. D., tampyti dureles. Jis (A. M.) išlipo, nepaliko A. D. vieno. Kad nelįstų prie D. D., jis (A. M.) pulteliu užrakino mašiną.
Prie mašinos buvo L. P. ir A. Z.. Prisimena juos, nes išvedė juos rūkančius iš salės. Pagrindinis jo (A. M.) konfliktas buvo su L. P.. L. P. aiškino, kad jis (A. M.) turi išleisti berniuką. A. Z. stengėsi provokuoti muštynes. Jis (A. M.) stovėjo nugara į automobilį, o A. Z. stengėsi pastumti L. P. į jį (A. M.), kad (A. M.) galvotų, jog jie jį muša. Vienu metu L. P. spyrė (A. M.) į pilvą.
Kai jis (A. M.) pamatydavo, kad A. D. yra netoli automobilio, atrakindavo automobilį, kad jie abu galėtų greitai įsėsti ir išvažiuoti. Bet A. D. vis kažkas patraukdavo nuo mašinos. Girdėjo, kaip kažkas trenkė mašinos priekyje. Iš garso buvo galima suprasti, kai kažką sužeidė, lūžta nosis. Kadangi A. D. laikė kampe panašiai toj vietoj, jis (A. M.) pagalvojo, kad kliuvo A. D.. Nuo mašinos galo nuėjo pažiūrėti, kas skriaudžia A. D.. Pamatė, kad A. D. bėga kraujas. Liepė jam sėsti į mašiną ir spustelėjo pultelį. Mašina atsirakino, bet A. D. nespėjo atsisėsti į mašiną.
Išgirdo, kaip atsidarė galinės automobilio durelės ir kažkas iš minios šaukė: „netrenk į galvą, ten sėdi mergaitė“, „kam duodi? Mergaitei gali suduoti“, „nedaužyk mašinoj, ten mergaitė“. Kadangi mašinoje sėdėjo jo dukra (V. M.), susijaudino, pribėgo prie pradarytų durelių. Paklausė dukros, ar ji sužalota. Dukra sakė, kad jai nesudavė - sudavė berniukui (D. D.). Berniukas buvo susiėmęs, bėgo kraujas. Stovėjo keli žmonės. Nematė, kuris buvo įlindęs ir sudavė. Ten buvo L. P.. Nusitempė L. P. toliau nuo mašinos ant žolyno. Nežino, ar L. P. trenkė, bet patraukė jį nuo mašinos. Nueinant kažkas sakė, kad ne jis (L. P.) sudavė. Laikė L. P. už rankų, bandė su juo kalbėtis, siūlė nebesipyti. Belaikant L. P. už rankų, kažkas pribėgo ir trenkė jam (A. M.) iš nugaros. Jis (A. M.) nugriuvo, nukrito akiniai. Parvertę puolė spardyti. Matė, kaip L. P. spyrė į krūtinę. Nematė, ar A. Z. jį spardė ir daužė tuo metu, kai buvo nuvirtęs. Nežino, ar jį spardė vienas, ar du. Kažkas stipriai užgulė, kad jis (A. M.) nejudėtų. Kol buvo užgulę, iš vienos ir kitos pusės juto daug smūgių. Tas, kuris buvo užgulęs, negalėjo spardyti ir daužyti. Nusimetė tą, kuris buvo užgulęs, nuo nugaros. A. D. prabėgdamas trenkė kuprine tam, kuris jį (A. M.) spardė. Pakėlė galvą, matė A. D. nubėgantį į mišką. Tada visi išsilakstė į šonus.
Jis (A. M.) atsistojo. Kažkas padavė akinius. Nuėjo į mašiną, atsisėdo. Kažkas padėjo surasti mašinos užvedimo pultą. Užsivedė mašiną ir nuvažiavo. Kol užkūrė automobilį ir pajudėjo iš vietos, jie spardė automobilį. Spyrė į priekines, galines dureles ir bandė spirti į stiklą. Nuvažiavo iki tilto, apsisuko, grįžo ir laukė policijos. Policiją iškvietė M. G.. Atvažiavo du patruliai. Pasakė pareigūnams, kad į konfliktą įsivėlė „G.“ su draugais. Pravarde „G.“ vadina kaltinamąjį A. Z.. Pareigūnai sakė, kad tuoj suras A. Z., nes žino, kur jis yra. Po 10-15 min. parvežė jį sulaikytą. A. Z. aiškino, kad nieko nedarė, jis čia niekuo dėtas. Matė, kaip A. Z. spyrė į mašinos priekines dureles. Nematė, ar A. Z. jam sudavė. Kiek matė, A. Z. jo nesužalojo.
Nukentėjusysis A. M. negalėjo pasakyti, ar matė prie automobilio kaltinamuosius A. G., M. T.. Ten, kur stovėjo mašina, buvo labai mažai apšviesta, žmonių daug. Buvo vienas žmogus, kuris ramino, padavė mašinos užvedimo pultelį, akinius. Neįsidėmėjo šio žmogaus. Mano, kad tas žmogus greičiausiai buvo M. T.. Taip sprendžia iš M. T. pasakojimo. Kitaip jis nebūtų galėjęs to žinoti (t. y. kad kažkas ramino kitus asmenis, padavė pultelį, akinius). Tas žmogus tikrai nebuvo A. Z.. A. Z. ne ramino, o kaip tik provokavo konfliktą. Jis (A. M.) tam jaunuoliui sakė raminti savo draugus. Jis (raminusysis) prašė, kad jie (A. M. ir su juo buvę žmonės) išvažiuotų. Tas žmogus buvo įlindęs į mašiną, švietė telefonu ir bandė surasti automobilio užvedimo pultelį, kad jam (A. M.) nereiktų išlipti. Jis rado pultelį gal mašinos priekyje. Tai vyko konflikto pabaigoje, kai jį (A. M.) jau buvo apdaužę, kai A. D. buvo pabėgęs. Nematė, ar minėtas asmuo ramino kitus anksčiau, iki A. D. gavo smūgį. Raminimas prasidėjo po to, kai jį (A. M.) dauguma pradėjo mušti.
Jam (A. M.) per konfliktą buvo praskelta lūpa, iš apačios nuskeltas dantis, subraižyti akiniai, suskaldytas telefono viršus, sudaužytas lazeris. Lazeris galėjo būti prie mašinos. Įdėjo jį į mašiną po įvykio.
Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 15, 69-70, 72-84), kad 2016 m. spalio 21 d. Šiaulių rajono kultūros namuose adresu Ventos g. 11, Kuršėnai, Šiaulių r., vedė diskoteką. Apie 21 val. šokiuose prie jo priėjo A. D. su maždaug 15 m. vaikinu ir paprašė jį prižiūrėti, sakė, kad prie to vaikino salėje kabinėjasi kažkokie asmenys. Jis pasisodino vaikiną prie muzikos leidimo pulto. Diskotekos pabaigoje pamatė, kad keli vaikinai rūko šokių salėje. Pasakė, kad salėje rūkyti negalima, išvedė iš šokių salės, kaip dabar žino, A. Z., pravarde „G.“, iš paskos išėjo ir dar keli šio vaikino draugai. Sugrįžęs prie pulto pamatė, kad salėje vėl rūkoma. Tada išvedė ir antrą vaikiną. Apie 22 val. diskoteka baigėsi. Dėjosi daiktus ir į salę įėjo gal 10-11 vaikinų. Jie ėmė aiškintis. Jis pasakė, kad neis muštis ir jie išėjo. Jis, jo dukra V. M., A. D., minėtas jaunuolis ir M. G. išėjo į lauką. Pastebėjo, kad prie kultūros namų būriuojasi jaunimas. Bijodamas, kad nesumuštų saugoto jaunuolio, pasisiūlė parvežti jį namo.
Priėjus prie automobilio, juos apsupo 7-8 asmenys. Paklausė vaikinų, ko jie nori. Vaikinai atsakė, kad jis jiems nesvarbus, prašė atiduoti saugomą jaunuolį. Jis (A. M.) siūlė išsiblaivyti ir tada aiškintis. Vaikinai nenurimo ir A. Z. ėmė provokuoti muštynes. Jis (A. M.) bandė kalbėti ramiai, bet staiga vienas iš jaunuolių – kaip šiandien žino, L. P., - spyrė jam vieną kartą į pilvą. Tas vaikinas buvo apie 16-18 m., apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido, trumpai apsikirpęs, apsirengęs šviesiais sportiniais rūbais, be striukės. Po smūgio atsitraukė, pasilenkė pasiimti iškritusių automobilio raktų. Tuo metu minėtas jaunuolis atidarė galines automobilio dešinės puses dureles ir ėmė smūgiuoti gale sėdinčiam asmeniui. Nematė, kiek smūgių sudavė. Pagalvojęs, kad muša gale sėdinčią dukrą, jis pribėgo prie minėto jaunuolio ir sučiupo už rankų, nusitempė nuo automobilio ir laikė. Jie susistumdė. Po kurio laiko kažkas, gal tas pats vaikinas (L. P.) antrą kartą atidarė automobilio dureles ir kažką darė. Pamatė, kad mašinoje sėdintis jo saugotas vaikinas buvo visas kruvinas. Jo dukra sėdėjo per vidurį.
Kai laikė L. P., pajuto smūgį iš nugaros į galvos sritį. Nugriuvo ant žemės, o subėgę jaunuoliai ėmė spardyti. Kadangi rankomis buvo užsidengęs galvą, nematė, kiek žmonių jį spardė. Buvo daug smūgių. Tada nuo automobilio jo ginti atbėgo A. D.. Jaunuoliai nustojo jį spardyti ir puolė A. D.. Atsikėlė nuo žemės, susirado nukritusius akinius, užsidėjo juos ir vėl ėmė raminti jaunuolius. Vienas iš tos grupės jaunuolių taip pat visus juos ramino. Kaip suprato, tas vaikinas buvo su A. Z.. Vėliau tą vaikiną su A. Z. sulaikė pareigūnai. Tas vaikinas padėjo susirasti jam (A. M.) raktus, bandė raminti savo draugus ir kartojo, kad jie (A. M. ir su juo buvę asmenys) greičiau išvažiuotų. Pavyko apraminti vaikinus. Įsėdo į automobilį ir bandė išvažiuoti. Tada vienas iš jaunuolių spyrė į automobilio stiklą, bet neišdaužė. Jie išvažiavo. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Visi jaunuoliai buvo pasišalinę. Po kurio laiko policijos pareigūnai grįžo su sulaikytu A. Z.,. Jis (A. M.) atpažino jį kaip dalyvavusį konflikte. Muštynių metu jam buvo sudaužytas 30 € vertės telefono „Samsung“ ekranas, sulaužyti 200 € vertės akiniai, sudaužytas 260 € vertės šviesos lazeris. Iš viso padaryta 490 € turtinė žala.
Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis A. D. parodė, kad įvykis buvo penktadienį diskotekoje. Į diskoteką atėjo su M. G.. M. G. žinojo D. D., sakė, kad jį nori nuskriausti. Jis (A. D.) pasiūlė D. D. ateiti į didžėjų patalpą šokių salėje. Pakalbėjo su A. M., jis sutiko. D. D. ten prabuvo iki šokių pabaigos. Po diskotekos nemažai asmenų grįžo į šokių salę. Buvo pokalbis dėl rūkymo, bet jis (A. D.) nelabai kreipė dėmesį. Jie greitai išėjo. Jis (A. D.) pasiūlė A. M. parvežti D. D.. Į automobilio galą atsisėdo D. D., V. M. ir M. G.. Jis (A. D.) nespėjo atsisėsti ir mašina buvo užrakinta. Jis būtų sėdęs keleivio pusėje priekyje.
Iš kampų ėmė lįsti nemažai asmenų, sunku pasakyti jų skaičių. A. M. buvo kairėje mašinos pusėje, jis (A. D.) - dešinėje. Šalia jo (A. D.) buvo 3-4 žmonės. Vienas jų buvo trumpais plaukais. Sunku įžiūrėti. Girdėjo, kaip A. M. sakė skirstytis, kad nebūtų nemalonumų. Tada (A. D.) gavo smūgį į kairę veido pusę, susvirduliavo. Jam lūžo nosis ir buvo nuskeltas dantis. Juto vieną smūgį, sąmonės neprarado.
Gavęs smūgį, pro bagažinę artinosi prie nukentėjusiojo A. M.. Per kelias sekundes buvo atrakintos galinės mašinos durelės dešinėje pusėje. Girdėjo lyg ir M. G. balsą nemušti mergaitės. Automobilyje rėkė mergaitė. Jis (A. D.) praeidamas uždarė tas duris dešine ranka. Tuo momentu neįsižiūrėjo žmonių prie durelių. Netoli labai plačiai išsidėstę buvo žmonės su juo (A. D.) ir su A. M.. Matė tik vieną kartą, kad mašinos durelės buvo atidarytos. Daugiau negirdėjo.
Nuėjo į mašinos galą ir pamatė, kad A. M. pargriautas, jį spardė. A. M. buvo 2-3 m. nuo mašinos. Jis (A. D.) visada nešiojasi rudą karišką kuprinę. Pribėgęs trenkė į nugarą su kuprine tam, kas daugiausiai spardė A. M.. Negali pasakyti, kas tai buvo. Buvo tamsu. Kitą stumtelėjo, padarė tarpą A. M. atsistoti ir nueiti prie mašinos. Paskui jis (A. D.) nubėgo.
Pabėgęs konflikto vietos nematė, negalėjo stebėti, kas toliau vyko. Negirdėjo, kad kažkas būtų bandęs raminti konfliktą. Nepastebėjo, ar kažkas ieškojo daiktų pasišviesdamas (telefonu). Matė, kad buvo atidarytos galinės vairuotojo pusės keleivio durelės. Nematė, kaip jas atidarė, matė tik tai, kad jos jau buvo atidarytos. Nematė, kas darėsi automobilio viduje. Nematė, kad per įvykį kas būtų spardęs automobilį. Įvykio metu buvo išgėręs alaus, bet apsvaigęs nesijautė.
Paskui jis (A. D.) grįžo prie A. M. automobilio. Lyg ir matė kaltinamąjį (M. T.) su antrankiais toj vietoj, kur mušė nukentėjusįjį A. M.. Daugiau negali pasakyti, kur (M. T.) buvo įvykio metu.
Tas žmogus, kuris jam (A. D.) sudavė, buvo apie 175-180 cm ūgio, t. y. šiek tiek už jį (A. D.) žemesnis. Jo (A. D.) ūgis 185 cm. Sudėjimas buvo kaip kaltinamųjų L. P. ir M. T.. Galėjo būti kaltinamasis L. P.. Iš išvaizdos kaltinamasis M. T. gal ir panašus, sunku pasakyti. Žmogus buvo trumpais plaukais. Nebuvo mulatiško gymio, šviesus. Negalėjo būti kaltinamasis A. Z., nes jis smulkesnis ir žemesnis. Negalėjo būti kaltinamasis A. G., nes veidas apvalainas.
Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 24, 98-99, 101-102), kad 2016 m. spalio 21 d. apie 21 val. išėjo iš Kuršėnų kultūros namų į lauką parūkyti ir pastebėjo konfliktą. Girti vyresni asmenys kabinėjosi prie maždaug 15 m. vaikino, vardu D.. Pasikvietė D. ir nusivedė į kultūros namų vidų. Diskotekos organizatoriaus A. M. paprašė, kad šis vaikiną prižiūrėtų. Apie 22 val. baigėsi diskoteka ir A. M. pasisiūlė jį parvežti namo. Jis, jo draugas M. G., D., A. M., V. M. ėjo prie A. M. automobilio. D., V. M. ir M. G. įsėdo į automobilį. Pastebėjo, kad prie automobilio priėjo 7-8 jaunuolių grupė ir pradėjo kalbėti su A. M.. Tada jis nebelipo į automobilį. Girdėjo, kaip A. M. klausė, ko jiems reikia. Atėję jaunuoliai aiškino, kad jiems reikia nepilnamečio D.. Staiga vienas iš jaunuolių – apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais plaukais, spyrė A. M. į pilvo sritį. Po smūgio jis (A. D.) nuėjo visų raminti, kad nekiltų muštynės. Tačiau atsisukęs pastebėjo, kad ant žemės guli A. M. ir 4-5 jaunuoliai jį spardo. Pribėgęs prie A. M., nusiėmė nuo nugaros kuprinę ir trenkė ja vienam iš vaikinų. Po kelių sekundžių pajuto smūgį iš nugaros į galvos sritį ir nukrito ant žemės. Pastebėjo, kad 3 jaunuoliai eina prie jo. Jis ėmė bėgti ir jaunuoliai nepasivijo. Po kiek laiko jis paskambino A. M.. Šis pasakė, kad pabėgo nuo jaunuolių automobiliu ir tuoj grįžta į įvykio vietą su policija. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai prie Kultūros namų atsivežė „G.“ ir dar vieną vaikiną, tačiau visi patvirtino, kad pastarojo vaikino įvykio metu niekas nematė. „G.“ įvykio metu tikrai buvo prie A. M.. Negali pasakyti, ar „G.“ sudavė ar spyrė A. M., bet jis ten tikrai kėlė triukšmą ir buvo nusiteikęs priešiškai. Vaikinas, kuris jam (A. D.) sudavė 1-2 kartus kumščiu į veido sritį, buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais šviesesniais plaukais (turbūt rudais), vilkėjo blizgią striukę. Kitų asmenų neįsidėmėjo. Įvykio metu jam (A. D.) buvo sulaužytas nosies kaulas, išmuštas viršutinis kairysis iltinis dantis, kitas dantis nuskeltas.
Teisiamajame teismo posėdyje nepilnametis nukentėjusysis D. D. nurodė, kad įvykis buvo 2016 m. lapkričio pabaigoje prie Kuršėnų kultūros namų. Buvo šokiai, su draugais linksmai leido laiką. Per šokius susipažino su A. D.. A. D. sakė, kad jis didžėjavo, ieško naujo didžėjaus, pasiūlė iš arčiau pažiūrėti, kaip viskas vyksta. Prie didžėjaus pulto prabuvo iki vakaro galo. Nematė, kas vyko salėje, buvo tamsu. Didžėjus pamatė, kad kažkas (parodo į kaltinamąjį A. Z.) rūko, ir jį išvedė. Nepamena, ar didžėjus daugiau ką nors išvedė. Kai šokiai pasibaigė, pasiūlė parvežti jį (D. D.) namo. Visi jau buvo išsiskirstę. Jie rinkosi daiktus. Vienas stambus (rodo į kaltinamąjį L. P.) sėdėjo, pradėjo nesąmones kalbėti. Jis buvo labai girtas ir žiauriai kabinėjosi prie jų (D. D. ir su juo buvusių asmenų). Jis (L. P.) susistumdė su M. G. ir išėjo į lauką. Eidamas L. P. pagrasino, kad jiems kažkas bus, kai jie išeis į lauką.
Susirinkę daiktus, nuėjo iki mašinos prie paradinių durų, įsėdo. Įsėdęs į automobilį, pamatė, kad kažkas seka. Gatvė, kur stovėjo automobilis, buvo labai mažai apšviesta. Būrys išėjo ne per paradines duris. Reikėjo apeiti pastatą. Didžėjus sėdo prie vairo, jis (D. D.) - gale į dešinę pusę, didžėjaus dukra - per vidurį gale, M. G. – kairėje, A. D. – priekinėje keleivio sėdynėje. Susėdę į mašiną neišvažiavo, nes atėjo tie asmenys ir pradėjo stumdyti mašiną. A. D. ir didžėjus išlipo. Jie aiškinosi, paskui prasidėjo muštynės. Būrys stūmė mašiną, mašina drebėjo. Smūgiavo kumščiais į mašinos bagažinės langą. Jo pusėje automobilio durelės buvo atrakintos, o M. G. – užrakintos. M. G. dureles užrakino. Jis (D. D.) bandė užsirakinti, bet ten turbūt neveikė.
Kažkas atidarė duris ir kumščiu smogė jam (D. D.). Tas asmuo sakė: „šokinėjot“ ar kažką tokio. Smūgis kliuvo per visą veidą: į nosį, virš dešinės akies antakio. Smūgis buvo stiprus. Iš nosies ėmė bėgti kraujas. Jis užsiėmė nosį, bandė sustabdyti kraujavimą. Jam skaudėjo veidą, buvo sukrėstas. Tas pats asmuo (kuris sutrenkė) uždarė automobilio duris. Šalia sėdėję žmonės išsigando. Mergina klykė, šaukė „Jėzau“ ir panašiai. M. G. paskambino policijai.
Už kokios minutės vėl atsidarė durys. Jis (D. D.) buvo užsiėmęs nosį, atsisuko ir jam vėl smogė. Prieš suduodamas antrą smūgį, žmogus buvo įlindęs korpusu į automobilį, bet nieko nesakė. Antrą kartą kliuvo į tas pačias vietas: nosį, žandikaulį. Prieš tai, kai gavo antrą smūgį, dar bėgo kraujas. Po antro smūgio kraujas pradėjo bėgti labiau.
Po to tas žmogus uždarė duris. Buvo tamsu, nematė, kas jam sudavė. Tas žmogus buvo su juoda striuke. Gal iš smūgio jėgos spėja, kad jam abu smūgius sudavė tas pats asmuo. Nematė, bet girdėjo, kad pribėgo A. D. ir pradėjo su juo aiškintis, patraukė kažką nuo durelių. Tada greit įsėdo didžėjus ir išvažiavo. Kiek pamena, A. D. ėjo su jais (jaunuolių būriu). Gal jis norėjo patraukti juos nuo mašinos, kad mašina galėtų išvažiuoti? Pavažiavo du šimtus metrų ir atvažiavo policija.
Prisimena, kad šokiuose buvo L. P., A. Z.. Kitų dviejų kaltinamųjų nepastebėjo. Mano, kad lauke prie mašinos buvo A. Z., L. P.. Taip sprendžia iš balsų. Įvykio metu balsų neįsidėmėjo. Daug jų buvo, visi rėkavo. L. P. ir A. Z. įsidėmėjo, nes jie buvo kaip ir pagrindiniai. Nežino, kur stovėjo A. Z., L. P..
Nepilnametis nukentėjusysis D. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, teigė (1 t., b. l. 118-119, 122-123, 137-138), kad 2016 m. spalio 21 d. apie 19 val. su dešimčia draugų atėjo į šokius Kuršėnuose, Pavenčių mikrorajono Kultūros centre. Susipažino su didžėjumi A. M. bei A. D.. Šie pasiūlė pasimokyti būti didžėjumi. Nuo 20 ar 21 val. iki šokių galo stovėjo prie pulto. Iki tol su niekuo jokių konfliktų nebuvo. Matė, kad keli jaunuoliai patalpose užsirūkė cigaretes, todėl didžėjus juos išmetė lauk.
Paskui tie patys jaunuoliai, galbūt keršydami, sukėlė muštynes. Jis su šiais jaunuoliais nekonfliktavo. Pasibaigus diskotekai, A. M. pasiūlė savo automobiliu pavežti namo. Didžėjus A. M., jo dukra, A. D. ir pažįstamas M. (Gricius) ėjo prie mašinos. Jis, didžėjaus dukra ir M. įsėdo į mašinos galą. Jis sėdėjo dešinėje pusėje. Atėjo gal aštuoni 18-20 m. amžiaus asmenys. Jie ėmė stumdyti didžėjaus automobilį, šis su A. D. išlipo iš automobilio. Didžėjus bandė sakyti, kad jie eitų namo, kad nedarytų problemų. Tie asmenys puolė didžėjų ir A. D.. Girdėjo smūgius, nelabai ką matė, nes mašinos langai buvo tamsinti. Tie asmenys atidarė duris ir du kartus smogė jam (D. D.). Pirmas smūgis buvo kumščiu į dešinį smilkinį ir žandą. Veidą skaudėjo, ant smilkinio dvi savaites laikėsi krumplių žymės. Po minutės gavo antrą smūgį. Antras smūgis buvo kumščiu į nosį. Po šio smūgio iš nosies ėmė bėgti kraujas. Vėliau medikai nustatė nosies lūžį. Nelabai pamena smūgių į veidą eiliškumo. Mano, kad smūgis į nosį buvo antras.
Nematė, kas jam trenkė, negali nurodyti, ar abu smūgius sudavė tas pats asmuo, bet linkęs galvoti, kad abu smūgius sudavė tas pats asmuo. Jaunuolio veido bruožų neįsidėmėjo. Jį sumušęs jaunuolis buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apie 18 m. amžiaus, apsirengęs juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, gal „Adidas“. Išskirtinių požymių nepastebėjo. Striukė medžiaginė, jokių individualių požymių nebuvo. Prieš suduodamas smūgį, jaunuolis sakė: „kas čia šokinėjo?“. Jis tylėjo ir tada jam trenkė. Antrą kartą atėjęs jaunuolis pakartojo tą patį klausimą ir vėl trenkė.
Po pirmo smūgio M. iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad M. užsirakino savo pusės duris, todėl jo nesumušė.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. M. parodė, kad šiek tiek daugiau nei prieš metus, gal 2016 m. rudenį, su tėčiu A. M. atvyko į šokius. Jis organizavo šokius, ji padėjo, buvo kartu. Matė, kad tėtis vieną asmenį išvedė lauk iš salės. Tas asmuo per šokius salėje rūkė. Nematė, kad tas vaikinas rūkė, bet taip kalbėjo aplink ją buvę žmonės, tėtis. Jai atrodo, kad tas žmogus buvo išgėręs, jis nei labai priešinosi (vedamas), nei suprato, kas vyksta.
Kai baigėsi šokiai, ji padėjo susirinkti daiktus ir ji, tėtis, jo draugas, pavarde (duomenys neskelbtini), vardo nepamena, dar vienas draugas, kurio nepažįsta, ir kažkoks jaunas berniukas išėjo. Nežino, iš kur atsirado berniukas. Galbūt jis šokių viduryje prisijungė prie tėčio. Berniukas šokių metu turbūt buvo viršuje su jos tėčiu. Taip spėja, nes tėtis jį parsivedė. Baigiantis šokiams, berniukas jau buvo su jais. Po įvykio tėtis pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) iš kažko pasiėmė berniuką, jį gynė.
Einant prie mašinos prie jų ėmė eiti žmonių grupė. Ji, berniukas ir vienas tėčio draugas spėjo įsėsti į mašiną. Tėčio draugas sėdėjo gale kairėje, ji – viduryje, berniukas – jos dešinėje. Priekyje nieko nebuvo. Tėtis ir (duomenys neskelbtini) bandė nuraminti tą grupę asmenų, nes jie ėmė pulti. Jaunuolių grupė reikalavo vaikino, sakė: „mums tik to vieno reikia“. Jie sustojo prie mašinos iš kairės. Tėtis stovėjo arčiau vairuotojo durelių. Būdama automobilyje matė, kaip muša tėtį. Nematė, kur kliuvo tėčiui, nes tai buvo toliau nuo mašinos. Negali pasakyti, ar tėtį mušė vienas ar keli žmonės. Mušamas tėtis nugriuvo. Nežino, kaip jis po to atsistojo. Stengėsi nežiūrėti, nes buvo baisu. Tuo metu (duomenys neskelbtini) nematė.
Per konfliktą, negali tiksliai pasakyti kada, kai kurie vaikinai spardė mašiną, bandė atidaryti dureles. Pora kartų pavyko atidaryti duris iš dešinės, nes nespėjo užrakinti mašinos. Kaip suprato, jie bandė išvesti iš mašinos kažkurį žmogų. Jie kartojo: „mums tą vieną duokite“. Nelabai suprato, ką sakė žmogus, sudavęs smūgius. Jie triukšmavo. Pradaręs dureles vienas trenkė. Nežino, ar jis matė (kam trenkė). Iš viso du kartus atidarė duris iš tos pačios pusės ir du kartus trenkė tam pačiam žmogui. Nežino, ar abu sykius trenkė tas pats žmogus. Kai trenkė, lyg ir nieko nesakė. Kai pirmą kartą trenkė, jie turbūt šiek tiek išsigando, kad yra mergaitė. Iš išgąsčio ji suriko. Jie išsigando, nes pamatė, kad yra ji, mergaitė, išsigando, kad jai trenkė. Po kurio laiko – praėjo minutė, gal kelios – vėl atidarė ir vėl trenkė. Antrą kartą berniukui kliuvo į nosį, pasipylė kraujas. Iš kitos pusės dureles irgi stengėsi atidaryti, bet tas vyras buvo užsirakinęs ir nepavyko atidaryti durelių. Jie pasitraukė nuo mašinos. Berniukas, gavęs smūgius, reagavo ramiai: sėdėjo tyliai, atlošė galvą. Ji sakė (užrakinti duris), bet gal jis nesuprato.
Visą laiką rankose turėjo mobilų telefoną, buvo suvedusi numerį. Norėjo skambinti policijai, kai ta grupė pradėjo lįsti prie mašinos, reikalauti atiduoti žmogų.. Paskambino, kai veiksmas persikėlė toliau nuo mašinos, kai mušė tėtį. Ji paskambino į policiją, o kalbėjo tėčio draugas. Ji nenorėjo kalbėti, nes bijojo, buvo susijaudinusi, niekada nėra tekę kviesti policijos.
Įvykio vietoje vienas žmogus bandė raminti, buvo atidaręs priekines automobilio duris, sakė: „važiuokite, nebelaukite“. Kartais jis atstumdavo vieną kitą nuo mašinos. Tas žmogus buvo tamsesnio gymio. Tas žmogus buvo ne (duomenys neskelbtini).
Tėtis surado raktelių pultelį, pradėjo važiuoti. Tiems asmenims nebeliko nieko kito, kaip tik pasitraukti. Tie asmenys bandė spirti į padangas, kol jie važiavo, bet nebepavyko. Nuvažiavo prie tilto. Reikėjo grįžti, nes buvo iškviesta policija. Grįžus grupuotė buvo išsilaksčiusi. Įvykio vietoje matė, kad mašinos kairės pusės galinių durelių išorė ištepta krauju. Kraujas buvo ne toje automobilio pusėje, kur sėdėjo berniukas. Šią vietą turbūt iškruvino (duomenys neskelbtini), nes jam iš nosies irgi bėgo kraujas. Ji nematė, kaip sudavė (duomenys neskelbtini). Ji po įvykio nematė (duomenys neskelbtini). Tėtis sakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaužyta nosis.
Per įvykį buvo sudaužytas tėčio lazeris, telefonas, subraižyti akiniai. Tėčiui nuskilo dantis, buvo pamušta akis. Po įvykio net ir dabar, kai vyksta šokiai ir yra tamsus paros laikas, jai norisi kuo greičiau išvažiuoti iš tos vietos.
(Anksčiau) nepilnametė nukentėjusioji (turėtų būti liudytoja) V. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta tyrėjos ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, teigė(1 t., b. l. 172-173, 179-181), kad 2016 m. spalio 21 d. nuo 19 val. su tėčiu A. M. buvo diskotekoje Kuršėnų kultūros namuose. Tėtis vedė diskoteką. Matė, kad salėje stovėjo ir rūkė 3-4 vaikinai. Tėtis iš salės išvedė vieną vaikiną. Paskui juos išėjo ir kiti vaikinai, rūkę salėje. Ji išsigando pamačiusi, kad tėtis išeina su būriu vaikinų, todėl nuėjo laiptais žemyn. Matė, kaip tėtis, nuvedęs prie rūbinės tą vaikiną, pasakė jam ir kartu nulipusiems kitiems vaikinams, kad šitaip elgtis negalima. Po to tėtis nuėjo atgal prie pulto, o ji liko šokių salėje. Diskoteka baigėsi 22 val. Tėtis susidėjo daiktus. Tada ji, tėtis ir dar trys žmonės išėjo iš kultūros namų ir ėjo prie mašinos. Pamatė būrį šurmuliuojančių, nepasitenkinimą reiškiančių vaikinų. Jų buvo aštuoni ar daugiau, iki 25 m. amžiaus. Ji įsėdo į automobilį ant galinės sėdynės per vidurį. Jai iš dešinės atsisėdo berniukas, kurį jie turėjo parvežti, o iš kairės – vyresnis vyras. Prie automobilio liko tėtis ir jo draugas. Jie bandė nuraminti jaunuolius. Tačiau jaunuoliai pradėjo stumdyti tėtį ir pasakė, kad jiems reikia to berniuko, kuris sėdi automobilyje. Asmenys spardė tėčio automobilį, spyrė į priekinį stiklą, mušė su alkūne, bandė juos ištraukti iš mašinos. Toje pusėje, kurioje sėdėjo jaunas vaikinukas, atsidarė automobilio galinės durelės, kažkas smogė jam į veidą ir vėl uždarė dureles. Po kurio laiko vėl atsidarė durelės ir kažkas sudavė dar vieną smūgį tam pačiam vaikinukui. Antras smūgis kliuvo į nosį. Po pirmo smūgio berniukui nieko nebuvo, po antro smūgio jam pradėjo bėgti kraujas, jis rankomis laikėsi už veido. Nežino, ar abu smūgius sudavė tas pats vaikinas. Mano, kad tai buvo tas pats asmuo. Kažkas tą asmenį bandė nutempti nuo mašinos, šaukė, kad nieko nemuštų. Šalia sėdėjęs vyras iš jos telefono paskambino policijai. Po kurio laiko į automobilį įsėdo tėtis ir jie pradėjo važiuoti. Matė, kaip kažkas spyrė į automobilio stiklą, bet neišdaužė. Jautė, kad spardomos ir automobilio durelės. Po kelių minučių atvyko policija. Nematė, ar kas nors sudavė smūgius tėčiui. Po įvykio viena tėčio akis buvo mėlyna. Tėtis rodė nuskeltą dantį. Taip pat buvo sugadintas tėčio lazeris, kurį jis naudoja diskotekoje, suskaldytas tėčio mobilus telefonas, subraižyti tėčio akiniai. Pirmus porą mėnesių po įvykio buvo nejauku, buvo baisu tamsoje grįžti namo. Dabar jaučiasi gerai.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas M. G. parodė, kad įvykis įvyko prie Kuršėnų kultūros centro po šokių. Tą vakarą jis su A. D. atėjo į šokius. A. D. ir A. M. vedė šokius, o jis buvo šalia kambariuke. Jis buvau išėjęs į lauką, pareidavo atgal. Šokiuose incidentų nematė. A. M. dukra buvo šokiuose, šoko. Prie pulto užeidavo vaikinukas, paprašydavo, kad uždėtų dainų, ir išeidavo. A. D. sakė, kad prie to vaikinuko kabinėjasi ir kad tas vaikinukas paprašė A. D. parvežti.
Šokiai berods baigėsi apie 22 val. Jie išėjo pro duris į kultūros centro kiemą. Automobilis nuo išėjimo buvo gal 100-200 m. atstumu už pastato kampo. Eidami pastebėjo, kad ateina kokių septynių jaunuolių grupė. Jie paspartino žingsnį. Priėjus prie mašinos, A. M. paprašė saugoti dukrą, sakė sėsti į mašiną. A. M. nesakė, ką jis darys.
Įsėdo į automobilį keleivio pusės gale. A. M. dukra sėdėjo per vidurį, kitas vaikinukas berods sėdėjo už vairuotojo. Tas kitas vaikinas įsėdo kažkiek vėliau nei jis (M. G.) ir A. M. dukra. Įsėdęs į automobilį, jis (M. G.) užspaudė duris. Iš kitos pusės duris užspaudė A. M. dukra. Prie mašinos prasidėjo muštynės. Jis nematė, kas trenkė. Girdėjo, kad šūkavo, spardė mašiną. Minėtas vaikinas pradėjo šaukti, kad jie įleistų, kad muša. Nematė, bet atrodo, kad tą vaikinuką, kuris vėliau įsėdo, mušė lauke. Regis, tas vaikinas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Neatsimena, ar vaikinukas įsėdo kruvinas.
Jiems sėdint automobilyje, jaunuoliai bandė lipti į mašiną. Buvo tamsu, mašinos langai tamsinti, nematė, kas lipo į mašiną. Berods po to, kai įsėdo A. D., vienoje pusėje atidarė dureles. Kitoje pusėje irgi įlindo, paskui uždarė duris. Matė, kaip asmuo atidarė dureles ir vieną kartą trenkė tam jaunuoliui, kuris įsėdo į galą, paskui staigiai uždarė dureles. A. M. dukra šaukė, bijojo dėl tėvo, kad jam nieko nenutiktų. A. M. dukra savo telefonu iškvietė policiją. Iš pradžių ji kalbėjo, po to davė telefoną jam, kad paaiškintų, kokioje vietoje jie yra. A. M. dukra buvo išsigandusi, nelabai prašnekėjo. Neatsimena, ar minėtas vaikinukas jau buvo įsėdęs, kai skambino policijai. Berods jie policijai skambino po to, kai šiam jaunuoliui kažkas sudavė smūgį, pradaręs automobilio dureles.
Jie sėdėjo mašinoje, laukė policijos. Kiti irgi įsėdo į mašiną. A. M. įsėdo į mašiną, jaunuoliai spardė mašiną, paskui pasišalino. Sulaukė ekipažo įvykio vietoje, nebuvo išvažiavę. Gal vos pavažiavo, bet sulaukė toje pačioje vietoje. Matė, kad A. D. iš nosies bėgo kraujas. Neatsimena, ar A. M. buvo sužalotas. A. M. berods nebuvo kruvinas.
Įvykio vietoje policija sulaikė „G.“ (parodė kaltinamąjį A. Z.). Jam (M. G.) pasirodė, kad „G.“ yra konflikto iniciatorius, nes jis per įvykį daugiausiai šūkavo.
Įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Prašo vadovautis anksčiau duotais parodymais. Tiksliai neprisimena, kaip ir kada minėtas vaikinukas įsėdo į automobilį. Mašinos dureles užsirakino po to, kai tam vaikinukui sutrenkė. Dureles iš jo (M. G.) pusės bandė atidaryti, neatidarė, atidarė tik iš to vaikinuko. Gal jis (M. G.) iš karto užrakino dureles savo pusėje, o tas vaikinukas paliko atidarytas. Neatsimena, kiek kartų buvo atidarytos durys, kas trenkė, kiek kartų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė (1 t., b. l. 191-192), kad 2016 m. spalio 21 d. apie 19-20 val. vienas atėjo į Kuršėnų kultūros namuose vykusią diskoteka „Šėlsmas“. Diskoteką veda draugas A. M.. Prie A. M. buvo A. D., vėliau prie jų atėjo jaunas nepažįstamas vaikinas, vardu D.. Šokių aikštelėje matė A. M. dukrą V. M..
Ddiskoteka baigėsi apie 22 val. Jie išėjo iš kultūros namų ir ėjo prie A. M. automobilio. Pamatė, kad paskui eina 6-8 vaikinų grupelė. A. M. pasakė: „eik su vaikais į mašiną, o mes pasikalbėsim“. Suprato, kad su A. M. dukra ir tuo vaikinuku turi eiti į mašiną ir palaukti A. M. ir A. D.. Jie trise nuėjo ir įsėdo į automobilio galą. Jis (M. G.) atsisėdo už vairuotojo sėdynės, V. M. - per vidurį, o berniukas - kitoje pusėje. Įsėdęs iškart užsirakino duris. Sėdėdamas automobilyje matė, kad įvyko konfliktas: kažkas apsistumdė, po to buvo spyriai į automobilį, kažkas spyrė į priekinį automobilio stiklą. Vienu momentu kažkas bandė atidaryti galines jo pusės automobilio dureles. Kažkas atidarė kitos pusės dureles ir buvo smūgis tam vaikinukui, po to duris uždarė. Po kiek laiko vėl atidarė ir trenkė dar kartą. Buvo tamsu, nematė, kas trenkė. Po to pamatė, kad A. D. bėga, o A. M. įšoko į automobilį, kažkiek pavažiavo, netrukus atvyko pareigūnai. Nežino, kas, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė A. M.. V. M. per incidentą nenukentėjo, tik išsigando. Tas berniukas gavo du kartus. Iš incidente dalyvavusių asmenų pažįsta asmenį, pravarde „G.“, ir U., jo vardo nežino. „G.“ buvo konflikto iniciatorius, šokinėjo ir provokavo. Įvykis jį (M. G.) šokiravo. Nepriimta, kad atėjus į diskoteką reikia stebėti muštynes ir gelbėti vaikus nuo neaiškių asmenų.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas G. D. parodė, kad įvykio dieną žiūrėjo televizorių. Paskambino sūnus D. D. ir sakė atvykti prie kultūros namų jo paimti. Atvažiavęs pamatė, kad sūnaus nosis ir striukė kruvina. Tyrėja nukreipė į Vaikų kliniką pasitikrinti. Klinikose pasakė, kad yra skilusi ar lūžusi nosis. Paguldė ir operavo. Po įvykio sūnus sakė, kad nežino, dėl ko įvyko konfliktas, kad nė vieno nepažįsta, kad jokių konfliktų su jais (kaltinamaisiais) neturėjo nei mokykloje, nei gimnazijoje. Pasak sūnaus, jis tarpduryje kalbėjo su M. (G.). Gal dėl to, kad kalbėjo tarpduryje, jie prikibo.
Liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 185-186), kad yra (nukentėjusio nepilnamečio) D. D. tėvas. Apie įvykio aplinkybes žino tik iš sūnaus ir A. D. pasakojimų. Žino, kad diskotekos metu kažkokie vaikinai prisikabino prie D. D. ir A. D. bei diskotekos vedėjas D. D. saugojo. Diskotekos vedėjas po diskotekos norėjo parvežti D. D. namo. Sūnus su diskotekos vedėjo dukra ir vienu vaikinu sėdėjo automobilyje. Diskotekos vedėjas ir A. D. lauke bendravo su grupe jaunuolių. Automobilio durelės toje pusėje, kur sėdėjo sūnus, neužsirakino, ir kažkas, atidaręs duris, sudavė jam į veidą, po to sudavė dar kartą. Įvykio metu sūnui buvo sulaužyta nosis, dėl to buvo atlikta nosies operacija. Sūnus nesakė, dėl ko kilo konfliktas. Sūnus minėjo, kad grupė jaunuolių prie jo prikibo, kad jie buvo neblaivūs, kad jie taip pat kabinėjosi prie kitų diskotekoje buvusių asmenų, t. y. tiesiog ieškojo konfliktų.
Liudytojas R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 196), kad 2016 m. spalio 21 d. su draugais nuėjo į diskoteką Kuršėnų kultūros namuose. Šokiuose apsižodžiavo ir apsistumdė su draugu K. Z.. Jo brolis O. U. pamatė, kad jis „daro nesąmones“, ir liepė važiuoti namo. Diskotekoje buvo brolio draugas M. S.. Brolis paprašė M. S. parvežti jį (R. U.) namo. Apie 21³⁰ val. buvo namuose, o apie 23 val. išvažiavo švęsti. Girdėjo, kad po diskotekos įvyko muštynės, jose dalyvavo A. Z., pravarde „G.“. Nežino, kas ten mušėsi. A. Z. jam sakė, kad nieko nemušė.
Teisimajame teismo posėdyje liudytojas O. U. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Įvykio dieną buvo diskotekoje. Nepastebėjo, ką kaltinamieji veikė, tikriausiai šoko. Matė, kad A. Z. išvedė iš salės. Nežino, už ką išvedė. Berods L. P. irgi išvedė. Apie 21⁴⁰ val. paprašė, kad brolį išvežtų namo. Tuo metu diskoteka dar vyko. Nematė brolio prie diskotekos pastato. Jis (O. U.) iš diskotekos išėjo jai pasibaigus. Iš salės yra vienas išėjimas, kiti turėjo būti užrakinti. Visi žmonės pro ten ėjo, žmonių buvo daug. Išeidamas lauke matė kaltinamuosius. Po šokių jis (O. U.) su drauge išėjo namo. Muštynių nematė. Kai palydėjo merginą, prie stotelės netoli merginos namų sutiko M. R. ir A. Z.. A. Z. tą vakarą buvo šiek tiek išgėręs. Taip sprendžia iš eisenos. Ėjo kartu gal 10 min., kalbėjosi, neatsimena, apie ką. Apie jokius įvykius nekalbėjo. Tada atvažiavo policijos automobilis ir suėmė A. Z.. M. R. irgi suėmė, bet pažiūrėjo krumplius ir paleido. Pareigūnai patikrino ir jo (O. U.) rankas, pretenzijų neturėjo. Jo brolį rado namuose, jis miegojo. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nieko reikšmingo bylai neprisimena.
Liudytojas O. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 t., b. l. 3-4), kad R. U. yra jo brolis. 2016 m. spalio 21 d. jis, brolis ir draugai buvo Kuršėnų kultūros namuose vykusioje diskotekoje. Šokiuose pamatė, kad R. U. ėmė konfliktuoti su savo draugu K. Z., ir paprašė M. S. parvežti brolį namo. Vėliau matė, kaip didžėjus paėmęs už sprando iš salės išvedė A. Z., pravarde „G.“. Po kurio laiko A. Z. grįžo į salę. Po diskotekos lydėjo namo merginą. Kai grįžo atgal į Daugėlių gatvę, prie stotelės sutiko A. Z. su draugais. Ėjo su jais namų link, kai privažiavo policijos automobilis. Pareigūnai sulaikė A. Z., o jo ir kitų vaikinų paprašė parodyti krumplius. Kadangi jokių žymių nebuvo, pareigūnai pretenzijų neturėjo ir jis nuėjo namo. Nematė muštynių prie Kultūros namų, nežino, kas, su kuo mušėsi.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Įvykio dieną su L. P. ir A. Z. atėjo į diskoteką. M. T., A. G. šokiuose lygtais nematė. Salėje buvo daug žmonių. Į šokius taip pat atėjo jo (R. G.) draugė su savo drauge. Šokiuose jis buvo su drauge, nematė, ką veikė jo draugai. Nulipo atsikvėpti į pirmą aukštą prie rūbinės. Apačioje buvo su D. G.. Matė, kaip didžėjus tempė nuo laiptų L. P., paėmęs už striukės kapišono. Jis (R. G.) pastūmė didžėjų, sakė: „pasitrauk, taip negalima daryti“. Didžėjus atsakė: „rūko, rūko“. Daugiau nematė, nebekreipė dėmesio. Jis ir draugė išėjo iš diskotekos šiek tiek anksčiau, kad pasiimtų striukes. Žmonės jau skirstėsi, muzika dar grojo. Nematė, ką tuo metu veikė kaltinamieji. Pirmą kartą apie įvykį sužinojo iš A. Z. arba L. P..
Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 t., b. l. 13), kad 2016 m. spalio 21 d. apie 19 val. su drauge nuėjo į Kuršėnų kultūros namuose vykusią diskoteką. Šokiuose matė, kaip didžėjus išvedė iš salės L. P.. Jis (R. G.) paprašė didžėjaus netampyti berniuko nuo laiptų. Didžėjus atsakė, kad tempia, nes rūko salėje. Apie 21⁵⁰ val. su drauge nuėjo į rūbinę, pasiėmė striukes ir išėjo į namus. Vėliau sužinojo, kad po diskotekos buvo muštynės, tačiau nieko apie tai nežino.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas M. P. parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės (1-osios kuopos 1-ojo būrio) vyriausiasis patrulis. Daugmaž prisimena įvykį. Gavo pranešimą, kad prie kultūros namų įvyko muštynės. Buvo sumuštas diskoteką vedęs vyras bei keli asmenys. Juos pasitiko keli nukentėję asmenys. Įtariamieji buvo pasišalinę. Nukentėjusieji nurodė jų požymius. Vyko ieškoti jaunuolių. Kiek pamena, sulaikė vieną jaunuolį – A. Z.. Nukentėjusieji nurodė jo striukės spalvą, pravardę „G.“. A. Z. striukė buvo suplėšyta. Prieš sulaikant berods jis ėjo šaligatviu su kitais jaunuoliais. Matė daugiau jaunuolių, bet jie neatitiko požymių. Atvežė A. Z. į įvykio vietą ir asmenys pasakė, kad jis dalyvavo konflikte.
Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 t., b. l. 24-25), kad 2016 m. spalio 21 d. patruliavo Kuršėnų mieste su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu E. A.. Apie 22¹⁸ val. gavo budėtojo pranešimą, kad prie Kuršėnų kultūros namų asmenys užpuolė ir sumušė pranešėją. Įvykio vietoje pranešėjas A. M. paaiškino, kad jį sumušė, sudaužė lazerį, akinius; nurodė, kad muštynėse dalyvavo asmuo pravarde „G.“. Be A. M., įvykio vietoje buvo dar du nukentėję asmenys: A. D. ir D. D.. Pastarieji įvardino tą patį muštynių dalyvį „G.“ ir sakė, kad kitus muštynių dalyvius pažįsta iš matymo. A. D. teigė, kad jam išmušti du dantys ir sulaužyta nosis. Nepilnametis D. D. sakė, kad jis irgi nukentėjo. Atliko procesinius veiksmus ir perdavė D. D. tėvui. Įvykio vietoje prie Kultūros namų buvo labai daug asmenų, tačiau jie nieko negalėjo papasakoti apie muštynes. Išsiaiškinę aplinkybes prie Kultūros namų, vyko ieškoti „G.“. Kadangi dirbo Kuršėnų policijos nuovadoje ir gyvena Kuršėnuose, žinojo, kad „G.“ yra A. Z.. Apie 22⁵⁰ val. Daugėlių gatvėje pastebėjo A. Z.. Matė, kad buvo nuplėšta viena A. Z. striukės rankovė, batai purvini, striukė ir kelnės lygtais kruvinos ar purvinos. Jei gerai prisimena, pranešėjai nurodė, kad su „G.“ buvo R. U. ir R. G., tačiau šių asmenų tą vakarą nerado. Jie (pareiškėjai) įvykio vietoje per socialinį tinklą „Facebook“ ieškojo asmenų, kurie juos sumušė, ir lygtais parodė R. U. ir R. G. nuotraukas.
Teisimajame teismo posėdyje liudytojas E. A. parodė, kad Kuršėnuose patruliavo su kolega Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. P.. Gavo pranešimą, kad diskotekoje „Šėlsmas“ laukia asmenys. Įvykio vietoje rado pranešėją, kelis sužalotus asmenis ir jų draugų. Asmenų, kurie sutrikdė viešąją tvarką, nebebuvo. Nukentėjusieji sakė, kad žino užpuolikus. Kažkas iš jaunesnių apibūdino A. Z.. Žmonės nurodė, kad A. Z. buvo su mėlyne. Jauniausias nurodė, kad A. Z. prie jo kabinėjosi. Tiksliai nepasakys, ar tas nukentėjusysis sakė, kad A. Z. jį sumušė. Didžėjus aiškino, kad norėjo išprašyti asmenis, kurie užsirūkė diskotekoje, ir tada kilo konfliktas. Sulaikė A. Z. ties (duomenys neskelbtini). A. Z. nieko daug neaiškino, buvo gana neblaivus, su mėlynė po akimi lygtais iš anksčiau, su nuplėšta striukės rankove, matėsi, kad yra po muštynių. Su A. Z. ėjęs asmuo lygtais nedalyvavo konflikte. Ant A. Z. matėsi grumtynių pėdsakai, o ant kito asmens nieko nebuvo. Kitų (ėjusių su A. Z.) rankos nebuvo kruvinos. A. Z. pretenzijų turėjo, jei neklysta, vienas nepilnametis, prie kurio šis kabinėjosi, didžėjus, kareivis. Kareivis buvo „gerai gavęs“. Bendraujant lygtais draugas pasakė, kad jis – kareivis. Kareivis (oficialiai) nesiskundė, sakė: „turėsiu problemų (tarnyboje), todėl nieko nenoriu“. Didžėjus turėjo pretenzijų dėl aparatūros, automobilio „BMW“. Automobilis lygtais buvo apspardytas, jei nemaišo su kitomis muštynėmis, ant automobilio matėsi batų pėdsakai. Neatsimena kurioje dalyje. Be to, nukentėjusieji sakė, kad (tarp įvykio dalyvių) vienas buvo boksininkas, lygtais minėjo boksininko pavardę. Pristatė jį į Šiaulių apskrities VPK sulaikymo patalpas.
Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 t., b. l. 29-30), kad 2016 m. spalio 21 d. Kuršėnų mieste patruliavo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. P.. Apie 22¹⁸ val. gavo budėtojo pranešimą, kad prie Kuršėnų kultūros namų asmenys užpuolė ir sumušė pranešėją. Įvykio vietoje pranešėjas A. M. paaiškino, kad jį sumušė, sudaužė lazerį, akinius, nurodė, kad muštynėse dalyvavo asmuo, pravarde „G.“. Įvykio vietoje buvo dar du nukentėję asmenys: A. D. ir D. D.. Jie irgi įvardino tą patį muštynių dalyvį, t. y. „G.“, ir minėjo, kad kitus muštynių dalyvius pažįsta iš matymo, ieškojo tų asmenų nuotraukų socialiniame tinkle „Facebook“. Nelabai prisimena, bet jie lygtais įvardijo R. U. ir R. G.. Kiek prisimena, A. D. sakė, kad jam buvo išmušti du dantys ir sulaužyta nosis, nepilnametis D. D. sakė, kad jis irgi nukentėjo. Atliko procesinius veiksmus ir perdavė D. D. tėvui. Po to vyko ieškoti „G.“. Kolega yra dirbęs Kuršėnų policijos nuovadoje ir žinojo, kad „G.“ yra Daugėliuose gyvenantis A. Z.. Apie 22⁵⁰ val. Daugėlių gatvėje pastebėjo A. Z.. Matė, kad buvo nuplėšta viena A. Z. striukės rankovė, striukė ir kelnės lygtais buvo kruvinos ar purvinos.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 1451/2016(04) sakoma (1 t., b. l. 95), kad A. M. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje ir dešinės akies išoriniame krašte, pereinanti į skruostą, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais paveikus galvą kietais bukais daiktais. Sužalojimai nebūdingi kritimui (griuvimui). Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 1452/2016(04) parašyta (1 t., b. l. 108), kad A. D. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, paviršinės muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinanti į nosies nugarėlę, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės III danties vainiko lūžis ir I danties vainiko nuskėlimas. Sužalojimai galėjo būti padalyti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais paveikus veidą kietais bukais daiktais. Sužalojimų visuma nebūdinga kritimui (griuvimui). A. D. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 107/2017(04) teigiama (1 t., b. l. 149), kad chirurginės operacijos metu D. D. nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas atitinka nurodytą (įvykio) laiką. Sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Nėra galimybės nurodyti, kokiu buku kietu daiktu (spiriant koja, suduodant ranka ar kitu buku kietu daiktu) buvo padarytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgiau kaip 10 d.
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, kad 2016 m. spalio 21 d. 23⁴⁵ val. A. Z. nustatytas lengvas – 1,19 promilių – girtumo laipsnis (2 t., b. l. 162).
Įvykio vietos apžiūros 2016 m. spalio 22 d. protokole aprašyta įvykio vieta adresu Ventos g. 11A, Kuršėnai, Šiaulių r. Ant žemės yra, kaip įtariama, kraujo pėdsakai. Netoli įvykio vietos yra automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant priekinio vairuotojo pusės lango matyti bato pėdsakas (1 t., b. l. 28-32).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjas G. B. 2016 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 33), kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytoja pranešė, jog GMP 2016 m. spalio 22 d. 1⁰³ val. iš Kuršėnų pristatė A. D.. Jam nustatytas nosies kaulų lūžis, 1,39 promilių girtumas. Jis išleistas gydytis ambulatoriškai.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjas R. B. 2016 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 34), kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytoja pranešė, jog 2016 m. spalio 22 d. 14⁰⁰ val. dėl nosies lūžo, galvos sumušimo, veido nubrozdinimų kreipėsi D. D.. Jis išleistas gydytis ambulatoriškai.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2017 m. vasario 28 d. protokolo matyti (b. l. 85-90), kad nukentėjusysis A. M. atpažino L. P. kaip asmenį, kuris su juo konfliktavo ir apie kurį davė parodymus.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresnysis tyrėjas A. T. 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodė (1 t., b. l. 39), kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37047-16 atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vagystės ir vykdė įtariamojo A. G. naudojamo (mobiliojo ryšio telefono) abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę. 2016 m. spalio 26 d. 1501:55 val. užfiksuotas pokalbis tarp įtariamojo A. G. (abonentas (duomenys neskelbtini)) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. T.. M. T. pasakojo, kad sutiko asmenį, pravarde „G.“, ir iš jo sužinojo, jog policijos pareigūnai jų visų ieško dėl įvykio, per kurį M. T. galėjo sulaužyti nosį. A. G. pasiteirauja, kas pasiskundė. M. T. atsako, kad buvo parašyti trys pareiškimai dėl „G.“ ir pareigūnai dabar ieško kitų asmenų. A. G. ir M. T. kalba, kad bus blogai, nes yra kitos bylos. M. T. tęsia pasakojimą apie lūžusią nosį, o A. G. nuogąstauja, kad jei suras - bus blogai. M. T. ir A. G. svarsto, koks tokio sveikatos sutrikdymo sunkumas. M. T. nurodo, kad kaire ranka smūgiavo asmeniui, kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“, kad tam asmeniu smūgiavo tik jis vienas, todėl nosį sulaužė jis. A. G. sako, kad jis irgi smūgiavo kažkam, kas sėdėjo mašinoje.
Šiaulių apskrities VPK 2016 m. spalio 26 d. suvestinėje (1 t., b. l. 47-48) aprašytas 2016 m. spalio 26 d. 1501:55 val. pokalbis telefonu. Pokalbio metu vienas asmuo pasakoja, kad buvo sutikęs „G.“. „G.“ sakė, kad jų visų ieško policija. Nukentėjusieji pareiškimuose įvardino „G.“, dabar pareigūnai ieško, kas dar buvo. „G.“ jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) lūžo nosis. (duomenys neskelbtini) trenkė tik jis (pasakotojas). Trenkė kaire ranka. Kitas asmuo pokalbio telefonu metu sako, kad bus blogai, jei pareigūnai juos suras. Nurodo, kad jis irgi trenkė į galvą kažkokiam mašinoje sėdėjusiam žmogui.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti (1 t., b. l. 55-59), kad 2016 m. spalio 21 d. 22¹⁸ val. gautas pranešimas, jog prie Kultūros namų adresu Ventos g. 11, Kuršėnuose, Šiaulių r., pranešėją užpuolė šeši asmenys su peiliais.
Apžiūros 2017 m. balandžio 6 d. protokole aprašytas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas 2016 m. spalio 21 d. 22¹⁵ val. skambučio garso įrašas. Vyras (M. G.) bendrauja su BPC darbuotoja, po to – su policijos pareigūnu (budėtoju), nurodo, kad prie Kultūros namų Kuršėnuose juos užpuolė 6-8 asmenys su peiliu, daužo mašiną. Fone girdisi riksmai, merginos (V. M.) balsas ir verkimas, vyro (A. M.) ir vaikinų balsai (1 t., b. l. 65-66).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Iš nukentėjusiųjų A. M., A. D., D. D., liudytojų M. G., V. M. ir kitų liudytojų parodymų, specialisto išvadų (1 t., b. l. 95, 108, 149), įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 28-32), skambučio BPC garso įrašo (1 t., b. l. 65-66) nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grupė asmenų nesunkiai sužalojo pirmiausia nukentėjusįjį A. D., tada – automobilyje sėdėjusį D. D., prie automobilio ir pievelėje nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. M., išvažiuojant spardė A. M. automobilį. Nukentėjusiųjų ir liudytojų žodiniai parodymai didžiąja dalimi vieni kitus atitinka, papildo, tarp jų nėra esminių prieštaravimų.
Du kaltinamieji A. Z. ir M. T. kaltės nepripažino ir kiekvienas prisiėmė gynėjo funkciją. Kaltinamasis L. P. kaltu prisipažino visiškai, kaltinamasis A. G. – iš dalies. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad ne visos inkriminuotos nusikalstamos aplinkybės pasitvirtino. Nustatytų (nepašalintų) aplinkybių pakanka konstatuoti esant inkriminuotus nusikaltimus, išskyrus vieną, ir kaltinamųjų kaltę.
Kaltinamasis L. P. bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad galėjo būti taip, jog jis daužė automobilį ir sudavė nukentėjusiajam A. M. į veidą, sakė, kad dėl girtumo nieko apie įvykį neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) L. P. nurodė, kad miglotai prisimena to vakaro įvykius, niekam nesudavė, A. Z. pasakojo, jog jis (L. P.) spyrė į automobilį. Nukentėjusysis nepilnametis D. D. nurodė, kad po šokių nukentėjusieji ir su jais buvę asmenys rinko daiktus. Išeidamas iš Kultūros namų kaltinamasis L. P. pagrasino, kad jiems kažkas bus, kai jie išeis į lauką. Nukentėjusysis nepilnametis D. D. teisme teigė, kad iš balsų sprendžia, jog konflikto prie automobilio metu buvo kaltinamieji L. P. ir A. Z.. Ten buvo ir daugiau žmonių. Kaltinamuosius L. P. ir A. Z. įsidėmėjo, nes jie buvo „pagrindiniai“. Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad konflikto lauke prie automobilio pradžioje kaltinamasis L. P. spyrė jam į pilvą. Vėliau mušant jį pievelėje, kaltinamasis L. P. buvo tarp asmenų, kurie jį spardė. Buvo daug smūgių iš abiejų pusių. Nematė, kas dar ir kiek kartų jam sudavė pievelėje. Įsidėmėjo tik, kad tuo metu kaltinamasis L. P. spyrė jam į krūtinę. Nukentėjusysis A. M. iš nuotraukų atpažino kaltinamąjį L. P. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (b. l. 85-90). Teismas daro išvadą, kad nusikalstami kaltinamojo L. P. veiksmai įrodyti, tik patikslinama, kad jis spyrė nukentėjusiajam A. M. ne į veido, o į pilvo sritį ir krūtinę. Kaltinamojo L. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais paveikus galvą kietais bukais daiktais. Nenustatytas (-i) asmuo (-enys), kuris (-ie) padarė šiuos smurtinius veiksmus ir sukėlė tokias pasekmes.
Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis L. P. smūgius nukentėjusiajam A. M. sudavė kumščiais. Nėra įrodymų, kad kaltinamasis L. P. sužalojo nukentėjusįjį A. M. būtent kumščiais. Nukentėjusysis A. M. nurodė, kad kaltinamasis L. P. ir kiti jaunuoliai jį spardė. Be to, kažkas, bet ne kaltinamasis L. P., vieną kartą sudavė jam į galvą iš nugaros pusės, po šio smūgio jis nugriuvo. Daugumos smūgių nematė. Nenurodyta, kad šie kieti buki daiktai buvo kumščiai (1 t., b. l. 95).
Kaltinamasis A. Z. kaltu neprisipažino, teisme teigė, kad įvykio metu buvo labai girtas ir negali pasakyti, ką matė. Atsimena, kad tikrai nieko (neteisėto) nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) A. Z. davė išsamesnius paaiškinimus, teigė, jog įvykio vietoje matė konfliktą tarp didžėjaus (nukentėjusiojo A. M.) ir 5 nepažįstamų jaunuolių. Kiti 2-3 nepažįstami jaunuoliai buvo su didžėjumi, dar keli jaunuoliai sėdėjo automobilyje. Didžėjus trenkė stikliniu buteliu nepažįstamam vaikinui per galvą. Jis (A. Z.) per konfliktą visą laiką stovėjo prie automobilio vairuotojo pusėje, bandė atidaryti galines automobilio dureles ir „įdėti“ didžėjų į automobilį, kad jie pabėgtų; nesudavė nė vieno smūgio ir apskritai smūgių nematė.
Teismas atmeta tokią kaltinamojo A. Z. versiją kaip gynybinę. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis A. M. kažkam trenkė buteliu per galvą, kad kaltinamasis A. Z. konflikto prie automobilio metu bandė padėti nukentėjusiesiems pabėgti. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio vietoje buvo žmogus, kuris stengėsi jam padėti išvažiuoti, ramino kitus asmenis, bet jis tikrai nebuvo kaltinamasis A. Z.. Pasak nukentėjusiojo A. M., kaltinamasis A. Z. stengėsi provokuoti muštynes, stengėsi pastumti kitą kaltinamąjį L. P. į jį (A. M.), išvažiuojant spyrė į priekines automobilio dureles. Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „G.“ (kaltinamasis A. Z.) įvykio metu tikrai buvo prie nukentėjusiojo A. M.. Negali pasakyti, ar „G.“ kaltinamasis A. Z.) sudavė ar spyrė nukentėjusiajam A. M., bet jis ten tikrai kėlė triukšmą ir buvo nusiteikęs priešiškai (1 t., b. l. 101). Liudytojas M. G. parodė, kad per konfliktą daugiausiai šūkavo, provokavo kaltinamasis A. Z., todėl mano, kad jis buvo konflikto iniciatorius. Liudytojai (policijos pareigūnai) M. P. ir E. A. parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusieji sakė, jog konflikte dalyvavo asmuo, pravarde „G.“, apibūdino jį. Po įvykio pareigūnai rado ir sulaikė kaltinamąjį A. Z.. Kaltinamojo A. Z. striukės rankovė buvo nuplėšta, rūbai purvini. Nepanašu, kad kaltinamasis A. Z. įvykio vietoje būtų buvęs pasyvus stebėtojas ar net bandęs padėti norintiems išvažiuoti. Teismas sprendžia, kad įrodyta, jog kaltinamasis A. Z. vieną kartą spyrė į nukentėjusiojo A. M. automobilį ir kad taip prisidėjo prie visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo.
Kaltinamajam A. Z. buvo inkriminuota, kad jis su kitais trimis kaltinamaisiais spardė ir kumščiais trankė nukentėjusiojo A. M. automobilį, kad su kaltinamuoju L. P. sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau kaip tris smūgius ir nežymiai jį sužalojo. Tačiau nė vienas kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nenurodė, jog matė, kad kaltinamasis A. Z. sudavė nukentėjusiajam A. M., kad kiti trys kaltinamieji spardė, trankė nukentėjusiojo A. M. automobilį. Todėl šios aplinkybės kaip nepasitvirtinusios šalinamos iš kaltinimo. Teismo korekcija, susijusi su kaltinamuoju A. Z., neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą pakanka kitų kaltinime nurodytų kaltinamojo A. Z. nusikalstamų veiksmų – spyrio į automobilį.
Kaltinamasis M. T. kaltės nepripažino, nurodė, kad per įvykį su niekuo nesimušė, nieko nesužalojo, kad, tebevykstant muštynėms, ramino įsiaudrinusius žmones, gynė didžėjų, jog jo nesumuštų, surado ir padavė nukentėjusiajam A. M. akinius ir automobilio užvedimo pultelį, jog jis su keleiviais kuo greičiau iš ten išvažiuotų. Kaltinamojo M. T. teiginiai, kad jis per konfliktą prie automobilio nukentėjusiajam A. M. padėjo rasti daiktus, ragino jį išvažiuoti, ramino konflikto dalyvius, atitinka nukentėjusiojo A. M. ir liudytojos V. M. parodymus. Antra vertus, kaip teisingai pastebėjo valstybinis kaltintojas, šiuos gelbėjimo veiksmus kaltinamasis M. T. atliko konflikto pabaigoje, o ne tebevykstant muštynėms, t. y. po to, kai buvo sužalotas (ir pabėgo) nukentėjusysis A. D., buvo sužalotas nepilnametis nukentėjusysis D. D., buvo sužalotas nukentėjusysis A. M. ir, toliau jį mušant pievelėje, nukrito jo akiniai, iškrito (pametė) automobilio užvedimo pultelis. Nukentėjusysis A. M. muštynių prie automobilio pradžioje ir viduryje turėjo ir naudojosi mašinos užvedimo pulteliu, todėl kaltinamasis M. T. tuo laiku objektyviai negalėjo padėti jam, atlikdamas išvardintus veiksmus.
Nukentėjusysis A. D. teisiamajame posėdyje nei patvirtino, nei paneigė, jog jam sudavė kaltinamasis M. T.. Pasak nukentėjusiojo A. D., jam sudavė tikrai ne kaltinamieji A. Z. ar A. G., nes jų išvaizda (A. Z. ūgis ir kūno sudėjimas, A. G. veido forma) ženkliai skiriasi nuo jį sumušusio asmens. Kaltinamasis M. T. gal ir panašus į jį sumušusį asmenį, tačiau negali kategoriškai teigti.
Kaltinamojo M. T. kaltę įrodo 2016 m. spalio 26 d. pokalbio telefonu garso įrašas (kompaktinis diskas Nr. 40-26-LA-494 (2016 m.) / Š00020), šio pakalbio suvestinė (1 t., b. l. 47-48), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresniojo tyrėjo A. T. 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 39). Iš jų matyti, kad kaltinamasis M. T., vos tik atsiliepęs telefonu, kaltinamajam A. G. pasakoja, ką sužinojo sutikęs „G.“. Jis pasakoja, kad sulaužė nosį arba kad (duomenys neskelbtini) lūžo nosis, kad tai turbūt būtų laikoma lengvu kūno sužalojimu, kad už „tą nosį“ reikėtų sumokėti „kokį pora gabalezų“, o yra ir kitų bylų, kad „G.“ sakė, jog jis (kaltinamasis M. T.) vienas ir tesudavė nukentėjusiajam A. D., taigi tik jis ir tegalėjo sulaužyti nukentėjusiajam A. D. nosį.
Kaip siekį išvengti atsakomybės teismas atmeta kaltinamojo M. T. argumentą, esą jis norėjo „pavaidinti kietą“, todėl apkalbėjo save. Pokalbio telefonu turinys ir eiga nerodo, kad kaltinamasis M. T. šiuo atveju siekė pasigirti kaltinamajam A. G.. Iš pokalbio galima suprasti, kad kaltinamieji M. T. ir A. G. išsigandę ir nuoširdžiai jaudinasi dėl pradėto naujo ikiteisminio tyrimo, yra sunerimę dėl gresiančių teisinių pasekmių. Iš to, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo M. T. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimas.
Kaltinamasis A. G. sutiko, kad per konfliktą atidarė automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles ir vieną kartą iš dviejų sudavė jame sėdėjusiam asmeniui (nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D.). Kad įvykio metu sudavė automobilyje sėdėjusiam asmeniui vieną kartą į galvą, kaltinamasis A. G. nurodė ir 2016 m. spalio 26 d. 1501:55 val. kalbėdamas telefonu su kaltinamuoju M. T. (1 t., b. l. 39, 47-48).
Nukentėjusysis nepilnametis D. D., liudytojai M. G. ir V. M. parodė, kad įvykio metu kažkas du kartus atidarė galines automobilio dureles ir kiekvieną sykį sudavė nukentėjusiajam nepilnamečiui D. D. į veidą, po to dureles uždarė. Nei nepilnametis nukentėjusysis, nei minėti liudytojai negalėjo įvardinti asmens, kuris sudavė šiuos smūgius. Nepilnametis nukentėjusysis D. D. pirmoje apklausoje tvirtino, kad abu smūgius jam sudavė tas pats asmuo (1 t., b. l. 118-119), tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad nematė, kas jam trenkė, todėl negali nurodyti, ar abu smūgius sudavė tas pats asmuo. Liudytojai M. G., V. M. taip pat parodė, kad nežino, ar abu smūgius sudavė tas pats asmuo. Iš specialisto išvados matyti, kad nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D. nosies kaulų lūžis padarytas vienu smūgiu (1 t., b. l. 149).
Taigi byloje kilo klausimas, kas sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D. antrą smūgį, kurį – pirmą ar antrą - smūgį sudavė kaltinamasis A. G., kuris smūgis sulaužė jam nosį.
Nepilnametis nukentėjusysis D. D., ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 21 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teigė, kad pirmas smūgis kliuvo į smilkinį – žandą, po šio smūgio kraujas nebėgo; antras smūgis kliuvo į nosį, po šio smūgio ėmė bėgti kraujas (1 t., b. l. 137-138). Ankstesnėse apklausose 2016 m. spalio 22 d. ir 2017 m. vasario 22 d. (1 t., b. l. 118-119, 122-123) jis nurodė, kad kraujas iš nosies jam ėmė bėgti jau po pirmo smūgio. Teisme nepilnametis nukentėjusysis D. D. sakė, kad abu smūgiai kliuvo į nosį, abu kartus bėgo kraujas, po antro smūgio kraujas ėmė bėgti dar labiau.
Liudytojos V. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atitiko nepilnamečio nukentėjusiojo D. D. paaiškinimus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ji teigė, kad po pirmo smūgio nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D. nieko (rimtesnio) nenutiko, o antras smūgis kliuvo į nosį, po šio smūgio pasipylė kraujas ir jis užsiėmė nosį.
Įvertinęs išdėstytus faktinius duomenis, teismas konstatuoja, kad per įvykį nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D. buvo suduota du kartus ir dėl vieno iš šių smūgių jam lūžo nosis. Trūksta įrodymų, kad kaltinamasis A. G. nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D. būtų sudavęs abu kartus, kaip nurodyta kaltinime. Dėl keičiamų paaiškinimų neįmanoma nustatyti, nuo kurio smūgio nukentėjusiajam nepilnamečiui D. D. lūžo nosis. Neaišku, kurį iš šių smūgių sudavė kaltinamasis A. G.. Kadangi nėra objektyvių galimybių protingomis sąnaudomis nustatyti, ar nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D. nosis lūžo dėl to smūgio, kurį sudavęs pripažįsta kaltinamasis A. G., abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis A. G. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Jo veiksmai atitinka tik viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį, kuri apima nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą.
Kaltinamieji viešosios tvarkos pažeidimą padarė 2016 m. spalio 21 d. Tuo metu atsakomybę už tokią nusikalstamą veiką numatė BK 284 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Šiuo metu galiojanti BK 284 straipsnio redakcija kaltinamųjų teisinės padėties nelengvina, todėl taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas ir kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 138 str. 2 d. 8 p.).
Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu [...] demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str. 1 d., 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, o kaltinamųjų L. P. ir A. G. atžvilgiu – taip pat į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 str.). Kaltinamųjų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo M. T. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.).
Kaltinamasis A. Z. yra gana jauno amžiaus (26 m.), šiuo metu dirba (5 t., b. l. 110). VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje 2016 m. A. Z. nustatyta diagnozė: F15.59 – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kitus stimuliatorius, psichozinis sutrikimas (3 t., b. l. 9). Per paskutinius metus 5 kartus baustas administracine tvarka už smulkius administracinius nusižengimus, iš jų 4 kartus už viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus, 1 kartą – už smulkią vagystę. Praeityje buvo baustas už šiurkštų KET pažeidimą, taip pat ne kartą baustas už smulkius viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus, smulkias vagystes ir kitus smulkius administracinius teisės pažeidimus (3 t., b. l. 12-26; 5 t., b. l. 148-152). Teistas 7 kartus, bausmę atliko, teistumas neišnykęs. Dominuoja plėšimai ir kiti nusikaltimai nuosavybei, taip pat padarė sunkų nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui pagal BK 150 straipsnio 3 dalį. Pirmus 6 kartus teistas dėl nusikaltimų, kuriuos padarė būdamas nepilnametis. Bausmę už šiuos nusikaltimus atliko 2013 m. lapkričio 19 d., tačiau teistumo eiga buvo nutrūkusi dėl kitoje ES šalyje padarytų nusikaltimų. Teistas (baustas) užsienyje (Švedijoje): 1) 2014 m. už vagystę su smurto ar ginklų panaudojimu ar grasinimu juos panaudoti (plėšimą); 2) 2015 m. už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą; 3) 2015 m. už vagystę (iš parduotuvės); 4) 2015 m. už vagystę (2 t., b. l. 176-197; 3 t., b. l. 1-7; 5 t., b. l. 119-129). Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Nelaikoma, kad nusikaltimus jis padarė kaip recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nes anksčiau Lietuvoje buvo nuteistas tik už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, bei už baudžiamąjį nusižengimą, kas teistumo neužtraukia (BK 27 str. 1 d.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikaltimo priežastį, trukmę, eigą, būdą, pasekmes (nukentėjusiųjų skaičių ir sužalojimų mastą), konkrečiai kaltinamojo A. Z. atliktus nusikalstamus veiksmus (spyrė į automobilį, šūkavo, stūmė kaltinamąjį L. P. į nukentėjusįjį A. M.; nenustatyta, kad jis kam nors būtų sudavęs ir sužalojęs ar sukėlęs fizinį skausmą), jo asmenybę, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad laisvės atėmimas šiuo atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam A. Z. galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas, kurio dydis (trukmė) parenkamas mažesnis už vidurkį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. Z. skirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu jam skirta 20 parų arešto bausme ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo A. Z. laikino sulaikymo šioje byloje laikas nuo 2016 m. spalio 21 d. 22⁵⁰ val. iki 2016 m. spalio 22 d. 14⁴³ val. (viena para) (2 t., b. l. 33, 64) ir bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendį.
Kadangi kaltinamasis A. Z. dirba, arešto bausmę skiriama atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.).
Kaltinamajam A. Z. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 66-67; 5 t., b. l. 49-50) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Kaltinamasis L. P. yra jauno amžiaus (19 m.), nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis, šiuo metu dirba (5 t., b. l. 111). Baustas administracine tvarka už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą. Už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus du kartus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (3 t., b. l. 104-105; 5 t., b. l. 153). Vieną kartą teistas pagal BK 284 straipsnį. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau 2016 m. liepos 8 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį už nusikalimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą (3 t., b. l. 100-101; 5 t., b. l. 114-116). Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).
Įvertinęs nusikaltimo priežastį, trukmę, eigą, būdą, pasekmes (nukentėjusiųjų skaičių ir sužalojimų mastą), konkrečiai kaltinamojo L. P. atliktus nusikalstamus veiksmus, jo asmenybę, nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam L. P. galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu mokytis arba dirbti (tęsti darbą), baigus mokytis, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis arba dirbti; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti nepilnamečių elgesio pataisos programoje. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas vidurkiui (BK 48 str. 2 d., 6 d. 3 p., 7 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam L. P. skirta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitoma bausmė, kurią kaltinamasis L. P. atliko (įskaityta) pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį.
Kaltinamajam L. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 104-105) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Kaltinamasis M. T. yra jauno amžiaus (20 m.), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (bendras darbo stažas - 1 mėnuo), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (5 t., b. l. 112, 133-134). Baustas administracine tvarka 5 kartus, iš jų 2 kartus – už smulkius ir rimtesnius KET pažeidimus, 2 kartus - už smulkius valdymo tvarkos pažeidimus, 1 kartą – už neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymą ir vartojimą be gydytojo paskyrimo (3 t., b. l. 90-94; 5 t., b. l. 147). Teistas 5 kartus, įskaitant už analogiškus inkriminuotiems šioje byloje nusikaltimus, dominuoja nusikaltimai nuosavybei. Nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 176-197; 3 t., b. l. 1-7; 5 t., b. l. 130-138). Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinime nurodyta, kad M. T. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui. Kaltinamasis teigė, kad įvykio metu buvo blaivus. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl apsvaigimas nuo alkoholio nelaikomas jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat nelaikoma, kad nusikaltimus kaltinamasis M. T. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nes nuo pilnametystės (2015 m. gruodžio 19 d.) iki aptariamų nusikaltimų padarymo (2016 m. spalio 21 d.) nebuvo teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos būtų padaręs būdamas pilnametis (BK 27 str. 1 d.).
Įvertinęs nusikaltimų priežastis, trukmę, eigą, būdą, pasekmes (nukentėjusiųjų skaičių ir sužalojimų mastą), konkrečiai kaltinamojo M. T. atliktus teisėtus (pagalbą nukentėjusiajam A. M.) ir neteisėtus veiksmus (sudavė du smūgius nukentėjusiajam A. D.), asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikaltimų padarymą kaltinamajam M. T. galėtų būti griežčiausia BK 284 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje ir vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas beveik lygų sankcijos maksimumo trečdaliui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir nustatoma subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam M. T. skirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu jam skirta (nustatyta) 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta (įskaityta) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį.
Teismas nemano, kad kaltinamajam M. T. skirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors kaltinamasis M. T. yra vos 20 m., bet pirmą kartą į teisėsaugos institucijų akiratį jis pateko nuo tada, kai galėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus (16 m.). Per 3 m., t. y. nuo 2014 m. iki 2017 m., kai buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nepertraukiamai suvaržyta kaltinamojo M. T. judėjimo laisvė, jis įvykdė du nesunkius ir penkis apysunkius (iš viso septynis) nusikaltimus, neįskaitant šioje byloje inkriminuotų dviejų nusikaltimų. Probacijos laikotarpiu kaltinamasis M. T. padarė tris naujus nusikaltimus, taip pat dar du šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus. Stebima tendencija, kai, tapęs pilnamečiu (po 2015 m.), kaltinamasis M. T. nuo nusikaltimų nuosavybei persiorientavo į nusikaltimus, vienaip ar kitaip susijusius su sveikatos sutrikdymu (pvz., pasipriešino policijos pareigūnams, nesunkiai sužalojo sveikatą, sutrikdė viešąją tvarką). Iš to, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis M. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaiko.
Kaltinamajam M. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 130-131) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Kaltinamasis A. G. yra jauno amžiaus (18 m.), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, mokosi, nedirba (5 t., b. l. 113). (duomenys neskelbtini) gimnazija 2016 m. spalio 26 d. rašte Nr. S-254 nurodė, kad A. G. mokosi suaugusiųjų klasėje, retai lanko konsultacijas, bet yra mandagus, nuoširdus (3 t., b. l. 59). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. G. gyveno Šiaulių r. su motina, jos sugyventiniu, nepilnamečiais broliu ir seserimi. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos skurdžios, trūksta tvarkos. Šeima dėl girtavimo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Motina ir patėvis tarpusavyje dažnai mušasi, konfliktuoja. Kiek žinoma, jie fizinio smurto prieš vaikus nenaudoja. Bet motinos sugyventinis, būdamas neblaivus, naudoja prieš vaikus psichologinį smurtą (vaikus pravardžiuoja, įžeidinėja) (3 t., b. l. 56-58). Baustas administracine tvarka 3 kartus už smulkius viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus. Vieną kartą už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (3 t., b. l. 62-63; 5 t., b. l. 145-146). Teistas 5 kartus už kvalifikuotas vagystes (3 t., b. l. 37-53; 5 t., b. l. 139-144). Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamasis A. G. teigė, kad įvykio metu buvo blaivus. Tai paneigiančių duomenų nėra, todėl apsvaigimas nuo alkoholio nelaikomas jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat nelaikoma, kad nusikaltimą kaltinamasis A. G. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nes nusikalstamos veikos metu (2016 m. spalio 21 d.) buvo nepilnametis (BK 27 str. 1 d.).
Įvertinęs nusikaltimo priežastį, trukmę, eigą, būdą, pasekmes (nukentėjusiųjų skaičių ir sužalojimų mastą), konkrečiai kaltinamojo A. G. atliktus nusikalstamus veiksmus (sudavė vieną smūgį nepilnamečiui nukentėjusiajam), asmenybę, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą kaltinamajam A. G. galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas gerokai mažesnį už vidurkį (BK 50 str. 2 d., 91 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. G. skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu jam skirta sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė. Iš dalies pridedamos švelnesnės (mažesnės) laisvės atėmimo bausmės dalis lygi pusei šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. G. skirtos bausmės (3 mėnesiai iš 6).
Teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. G. atidėjus bausmės vykdymą. Jis pirmą kartą padarė smurtinę nusikalstamą veiką, anksčiau buvo teistas tik už vagystes. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. G. buvo nepilnametis. Situacija jo šeimoje sudėtinga: vyko psichologinis smurtas, girtavimas, yra finansinių problemų. Nenustatyta, kad po šioje byloje aptariamo 2016 m. spalio 21 d. įvykio kaltinamasis A. G. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Teismas neatsižvelgia į tai, kad kaltinamojo A. G. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl, kaip įtariama, 2018 m. liepos 7 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padaryto nusikaltimo, nes jo kaltė dėl pastarojo nusikaltimo nekonstatuota įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu (Konstitucijos 30 str. 1 d.) (5 t., b. l. 144).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 14 d. nutartimi byloje Nr. T-217-953/2018 (5 t., b. l. 154-158) netenkino Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo A. G.. Teismas nustatė, kad A. G. elgesys probacijos laikotarpiu nėra nepriekaištingas, tačiau negalima teigti, jog jis sąmoningai, sistemingai, piktybiškai nevykdo įpareigojimų. Nuteistasis įvykdė auklėjamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, vykdo kitą teismo įpareigojimą mokytis (dirbti, būti registruotam darbo biržoje), dalyvauja įvairioje visuomeninėje veikloje.
Iš to, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet kontroliuojamas. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1-2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaltinamajam A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metus, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 60 valandų trukmės nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; 12 mėnesių trukmės elgesio apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį A. G. elgesio apribojimo metu mokytis (tęsti mokslus) ar dirbti, o baigus mokytis, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti.
Kaltinamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 159-160) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2017 m. liepos 10 d. patikslintu civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 207-208) prašo priteisti iš kaltinamųjų A. G. ir M. T. 406,61 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiesiems D. D. ir A. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Iš civilinio ieškovo pateiktų informacinės sistemos išrašų matyti (1 t., b. l. 156, 158), kad nukentėjusiajam A. D. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo 203,29 €, nepilnamečiui nukentėjusiajam D. D. – 203,32 €.
Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis M. T.. Nenustatyta, kad kaltinamasis A. G. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo nepilnamečio D. D. sveikatą. Tokiu atveju civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies Valstybinei ligonių kasai prie SAM ir iš kaltinamojo M. T. priteisiama 203,29 € Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo. Ieškinio dalis kaltinamajam A. G. atmetama (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 203,29 €, esančias ar galinčias patekti į kaltinamojo M. T. vardu AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų KAC atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas galioti, kol jis visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą. Nekeičiamos nustatytos laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygos, t. y. M. T. iš šios sąskaitos leidžiama disponuoti iki 300 €/mėn. asmeninėms reikmėms bei mokėjimu pavedimu atsiskaityti su civiliniu ieškovu Šiaulių teritorine ligonių kasa (3 t., b. l. 183; 4 t., b. l.182-183).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: kompaktinis diskas su garso įrašu iš BPC, 2 kompaktiniai diskai su nepilnamečių apklausomis, 2 kompaktiniai diskai su pokalbių garso įrašais, prisegti pakete Nr. 2 prie bylos 1 tomo viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 30 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu A. Z. nustatyta 20 parų arešto bausme ir skirti (nustatyti) galutinę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti A. Z. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (vieną parą) bei arešto bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendį, ir laikyti, kad jis atliko 21 (dvidešimt vieną) parą arešto.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
A. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Išaiškinti A. Z., kad ne vėliau nei per 7 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje atliks areštą, savaitės dienų, kuriomis atliks areštą, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį bausmės atlikimo metu mokytis arba dirbti (tęsti darbą), o baigus mokytis, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti nepilnamečių elgesio pataisos programoje.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu L. P. skirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas L. P. bausmės atlikimo metu mokytis arba dirbti (tęsti darbą), o baigus mokytis, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti nepilnamečių elgesio pataisos programoje.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą (įskaitytą) pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės apribojimo bausmė.
M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 1 metų ir 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti (nustatyti) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu M. T. skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą (įskaitytą) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį.
Bausmės šioje byloje pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
M. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, neįrodžius, kad jis padarė minėtą nusikalstamą veiką.
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu A. G. skirta sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1-2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus, skirdamas A. G. auklėjamojo poveikio priemones: ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų trukmės nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; 12 (dvylikos) mėnesių trukmės elgesio apribojimą, įpareigodamas A. G. elgesio apribojimo metu mokytis (tęsti mokslus) arba dirbti, o baigus mokytis, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti.
A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2017 m. liepos 10 d. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. T. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteisti 203,29 € Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 203,29 €, esančias ar galinčias patekti į M. T. vardu AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų KAC atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol M. T. visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą – 203,29 €, nekeičiant nustatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, t. y. M. T. iš šios sąskaitos leidžiama disponuoti iki 300 €/mėn. asmeninėms reikmėms bei mokėjimo pavedimu atsiskaityti su civiliniu ieškovu Šiaulių teritorine ligonių kasa.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC, 2 kompaktinius diskus su nepilnamečių apklausomis, 2 kompaktinius diskus su pokalbių garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančio M. T. – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.