Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Žano Kubecko,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui Vladui Barodicai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir E. S. pareiškimą dėl termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius, trečiasis suinteresuotas asmuo J. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004-10-26, įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Sprendžiant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į senelio D. R. turėtą žemę Tryškių valsčiuje, Tryškių mstl., Šiaulių apskrityje, trijų pretendentų – V. M., E. S. ir J. S. vardu buvo paduotas 2012-06-14 (19 b. l.). Į šį prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius atsakė 2012-06-26 raštu Nr. 37SD-(14.37.104)-696, kuriame nurodė, jog nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų nepakanka, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į D. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę Tryškių mstl., nes yra praleisti įstatyme numatyti terminai, ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo; šis raštas adresuotas visiems trims pretendentams (20-21 b. l.). 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-753-621/2013 pagal pareiškėjo J. S. prašymą atnaujino jam praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio D. R. iki 1940 m. liepos 22 d. Tryškių valsčiuje, Tryškių miestelyje, Šiaulių apskrityje nuosavybės teise valdytą 5,6962 ha ploto žemės sklypą bei nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (47-49 b. l.). Iš teismo sprendimo matosi, kad V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, o E. S. su pareiškėjo J. S. prašymu sutiko. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrius 2014-12-16 ir 2015-01-20 raštais į pareiškėjų E. S. ir V. M. prašymus atsakė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013-09-17 sprendimu terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises įrodančius dokumentus atnaujino tik J. S. (16, 17-18 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos E. S. ir V. M. nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės savininkas, pareiškėjų senelis D. R. mirė 1950 m. sausio 6 d., o pareiškėjų motina L. S. - 1997 m. liepos 5 d. (23-25 b. l.). Pareiškėjos teismo posėdyje paaiškino, jog apie tai, kad jų senelis D. R. nuosavybės teise Tryškių valsčiuje, Tryškių mstl., Šiaulių apskrityje, iki nacionalizacijos valdė 5,6962 ha žemės plotą sužinojo tik 2011 m. pradžioje iš giminaitės E. Š., kuri jų paklausė, ar jos nėra atkūrusios nuosavybės teisių į senelio valdytą žemę, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta E. Š.. Pareiškėjo nurodo, kad anksčiau apie senelio nuosavybės teise valdytą žemę nieko nežinojo, nes senelis mirė 1950 metais, kai pareiškėja V. M. dar nebuvo gimusi (gim. 1952-07-10), o pareiškėjai E. S. tuo metu buvo tik 7 metai (gim. 1943-08-16), pareiškėjų mama L. S. tarybiniais metais apie žemės nuosavybę nekalbėjo, o po nepriklausomybės atkūrimo jau buvo senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, todėl nei pati nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei vaikams apie senelio turėtą žemę nepasakė. Sužinojusios apie senelio valdytą žemę jos bei jų brolis kreipėsi į archyvus dėl dokumentų gavimo ir pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriui. Būtent šias priežastis svarbiomis pripažino Šiaulių apygardos administracinis teismas, 2013-09-17 sprendimu atnaujinęs įstatymo nustatytus terminus pareiškėjų broliui J. S.. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. France Serija, Nr. 253-B ir kt.). Šiuo atveju, atsisakius pareiškėjoms atnaujinti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių jų konstitucinių teisių – teisė į nuosavybę, taigi būtų neprotinga ir neteisinga pareiškėjų prašymą atmesti. Todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas ir terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. M. ir E. S. prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms V. M. ir E. S. terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų senelio D. R. iki nacionalizacijos Tryškių valsčiuje, Tryškių miestelyje, Šiaulių apskrityje nuosavybės teisėmis valdytą 5,6962 ha ploto žemę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.