- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- A6.-1-385/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00062-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Kategorijos
- 8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas
dalyvaujant A. Z., jos gynėjui advokatui Ž. B., viešame teismo posėdyje nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, kurioje
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z., žinodama apie savo turtinę padėtį, t. y. žinodama, kad ji neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024-02-02 iki 2024-04-24, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais SME banku, D. Ž., Lietuvos kredito unijos Šilutės kredito unija, Emsi, Trevena, Viada LT, Maxima, MB „(duomenys neskelbtini)“, Baltic Petroleum, Klaipėdos Lytagra, Pepco, Karčiamos gaminiais, Vilkyčių parduotuve, restoranu Kinų bambukas, Lidl, Jozita, Kretingos parduotuve ir kt., ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
A. Z. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta ir paaiškino, kad ji neginčija pareiškėjos pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių apie susidariusią mokestinę nepriemoką, tik patikslina jos dydį, 2024-04-24 kreipimosi dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kartu nurodydama ir visus vėlesnius analogiškus kreipimus, apie kuriuos VMI nutylėjo, atliktus įvairius mokėjimus skirtingiems kreditoriams, įskaitant ir pačią VMI. Tačiau ji nesutinka su VMI pareiškime dėstomais teiginiais apie tariamą jos piktybiškumą ir tyčią, neva sąmoningai nevykdant įsipareigojimų VMI. Ji paaiškina, jog tokie jos veiksmai buvo nulemti itin svarbių nuo jos valios objektyviai nepriklausančių aplinkybių. Kaip teisingai pažymėta VMI pareiškime, ji yra (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir dirbanti pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Iš esmės yra visuotinai žinoma, kad žemės ūkio sektorius COVID-19 sukeltos pandemijos metu patyrė didžiulių sunkumų ir neatsigauna iki šiol. Dar daugiau, papildomų sunkumų žemės ūkis patyrė ir dėl įvairių neigiamų pasekmių, susijusių su Rusijos bei Baltarusijos agresija prieš Ukrainą ir to pasėkoje šalims agresorėms įvestomis sankcijomis. Dėl minėtų priežasčių itin pabrango trąšos, augalų apsaugos priemonės, kuras, žemės ūkio technika ir jos dalys, kitos žemės ūkio prekės ir paslaugos, todėl ženkliai išaugo ir (duomenys neskelbtini) išlaidos. Didžioji dalis (duomenys neskelbtini) reikalingos produkcijos tiekėjų nebesuteikia mokėjimų atidėjimų ir reikalauja apmokėti už prekes bei paslaugas iš anksto ir tik tada jas tiekia, kai tuo tarpu ūkiai pagrindines savo pajamas gauna iš esmės tik itin ribotą laiką po derliaus nuėmimo – rugsėjo, spalio mėnesiais.
Dėl patirtų COVID-19 sukeltos pandemijos bei Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių, (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas nukentėjusiu, ir jai buvo suteiktos lengvatinės paskolos pagal atitinkamas valstybės iš dalies finansuotas programas (paskolos sutartys su PayRay Bank, UAB, Swedbank, AB ir UAB „SME Bank“). Šiomis lengvatinėmis sąlygomis pasiskolintomis lėšomis buvo leidžiama apmokėti tiekėjams už prekes ir paslaugas, tačiau iš jų sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM) leista nebuvo. Tuo tarpu pagal nustatytą tvarką (duomenys neskelbtini) PVM moka kas pusmetį, todėl iš anksto ir negali žinoti, kokio dydžio piniginę prievolę turės įvykdyti tam pusmečiui pasibaigus. Jos mokestinė nepriemoka VMI didžiąja dalimi susidarė būtent dėl nesumokėto šio mokesčio, kurio finansuoti net ir gavusi lengvatinę paskolą ji neturėjo teisės.
VMI pareiškime nurodytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ji pažeidė jokiu būdu ne piktybiškai, tačiau neturėdama kitos išeities, paprasčiausiai tenkindama savo ir savo šeimos (be kita ko – ir mažamečio vaiko) būtinuosius poreikius. Savaime suprantama, kad bet kuriam asmeniui neišvengiamai reikalingas maistas, rūbai, gyvenamasis būstas bei jame naudojamas vanduo, elektra, dujos, šaltojo sezono metu – ir šildymas, o visa tai brangiai kainuoja. Taip pat savaime suprantama, jog tokių poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas asmuo uždirba iš savo vykdomos veiklos – iš (duomenys neskelbtini), privalėdamas rūpintis ir ja. Priešingu atveju, tokiai veiklai žlugus, asmuo apskritai nebegautų pajamų, iš kurių galėtų tenkinti savo bei savo išlaikytinių būtinuosius poreikius, ir tokiu būdu apskritai normalus žmogaus egzistavimas atsidurtų dideliame pavojuje. Dar daugiau, neatsiskaitymas su tais kreditoriais, kurie jai buvo suteikę lengvatines paskolas ar paskolą būstui įsigyti (kredito sutartis su (duomenys neskelbtini) kredito unija), lemtų tolesnius žymiai blogesnius padarinius: būtų nutrauktos paskolų sutartys, užfiksuota bloga kredito istorija ateičiai, pareikalauta sumokėti dideles netesybas bei grąžinti visą pasiskolintą sumą išsyk, o tam ji objektyviai neturėtų jokios galimybės; dar daugiau, paskolinęs pinigų būstui įsigyti kreditorius galėtų netgi pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto jos gyvenamojo būsto, ir tuomet iškiltų grėsmė jai su visa šeima, įskaitant ir mažametį vaiką, netekti namų. Todėl ji laiko, kad nematydama kito pasirinkimo ir mokėdama kitiems VMI pareiškime nurodytiems tolesnės eilės savo kreditoriams, ji tikrai bereikalingai neišlaidavo, jokių sąmoningai piktybinių veiksmų neatliko, o taip elgėsi tik dėl prieš tai paaiškintų iš esmės ir taip visuotinai žinomų priežasčių. Kilusius neigiamus padarinius pagal galimybes stengiasi pašalinti, būdama šioje situacijoje pakankamai aktyvi. Savo prievolės atsiskaityti su valstybės biudžetu nevengdama, po paskutinio VMI pareiškime nurodyto 2024-04-24 atvejo dar net kelis kartus pakartotinai kreipėsi į VMI su prašymais išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Ji tikisi, jog vėliausias toks jos papildytas prašymas pagaliau bus tenkintas ir tai suteiktų galimybę jai toliau gyventi bent vidutiniškai normalų, įprastą gyvenimą, neužmirštant atsiskaityti ir su pagrindine savo kreditore – VMI, tik tai daryti dalimis ir oficialiai, turint pačios VMI pritarimą tam. Akivaizdu, kad aplinkybės apie visų vėlesnių prašymų pateikimą VMI, į teismą su pareiškimu besikreipusiai tik spalio mėn., neabejotinai buvo žinomos, tačiau pareiškime kažkodėl nutylėtos. Be to, vos atsiradus menkiausiai galimybei, ji visomis išgalėmis pati stengiasi susidariusį įsiskolinimą VMI mažinti: pavyzdžiui, jai kaip (duomenys neskelbtini) gavus eilinę Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos išmoką, ji visa būna nedelsiant sumokama VMI įsiskolinimui dengti; VMI savo vidaus sistemoje fiksavus permoką, išsyk buvo paprašyta ja vėlgi dengti įsiskolinimą; dar daugiau, skolą pagal galimybes mažina ir jos pačios skolininkas (duomenys neskelbtini)“, jos nurodymu skolą dalimis sumokėdamas ne jai, bet jos kreditorei VMI. Tokiu būdu VMI pareiškime užfiksuota anksčiau buvusi net 134 169,42 Eur mokestinė nepriemoka gera valia ir didelėmis pastangomis šiai dienai yra sumažėjusi iki 118 523,66 Eur. Tačiau teismui VMI pareiškimą tenkinus ir skyrus pakankamai ženklią įstatyme (ANK 120 str. 1 d. ar 2 d.) tokiu atveju numatytą baudą, jos galimybės šia likusia dalimi atsiskaityti su savo kreditore VMI, o taip pat ir su kitais kreditoriais, tenkinant gyvybiškai būtinus savo (duomenys neskelbtini), savo pačios ir savo šeimos, įskaitant mažametį vaiką, poreikius, smarkiai sumažėtų. Taigi šiuo konkrečiu atveju įstatyme numatytos baudos skyrimas aiškiai neatitiktų jos paskirties ir tikslų.
Savo kaltę ji pripažįsta ir dėl padaryto nusižengimo gailisi, drauge prieš tai paaiškinusi jo padarymo priežastis, tiesiog neturint kitos išeities. Ji veda dorą gyvenimo būdą: dirba, rūpinasi (duomenys neskelbtini), augina vaiką, taip pat aktyviai stengiasi pagal galimybes sumažinti neigiamus nusižengimo padarinius, siekdama su ankstesnės eilės kreditoriumi VMI atsiskaityti visiškai, tačiau ne iš karto, o palaipsniui. Galiausiai, tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymas pirmą kartą, galėtų papildomai teigiamai charakterizuoti jos asmenybę. Tokia situacija buvo šiam teismui nagrinėjant ankstesnę A. Z. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-42-385/2024, o šiuo metu, žiūrint itin formaliai, A. Z. yra svarstoma jau antrą kartą už pakartotinai padarytą tokį patį pažeidimą, VMI nurodžius kitą laikotarpį, kuriuo A. Z. pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (ankstesnėje byloje buvo išskirtas laikotarpis nuo 2023-09-30 iki 2023-11-30, o dabartinėje byloje – nuo 2024-02-01 iki 2024-04-24). Tačiau akivaizdu, kad susiklosčiusią situaciją vertinant protingai, sąžiningai ir objektyviai, dabartinėje byloje išskirtas tik naujas laikotarpis neturėtų būti laikomas pakartotinai padarytu nusižengimu ANK 120 str. 2 d., prasme, jau vien dėl to, jog laikotarpis, kuriuo pažeidimas fiksuotas, yra ankstesnis nei teismo priimtas nutarimas minėtoje byloje Nr. A6.-42-385/2024. Tačiau dar labiau akivaizdu tai, kad iš esmės A. Z., kol nėra visiškai atsiskaičiusi su VMI, kiekvieną savo gyvenimo dieną, nors to ir gailisi, tačiau neišvengiamai yra priversta formaliai daryti tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, parduotuvėje „Maxima“ pirkdama sau ir savo šeimai maisto produktų, parduotuvėje „Pepco“ – vaikui pigiausius rūbus, iš žemės ūkio produkcijos tiekėjų – pigiausias sėklas, organines trąšas ir kt., kad, vykdydama savo įprastą (duomenys neskelbtini)veiklą, galėtų gauti bent minimalių pajamų, iš kurių ir išgyventų pati, ir išlaikytų šeimą ir nors ir dalimis, atsiskaitinėtų su VMI. Mano, jog šiuo atveju neabejotinai yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė į posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą be atstovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš pareiškimo matyti, kad A. Z. yra VMI skolininkė. Nurodo, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-09-27 duomenimis Mokėtojos mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra 134 169,42 EUR. Ši Mokėtojos mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra susidariusi nuo 2023-01-26, jai pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2022-12-31.
A. Z. neginčija to, kad padarė pažeidimą, numatytą ANK 120 str. 1 d., tačiau nesutinka, jog tai padarė piktybiškai. Ji savo veiksmus argumentavo, pateikė dokumentus iš kurių matyti, kad esant lėšų trūkumui, ji stengėsi atlikti būtiniausius mokėjimus kreditoriams, su kuriais neatsiskaičius galėjo kilti labai neigiamų pasekmių. Taip pat matyti, kad ji atsiskaitinėjo ir tenkindama būtiniausius šeimos poreikius, tame tarpe mažametės dukros E. Z.. Iš visų byloje surinktų įrodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. Z. pažeidė CK 6.930¹ straipsnį, kuris nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Nesilaikydama šios tvarkos, A. Z. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra padarė nusižengimą, numatytą ANK 120str. 1 d. netiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nustatyta lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių, charakterizuojama iš esmės teigiamai, yra bausta už administracinius nusižengimus, tačiau pakankamai seniai ir už nežymius pažeidimus. A. Z. prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje – įspėjimą arba skirti mažesnę baudą negu minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, tai yra 100-200 Eur.
Įvertinus visą byloje surinktą medžiagą galima manyti, jog yra pagrindas A. Z. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. Ši dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Būtina įvertinti visas nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia siekiamiems tikslams pasiekti. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Kaip minėta, minimali bauda įstatymo už aptariamą pažeidimą numatyta 1 400 Eur. Įvertinant tai, kad A. Z. sankcija taikoma už mokėjimų tvarkos pažeidimą, kurį ji padarė dėl sunkios finansinės padėties ir ateityje numatomi neišvengiami pakankamai stambūs piniginiai mokėjimai, minimalios įstatymo numatytos baudos skyrimas būtų neproporcingas nuobaudos paskirčiai, apsunkintų ir taip sudėtingą situaciją bandant kaip nors atsiskaityti su kreditoriais. Manytina, kad šiuo atveju gali būti skiriama 200 Eur bauda, kuri būtų adekvati nagrinėjamai situacijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti 200 Eur baudą.
Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, nurodant mokėjimo paskirtį –bauda administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1-385/2025. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismą (Šilalės, Šilutės, Tauragės rūmus).