Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. G. (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. J. ir J. J., atstovaujamos advokatės E. M., ieškinį atsakovui T. G., institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pagėgių savivaldybėje, dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovių atstovė advokatė E. M. teismo posėdyje ieškinį palaikė.

A. T. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagėgių savivaldybėje atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą ir ieškovės pateiktą ieškinį. Nurodė, kad bendravo su ieškove, lankėsi jos šeimoje. Su atsakovu pabendrauti neteko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė ir atsakovas nuo 2020 m. gruodžio mėnesio gyvena skyrium. Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo kultūros, sporto ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. nurodyta, kad J. J. gimė (duomenys neskelbtini), motina – V. J., duomenys apie tėvą nenurodyti.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nors atsakovas neprašė skirti giminystės ryšių nustatymo ekspertizės, tačiau pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai.

Iš ieškovės V. J. paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados, šios institucijos atstovės I. G. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei V. J. (duomenys neskelbtini). gimė dukra J. J.. Jos gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti.

Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog prieš gimstant J. J., jie turėjo intymių santykių, gyveno kartu. Būnant ieškovei trečią mėnesį nėščiai, būnant gimtadienyje susipyko ir po to išsiskyrė. Atsakovas teismo posėdyje pripažino tėvystę, neprašė skirti giminystės ryšių ekspertizės. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas T. G. yra vaiko – J. J., 9duomenys neskelbtini), tėvas, o J. J. yra atsakovo dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė V. J. prašo teismo palikti turimą dukros J. pavardę – J.. Atsakovas pageidauja, kad dukrai būtų suteikta jo pavardė. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas priešieškinio nepateikė, jokių argumentų, kodėl dukrai turėtų būti suteikta jo pavardė, nenurodė, kad iš esmės iki šiol jis su dukra nebendravo, išlaikymo jai neteikė, sprendžia, kad sprendimo priėmimo metu suteikti dukrai J. tėvo pavardę, pagrindo nėra. Dėl aptartų priežasčių J. J., pavardė paliktina nepakeista. Išaiškintina šalims, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio šalims ir vaikui, kai jis sugebės išreikšti savo nuomonę, klausimą dėl vaiko pavardės spręsti ateityje

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra J. J. nuo gimimo gyvena su ieškove savivaldybės išnuomotame socialiniame būste. Ieškovė ir jos artimieji tinkamai rūpinasi dukros buitiniais poreikiais, jos lavinimu. Vaiko tėvai gyvena skyrium. Atsakovas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į glaudų ieškovės ir dukters ryšį, vaiko – J. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove V. J. pagal jos gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, antrasis taip pat privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui ir dalyvauti jo auklėjime. Kadangi pripažintina, jog atsakovas yra vaiko – J. J., tėvas, jis turi pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką. Ši pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos A. T. 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turi remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.

Nustatyta, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri viena prižiūri dukrą ir ja rūpinasi. Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 165 Eur nuo 2021 m. spalio 24 d. Ieškovė dukrą išlaiko iš gaunamos socialinės pašalpos, 111 Eur išmokos vaikui, artimųjų teikiamos paramos. Ieškovė nurodė, kad dukros būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga ne mažiau kaip 441 Eur per mėnesį, tai yra – maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, buities išlaidoms, ir kitos išlaidoms. Ieškovė šiuo metu nedirba, gyvena socialiniame būste, augina ir išlaiko dar dvi nepilnametes dukras.

Atsakovas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Jis nuo 2021 m. spalio 15 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo laikas baigsis 2023 m. vasario 15 d. Atsakovas nurodė, kad ateityje turi planų bendrauti ir rūpintis dukra. Vaiko išlaikymui lėšų šiuo metu neturi, planuoja dirbti. Tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo sumos.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad J. J. būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, ugdymui, laisvalaikiui patenkinti gyvenant su ieškove sprendimo priėmimo metu reikalinga apie 441 Eur suma. Ši suma užtikrins, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Įvertinus byloje ieškovės pateiktas vaiko mėnesines išlaidas, jas palyginus aptartos teismų praktikos kontekste, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, į tai, kad šiuo metu šalių dukra specifinių poreikių neturi, nustatytų sveikatos sutrikimų nėra, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo, ieškinio reikalavimas tenkintinas - iš atsakovo nepilnametei dukrai J. J., priteistinas išlaikymas po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių mažametei dukrai išlaikymo nuo jos gimimo (2021 m. birželio 24 d.), nesirūpina dukra, todėl prašo priteisti iš atsakovo 660 Eur išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius nuo vaiko gimimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį po 165 Eur.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo ar nepilnai vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nesant tarp šalių ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto ir dydžio, esant teisiniam pagrindui, iš atsakovo priteistinas 660 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Ieškovė niekada netrukdė ir neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi su dukra, ją lankytų ir su ja bendrautų. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į ateityje galimai atsirasiantį atsakovo norą bendrauti su dukra, jos amžių, atsakovas su vaiku kol kas galėtų bendrauti tik iš anksto suderinęs laiką su ieškove ir jai dalyvaujant.

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei teismo posėdžio metu jo atstovė patvirtino, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir norus, neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovas išreiškė prieštaravimą dėl ieškovės pateiktos jo ir mažametės dukros bendravimo tvarkos – reikalavimo pranešti prieš parą laiko apie atvykimą. Atsižvelgiant į ieškovės ir vaiko interesus, kad jos turėtų galimybę iš anksto suplanuoti susitikimų laiką, jiems pasiruošti, šis atsakovo pasiūlymas atmestinas.

Teismas konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra aiški, konkreti, nepažeidžianti nepilnamečio vaiko interesų, todėl ji nustatytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)-TP-21-T-1015-9233 ieškovei V. J. suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš 2021 m. gruodžio 15 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad ieškovei teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 210,50 Eur.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinį tenkinus, bei įvertinus atsakovo procesinį elgesį – jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, privalomosios mediacijos metu nesutiko pripažinti tėvystę, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 82,50 Eur žyminio mokesčio už tėvystės nustatymo reikalavimą, 45 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą, 15 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą - iš viso 142,50 Eur žyminio mokesčio bei 210,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , yra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. J. yra T. G. dukra. J. J. pavardę palikti nepakeistą.

Nustatyti nepilnametės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai J. J., kodas (duomenys neskelbtini) po 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšas pervedant į jos banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio dvidešimtos dienos.

Priteisti iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukrai J. J., kodas (duomenys neskelbtini) Priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią tėvo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1. T. G. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra J. J., kas antro savaitgalio šeštadienį nuo 12 val. iki 15 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 15 val. susitikimų metu dalyvaujant vaiko mamai V. J.. Bendravimas pradedamas sekantį savaitgalį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2. T. G. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra J. J. ir kitu, iš anksto (prieš 24 valandas) su vaiko mama V. J. suderintu, laiku. Susitikimų metu dalyvaujant vaiko mamai V. J.;

3. T. G. nesant galimybės susitikti su nepilnamete dukra J. J. nurodyto savaitgalio metu, apie tai turi informuoti iš anksto (prieš 24 valandas) vaiko mamą V. J..

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 142,50 Eur (šimtą keturiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 210,50 Eur (du šimtus dešimt eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.