Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), paskutinė faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) keturis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji E. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad parodė, kad jai buvo paskirta pusės metų laisvės atėmimo bausmė, atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini). Kaltinamajai buvo suteiktas leidimas išvykti savaitgaliais. Iki nagrinėjamo įvykio taip pat buvo duodamas toks leidimas ir ji grįždavo laiku. Šiuo atveju ji turėjo vykti į (duomenys neskelbtini). Šventė savo gimtadienį, žinojo, kad turėjo grįžti į pataisos įstaigą, tačiau bijojo, kad jai bus nustatytas neblaivumas ir daugiau nebus suteiktas leidimas išvykti ar bus dar blogiau. Ji ketino grįžti kitą dieną, bet išsiskyrė su draugu ir pradėjo vartoti alkoholį nuolat. Neigiamai vertina savo veiksmus ir labai gailisi. Ji buvo sulaikyta 2023 m. liepos 12 d. viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) g. Būnančiai laisvėje, jai padėjo sesuo ir brolis, taip pat draugas. Turi problemų su alkoholiu, jai nustatyta (duomenys neskelbtini) (susirgimas nustatytas dar prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę). Taip pat turi daugiau kaip 9000 Eur skolą antstoliams, ateityje planuoja važiuoti gyventi į užsienį pas brolį ir seserį.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytoja S. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Atvyko į (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 8 d., buvo paskirta į (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) kambarį. Kartu su ja viename kambaryje gyveno R. Ž., N. M., E. S.. 2022 m. gruodžio mėnesį E. S. buvo išleista porai dienų namo, tačiau laiku negrįžo į laisvės atėmimo įstaigą. Apie tai, kad ji ruošėsi negrįžti į laisvės atėmimo vietą arba kur išvykti, nepasakojo. Kur ji gali būti šiuo metu, nežino. Kai dar turėjo mobiliojo ryšio telefoną (dabar jo neturi, sugedo), E. S. jai paskambino, tačiau nieko apie tai, kur ji (E. S.) yra, nesakė. Kaltinamoji pokalbio metu pradėjo sakyti, kad bijo sugrįžti ir nežino, kaip jai pasielgti geriau. S. B. pradėjo ją įkalbinėti sugrįžti į įstaigą ir kad jai už tai nieko nebus. E. S. sakė, kad pagalvos. Iš pokalbio liudytoja suprato, kad E. S. greičiausiai yra (duomenys neskelbtini), tačiau kur konkrečiai, ji nežino. Daugiau kaltinamoji jai neskambino, nes sugedo jos telefonas, o kito ji dar neturi. Žino, kad kaltinamoji turėjo kažkokį vyrą, bet nei jo vardo, nei kur jis gyvena, nežino (1 t., b. l. 115–118).

Liudytoja N. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė 2022 m. spalio mėn. atvyko į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buvo paskirta į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su ja kambaryje dar gyveno E. S., R. Ž. ir S. B.. Su E. S. beveik nebendravo, tik pasisveikindavo ir viskas, neturėjo apie ką kalbėti. Būdama kambaryje, negirdėjo, kad kaltinamoji ką nors sakytų apie negrįžimą į įstaigą po jai suteiktų atostogų. Nežino, kur ji galėtų būti. Nežino, su kuo ji labiau bendravo (1 t., b. l. 121–123).

Liudytojas R. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta E. S., susipažino 2022 m. liepos mėn. per „Facebook“ paskyrą. Jis pirmas parašė jai norėdamas susipažinti. Tarp jų užsimezgė draugystė. Kažkur rugsėjo mėnesį E. S. parašė jam iš nepažįstamo telefono numerio, kad ją sulaikė, jai iškelta baudžiamoji byla, ji yra (duomenys neskelbtini) ir laikoma atvirosios bausmės sąlygomis. Ją išleisdavo savaitgaliais ir jie susitikdavo. 2022 m. gruodžio 1 d. E. S. parašė jam, kad atvyks pas liudytoją į svečius. Vakare ji atvyko ir labai prisigėrė. Šeštadienį jis išvarė kaltinamąją iš namų, nes ji pradėjo neadekvačiai elgtis: rėkti, kalbėti nesąmonės. Ji išėjo ir, kiek jam yra žinoma, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugus. Prieš pat Naujuosius metus ji pradėjo jam rašyti SMS pranešimus, kuriuose prašė jai atleisti dėl jos elgesio. Jis atleido jai ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) jos pasiimti. Jie grįžo į (duomenys neskelbtini) ir kartu sutiko Naujuosius metus. Kai jis atvežė ją iš (duomenys neskelbtini), ji buvo neblaivi, todėl paklausė, ar jai nereikia būti laisvės atėmimo įstaigoje, o ji jam atsakė, kad išsiblaivys ir tada sugrįš į kalėjimą. Ji pabuvo pas jį apie mėnesį. Visą mėnesį ji vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. vasario pradžioje, jis vėl ją išvarė iš namų, nes ji niekaip nesiliovė gerti. Kur ji išvyko, nežino. Po to, ji keletą kartų parašė jam su grasinimais, kad atiduotų jai savo katiną, ir jis užblokavo ją. Daugiau ji su juo susisiekti nebandė (1 t., b. l. 125–128).

2022 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, 2022 m. gruodžio 4 d. apie 18 val. buvo nustatyta, kad nuteistoji E. S., atliekanti laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, nustatytu laiku negrįžo į pataisos įstaigą, kuri, remiantis 2022 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 56-3358 „Dėl trumpalaikės dviejų parų išvykos į namus suteikimo“, 2022 m. gruodžio 2 d. apie 18 val. buvo išleista į dviejų parų išvyką adresu (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. gruodžio 4 d. 18 val. Apie 18.10 val. su nuteistąja E. S. pavyko susisiekti mobiliojo ryšio telefonu, nuteistoji nerišliai pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) stotelėje ir į pataisos įstaigą grįš už pusvalandžio. Nurodytu laiku E. S. negrįžo į įstaigą ir neatsiliepė į telefono skambučius. Apie nuteistosios nesugrįžimą nedelsiant buvo pranešta (duomenys neskelbtini) vadovybei ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, E. G. nurodymu apie 18.35 val. buvo paskelbta nuteistosios E. S. paieška Bendrosios pagalbos centro numeriu 112, informuoti policijos pareigūnai (1 t., b. l. 10).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 56-3356 „Dėl dviejų parų išvykos į namus suteikimo“ E. S. suteikta išvyka dviem paroms nuo 2022 m. gruodžio 2 d.18 val. iki 2022 m. gruodžio 4 d. 18 val. į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–15).

2022 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tyrėjas paskambino į E. S. priklausantį telefono numerį, tačiau ji neatsiliepė, todėl jai buvo išsiųsta trumpoji SMS žinutė, esant progai paskambinti. 2022 m. gruodžio 5 d. apie 17 val. E. S. paskambino tyrėjui, pokalbio metu tyrėjas paaiškino jai, kokia yra nustatyta atsakomybė už jos negrįžimą į (duomenys neskelbtini) (buvusius (duomenys neskelbtini)) ir paragino sugrįžti, tačiau E. S. atsakė „aš pati nuspręsiu, kada ir kaip man grįžti, ir Jūsų perspėjimai man neįdomūs, esu baigusi teisės mokslus, todėl žinau, kad man niekas negresia (1 t., b. l. 18).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, 2022 m. gruodžio 4 d., 2022 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. E. S. per telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėjimo paslaugomis (1 t., b. l. 23).

Byloje pateikta E. S. charakteristika, jos pasižadėjimas, patvirtintas parašu, sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą (1 t., b. l. 28, 32–33).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Taigi BK 242 straipsnyje nustatytos dviejų nusikalstamų veikų sudėtys: 1) asmens, nuteisto arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimto, vengimas atlikti paskirtą bausmę ir 2) asmens, laikinai išleisto iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, negrįžimas nustatytu laiku be svarbios priežasties. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veikos tikslas nėra būtinasis BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – asmens, laikinai išleisto įkalinimo vietos ir negrįžusio nustatytu laiku be svarbios priežasties – sudėties požymis. Pagal BK 242 straipsnį kvalifikuojant veiką asmens, nustatytu laiku negrįžusio į įkalinimo vietą, būtina nustatyti, kad tai jis padarė be svarbios priežasties, o tokios veikos tikslas, t. y. ar jis laiku negrįžo todėl, kad vengė atlikti bausmę, ar tokiu savo elgesiu nesiekė jokių tikslų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-332/2007).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 242 straipsnyje.

E. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji bylai reikšmingu laiku atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 56-3356 „Dėl dviejų parų išvykos į namus suteikimo“ E. S. suteikta išvyka dviem paroms nuo 2022 m. gruodžio 2 d.18 val. iki 2022 m. gruodžio 4 d. 18 val. į (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji pasirašytinai pasižadėjo sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą. Kita vertus, ji nepadarė to. E. S. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad ji minėtu laikotarpiu šventė savo gimtadienį, žinojo, kad turėjo grįžti į pataisos įstaigą, tačiau bijojo, kad jai bus nustatytas neblaivumas ir daugiau nebus suteiktas leidimas išvykti ar bus dar blogiau. Ji ketino grįžti kitą dieną, bet išsiskyrė su draugu ir pradėjo vartoti alkoholį nuolat. Tokias kaltinamosios aplinkybes patvirtina liudytojų S. B. ir R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. gruodžio 4 d. tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių E. S. negalėjo nustatytu laiku grįžti į pataisos įstaigą. Priešingai, nėra abejonių, kad ji taip pasielgė sąmoningai, dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių. Baimė, kad, grįžus į pataisos įstaigą, jai bus nustatytas neblaivumas, nelaikytina aplinkybe, kuri pateisintų negrįžimą į pataisos įstaigą. Šiame kontekste svarbi ir ta aplinkybė, kad kaltinamoji tik 2023 m. liepos 12 d. buvo sulaikyta pareigūnų. Taigi ji turėjo pakankamai laiko grįžti atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau toliau buvo laisvėje.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 242 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 242 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. S., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. S. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

E. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) iš viso keturis kartus (1 t., b. l. 160–168). Jos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamoji netraukta administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 150–151). Ji paskutiniu metu nedirbo. Duomenų apie E. S. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į narkologinę įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, artimą minimumui.

Kaltinamosios gynėja baigiamojoje kalboje prašė skirti ginamajai baudą. Teismas nemano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. S. tokią bausmės rūšį. Pirma, kaltinamoji teismo posėdžio metu pripažino, kad ji ilgą laiką oficialiai nedirbo. Antra, ji taip pat nurodė, kad turi didelę skolą antstoliui. Trečią, E. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, kad net griežčiausios (laisvės atėmimo) bausmės paskyrimas nedaro teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui. Todėl šiuo atveju skirti E. S. baudą nėra tikslinga.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. S. šio nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (neatlikta bausmės dalis yra 1 mėnuo ir 14 dienų) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria buvo kaltinamajai panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu. Todėl yra teisinis pagrindas bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria buvo E. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, prie 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį – 1 mėnesį – neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria buvo E. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Neatliktos bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju E. S. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamoji anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) iš viso keturis kartus. Jos teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. E. S. pagal pirmą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį) buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamoji nesilaikė sąlygų ir ji buvo pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, ji ilgą laiką oficialiai nedirbo. Atsižvelgdamas į E. S. asmenybę ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji yra gana pavojinga visuomenei, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

E. S. šioje byloje yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b. l. 110–114). Kaip minėta, gauta duomenų, kad kaltinamoji atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria buvo kaltinamajai panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, taikyti kaltinamajai kardomąją priemonę nėra tikslinga, todėl ji naikintina.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 205 Eur už E. S. gynusios advokatės J. T. Litvinskienės darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji buvo suimta (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, nustatyta, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sudėtinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir jai paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria buvo E. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, prie 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį – 1 mėnesį – neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria buvo E. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 24 d.

E. S. į bausmės laiką įskaityti jai taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2022 m. liepos 12 d. 14.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 24 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.

Iš E. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr. APD-2023-12818.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (E. S. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.