- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- A6.-42-385/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00016-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Kategorijos
- 8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas
dalyvaujant A. Z., jos gynėjui advokatui Ž. B., viešame teismo posėdyje nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, kurioje
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovė į posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą be atstovės.
A. Z., žinodama apie savo turtinę padėtį, t. y. žinodama, kad ji neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023-10-03 iki 2023-11-28 atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais Payray bank UAB, D. Ž., Dotnuva Baltic UAB, AB „Swedbank“, Pepco, SINSAY Klaipėda, Pronas – Skani mėsa, Kinų bambukas, Norfa, Hesburger, Baltic Petroleum, Viada, IKI Šilutė, Užkąsk pas Ameliją, UAB „Sakutėliai“, JP Sports ir kt., ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
A. Z. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta ir paaiškino, kad ji ir jos šeima buvo patekusi į sudėtingą finansinę situaciją dėl COVID-19 pandemijos ir neatsigauna iki šiol. Papildomų sunkumų žemės ūkis patyrė ir dėl įvairių neigiamų pasekmių, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir to pasėkoje šalims agresorėms įvestomis sankcijomis. Dėl minėtų priežasčių itin pabrango trąšos, augalų apsaugos priemonės, kuras, žemės ūkio technika ir jos dalys, kitos žemės ūkio prekės ir paslaugos, todėl ženkliai išaugo ir ūkininkų išlaidos. Didžioji dalis ūkininkams reikalingos produkcijos tiekėjų nebesuteikia mokėjimų atidėjimų ir reikalauja apmokėti už prekes bei paslaugas iš anksto ir tik tada jas tiekia, kai tuo tarpu ūkiai pagrindines savo pajamas gauna iš esmės tik itin ribotą laiką po derliaus nuėmimo – rugsėjo ir spalio mėnesiais. Dėl patirtų COVID-19 sukeltos pandemijos bei Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių, jos ūkis buvo pripažintas nukentėjusiu ir jai buvo suteiktos lengvatinės paskolos pagal abi atitinkamas valstybės iš dalies finansuotas programas. Šiomis lengvatinėmis sąlygomis pasiskolintomis lėšomis buvo leidžiama apmokėti tiekėjams už prekes ir paslaugas, tačiau iš jų sumokėti pridėtinės vertės mokestį leista nebuvo. Tuo tarpu pagal nustatytą tvarką ūkininkai PVM moka kas pusmetį, todėl iš anksto ir negali žinoti, kokio dydžio piniginę prievolę reikės įvykdyti tam pusmečiui pasibaigus. Jos mokestinė nepriemoka VMI didžiąja dalimi susidarė būtent dėl nesumokėto šio mokesčio, kurio finansuoti net ir gavusi lengvatinę paskolą ji neturėjo teisės.
Atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ji pažeidė jokiu būdu ne piktybiškai, tačiau neturėdama kitos išeities, paprasčiausiai tenkindama savo ir savo šeimos – ir mažametės dukros būtinuosius poreikius. Kiekvienam neišvengiamai reikalingas maistas, rūbai, gyvenamasis būstas bei jame naudojamas vanduo, elektra, dujos, šaltojo sezono metu – ir šildymas, o visa tai kainuoja. Taip pat savaime suprantama, jog tokių poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas asmuo uždirba iš savo vykdomos veiklos, privalėdamas rūpintis ir ja. Priešingu atveju, tokiai veiklai žlugus, asmuo apskritai nebegautų pajamų, iš kurių galėtų tenkinti savo bei savo išlaikytinių būtinuosius poreikius ir tokiu būdu apskritai normalus žmogaus egzistavimas atsidurtų pavojuje. Dar daugiau, neatsiskaitymas su tais kreditoriais, kurie jai buvo suteikę lengvatines paskolas, lemtų tolesnius žymiai blogesnius padarinius: būtų nutrauktos paskolų sutartys, užfiksuota bloga kredito istorija ateičiai, pareikalauta sumokėti dideles netesybas bei grąžinti visą pasiskolintą sumą iš karto, o tam ji objektyviai neturėtų jokios galimybės. Todėl mano, kad nematydama kito pasirinkimo ir mokėdama kitiems VMI pareiškime nurodytiems tolesnės eilės kreditoriams, ji tikrai bereikalingai neišlaidavo, sąmoningai jokių piktybinių veiksmų neatliko, o taip elgėsi tik dėl prieš tai paaiškintų iš esmės ir taip visuotinai žinomų priežasčių. Kilusius neigiamus padarinius pagal galimybes ji stengiasi pašalinti aktyviai veikdama. Nevengdama savo prievolės atsiskaityti su valstybės biudžetu ji kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis. Paskyrus jai įstatyme numatytą baudą, jos galimybės atsiskaityti su VMI, o taip pat ir su kitais kreditoriais, tenkinant gyvybiškai būtinus savo ūkio, savo pačios ir savo šeimos, poreikius, smarkiai sumažėtų. Todėl mano, kad šiuo atveju įstatyme numatytos baudos skyrimas aiškiai neatitiktų jos paskirties ir tikslų. Savo kaltę ji visiškai pripažįsta ir dėl padaryto nusižengimo gailisi. Tokio pobūdžio administracinį nusižengimą ji padarė pirmą kartą ir galvoja, jog įvertinus visas jos išdėstytas aplinkybes yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 120 str. 1 d sankcijoje – įspėjimą. Teismui laikant, jog nagrinėjamoje byloje tokios galimybės nėra, prašo teismo skirti mažesnę baudą negu minėto ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos matyti, kad VMI išanalizavusi A. Z. pateiktą atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašą už laikotarpį nuo 2023-09-30 iki 2023-11-30 nustatė, kad atsiskaitymų eiliškumo tvarkos A. Z. nesilaikė. Mokėtoja žinodama, kad turi įsiskolinimą VMI ir turėdama galimybę jį sumažinti, jo nemažino, o atsiskaitinėjo su kitais savo kreditoriais, kurie pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI ir būtent dėl tokių Mokėtojos veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai. Atsiskaitymų su kitais kreditoriais laikotarpiu, t. y. nuo 2023-10-03 iki 2023-11-28 Mokėtoja VMI pervedė tik 3 250,00 Eur (2023-10-23, įmokos kodu 8250, t. y. įmoka pagal mokestinės paskolos sutartį). Aplinkybė, kad ji kitiems savo kreditoriams nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2023-10-03 iki 2023-11-28 pervedė 46 485,25 Eur, o tuo tarpu VMI pervedė tik 3 250,00 Eur, VMI nuomone, rodo jos piktybiškumą ir tyčią, t. y., kad ji sąmoningai nevykdė įsipareigojimų VMI.
A. Z. neginčija to, kad padarė pažeidimą, tačiau nesutinka, jog tai padarė piktybiškai. Nėra ginčo, jog nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d. a. Z. padarė. Reikia sutikti su jos teigimu, kad nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką ji pažeidė nepiktybiškai. Ji pateikė dokumentus iš kurių matyti, kad esant lėšų trūkumui, ji stengėsi atlikti kritinius mokėjimus kreditoriams, su kuriais neatsiskaičius galėjo kilti labai blogų pasekmių. Taip pat matyti, kad ji atsiskaitinėjo ir tenkindama būtiniausius šeimos poreikius, tame tarpe mažametės dukros E. Z.. Iš visų byloje surinktų įrodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. Z. pažeidė CK 6.930¹ straipsnį, kuris nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Nesilaikydama šios tvarkos, A. Z. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra padarė nusižengimą, numatytą ANK 120str. 1 d., netiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nustatyta lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių, charakterizuojama iš esmės teigiamai, yra bausta už administracinius nusižengimus, tačiau pakankamai seniai ir už nežymius pažeidimus. A. Z. prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 str. 1 d sankcijoje – įspėjimą arba skirti mažesnę baudą negu minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Įvertinus visą byloje surinktą medžiagą galima manyti, jog yra pagrindas A. Z. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. Ši dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Reikia atsižvelgti į visas nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia siekiamiems tikslams pasiekti. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Kaip minėta, minimali bauda įstatymo už aptariamą pažeidimą numatyta 1 400 Eur. Įvertinant tai, kad A. Z. sankcija taikoma už mokėjimų tvarkos pažeidimą, kurį ji padarė dėl sunkios finansinės padėties ir ateityje numatomi neišvengiami pakankamai stambūs piniginiai mokėjimai, minimalios įstatymo numatytos baudos skyrimas būtų neproporcingas nuobaudos paskirčiai. Manytina, kad šiuo atveju gali būti skiriama 100 Eur bauda, kuri būtų adekvati nagrinėjamai situacijai
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti 100 Eur baudą.
Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, nurodant mokėjimo paskirtį –bauda administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-42-385/2024. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismą (Šilalės, Šilutės, Tauragės rūmus).