Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratoriaus Mariaus Kesmino prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nakties garsai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo Ž. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nakties garsai“ iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratoriumi paskirtas Marius Kesminas (toliau – nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „Nakties garsai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Kauno apygardos teisme 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi priimtas bankrutavusios UAB „Nakties garsai“ nemokumo administratoriaus prašymas UAB „Nakties garsai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ž. S. neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų, todėl nemokumo administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus nemokumo atsiradimo momento. Taip pat Ž. S. neperdavė nemokumo administratoriui įmonės turto.

2.2. Ž. S., esant įmonei nemokiai, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, nors privalėjo tą padaryti.

4. Suinteresuotas asmuo Ž. S. nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prašymą UAB „Nakties garsai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

5. Informaciją, galinčią turėti reikšmės UAB „Nakties garsai“ bankroto pripažinimui tyčiniu, pateikė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius). Kreditorius VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad UAB „Nakties garsai“ finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti už 2017 m. ataskaitinį laikotarpį. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis, UAB „Nakties garsai“ jau 2017 metais atitiko nemokios įmonės būseną. UAB „Nakties garsai“ vadovas Ž. S. yra vadovu ir UAB „Grandus“, UAB „Daugesa“, UAB „D General Group“, UAB „Digipunk“, UAB „Išieškojimas kitaip“, UAB „Paršiukai stumia tanką“, UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras Vilniaus filialas“. Ž. S. vadovu taip pat buvo bankrutuojančiose / bankrutavusiose įmonėse UAB „Virtuvės asai“ ir UAB „Ugo projektai“. Įmonių, kurioms buvo iškeltos bankroto bylos ir kurių vadovu buvo Ž. S., veikla buvo panašaus pobūdžio – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla ir (arba) gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla. Ž. S. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 24 d. buvo UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ vadovas, nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2018 m. spalio 30 d. bendrovės akcininkas. Bendrovei 2017 m. liepos 24 d. įregistruotas bankrutuojančios įmonės statusas, 2018 m. spalio 30 d. ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Įvertinus Ž. S. vadovavimo patirtį, aplinkybes, kad Ž. S. turi įmonių bankroto administravimo patirties, taigi žino pareigą perduoti turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui, jau ne pirmą kartą iškėlus bankroto bylą jo vadovaujamai įmonei neperduoda turto ir dokumentų nemokumo administratoriui, darytina prielaida, kad UAB „Nakties garsai“ bankrotą sukėlė tyčiniai įmonės vadovo veiksmai.

6. 2022 m. birželio 29 d. nemokumo administratorius papildomai paaiškino, kad, remiantis 2017 m. balansu, UAB „Nakties garsai“ nemokia tapo 2017 m. gruodžio 31 d., vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų įmonė VĮ Registrų centrui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

7. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla iškelta galiojant ĮBĮ nuostatoms, tačiau pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu byloje gautas jau galiojant JANĮ.

8. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamą įstatymo redakciją, nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, išaiškino, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

9. Nemokumo administratorius prašyme dėl UAB „Nakties garsai“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašo įvertinti buvusio UAB „Nakties garsai“ vadovo Ž. S. veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo (bankroto proceso neinicijavimo), taip pat po bankroto bylos iškėlimo, tačiau vis dar galiojant ĮBĮ (įmonės dokumentų ir turto neperdavimo), todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl UAB „Nakties garsai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ normos.

Dėl tyčinio bankroto požymių

10. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

11. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Tai reiškia, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019).

12. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašymą UAB „Nakties garsai“ bankrotą pripažinti tyčiniu motyvuoja tuo, kad suinteresuotas asmuo Ž. S. netinkamai vykdė UAB „Nakties garsai“ vadovo pareigas, laiku neinicijuodamas bankroto proceso, taip pat neperdavė nemokumo administratoriui UAB „Nakties garsai“ turto ir dokumentų. Taigi, nemokumo administratorius UAB „Nakties garsai“ bankrotą pripažinti tyčiniu prašo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl UAB „Nakties garsai“ nemokumo momento nustatymo

13. Apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).

14. Pagal šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą, įmonės nemokumas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Nakties garsai“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. gegužės 16 d., jos vadovas nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. ir nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo M. J., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. – O. T., o nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo – Ž. S. UAB „Nakties garsai“ akcininkas nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo Ž. S. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Nakties garsai“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo VSDFV Kauno skyrius. UAB „Nakties garsai“ finansinė atskaitomybė paskutinį kartą teikta už 2017 m. Iš 2017 m. balanso matyti, kad įmonė turėjo 116 324 Eur vertės turto, iš jo ilgalaikio turto – už 35 037 Eur, trumpalaikio turto – už 60 247 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos sudarė 21 040 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 129 522 Eur, iš jų 35 115 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. 2017 metais įmonės veikla buvo pelninga – gauta 1 432 Eur pelno. Įvertinęs tai, kad atsakovė nevykdo veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų, turi finansinių sunkumų ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, teismas padarė išvadą, jog atsakovė yra nemoki, todėl atsakovei iškėlė bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais.

16. Už vėlesnius laikotarpius UAB „Nakties garsai“ finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta, jokie duomenys iš UAB „Nakties garsai“ vadovo taip pat nebuvo gauti, todėl teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą, remiasi UAB „Nakties garsai“ bankroto byloje surinktais duomenimis. Nors, vadovaujantis 2017 m. UAB „Nakties garsai“ finansinės atskaitomybės duomenimis, formaliai nurodytu laikotarpiu įmonė buvo moki, tačiau, įvertinus UAB „Nakties garsai“ turto sudėtį, matyti, kad didžiąją jo dalį sudarė trumpalaikis turtas (atsargos – 35 121 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 20 497 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 4 629 Eur). Teismų praktikoje preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu būtų inicijavusi teisminius ginčus, siekdama iš debitorių atgauti skolas, todėl nėra pagrindo šį turtą vertinti kaip realiai tuo metu buvusį. Be to, į turto sudėtį buvo įtrauktos ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos, sudariusios 21 040 Eur. Ateinančių laikotarpių sąnaudos apibūdintos 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 33 punkte. Balanso C dalyje ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos parodomos nuomos, prenumeratos, abonementų, draudimo ir panašių tęstinio pobūdžio paslaugų ateinančių laikotarpių sąnaudos, kai yra abi šios sąlygos: įmonė avansu sumokėjo už paslaugas pagal sąskaitą faktūrą, draudimo polisą ar kitą apskaitos dokumentą, patvirtinantį paslaugų atlikimą arba yra didelė tikimybė, kad per ateinančius laikotarpius paslaugos bus gautos ir žinoma jų kaina; paslaugos bus gaunamos nuolatos daugiau nei vieną ateinantį ataskaitinį laikotarpį, kuriam sudaromas metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys (gali būti 2 mėnesiai, penki mėnesiai, metai ir t. t.). Įvertinus nurodytą ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų apibūdinimą, teismo vertinimu, ir šio UAB „Nakties garsai“ turto nėra pagrindo vertinti kaip realiai buvusio 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu.

17. Įvertintina ir aplinkybė, kad 2017 m. UAB „Nakties garsai“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė iš viso 129 522 Eur sumą. Nors balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 35 115 Eur, tačiau, nesant konkrečių duomenų apie prievolių įvykdymo terminus, neatmestina prielaida, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Nakties garsai“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė didesnę nei 35 115 Eur sumą.

18. Vadovaudamasis įrodymų visuma, teismas sutinka su nemokumo administratoriaus teiginiu, kad UAB „Nakties garsai“ faktiškai nemokia buvo jau 2017 m. gruodžio 31 d.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

19. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

20. Viena įstatyme nustatytų įmonės vadovo pareigų yra tinkamas, savalaikis reagavimas į įmonės nemokumo problemas. Ši pareiga nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobūdžio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

22. Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016).

23. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė imperatyvią pareigą įmonės vadovui operatyviai reaguoti į įmonės nemokumą, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga reikšminga saugant įmonės kreditorių interesus, kadangi nemokiai įmonei tęsiant veiklą mažėja jos turtas, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju nustatyta, kad įmonė jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau įmonės bankroto byla pagal UAB „Nakties garsai“ kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. kovo 15 d. teisme gautą pareiškimą buvo iškelta tik 2019 m. balandžio 30 d. Tai reiškia, kad, kaip nurodo nemokumo administratorius, UAB „Nakties garsai“ atsakingi asmenys nesiekė vykdyti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai. Šios aplinkybės nėra paneigtos suinteresuoto asmens Ž. S., kadangi šis nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prašymą dėl UAB „Nakties garsai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kitų duomenų, paneigiančių nemokumo administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes.

24. Nors pagal UAB „Nakties garsai“ 2017 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turėjo 116 324 Eur vertės turto, duomenų apie šio turto ar jo dalies egzistavimą suinteresuotas asmuo Ž. S. nepateikė nei nemokumo administratoriui, nei teismui. Dėl to, kaip minėta, yra pagrindas abejoti šio turto ar jo dalies buvimu. Tokios aplinkybės rodo ne tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimą, bet ir aiškias neigiamas šios pareigos nevykdymo pasekmes – kreditorių galimybės atgauti savo reikalavimus iš įmonės turto apsunkinimą (panaikinimą). Tai leidžia teigti, kad UAB „Nakties garsai“ atsidūrė tokioje būsenoje, kai ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakingi asmenys nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdami ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Buvęs UAB „Nakties garsai“ vadovas Ž. S. nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių buvo pažeista ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, kokių priemonių įmonei vadovavę asmenys ėmėsi, siekdami išsaugoti įmonę, atkurti jos mokumą, tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

25. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad UAB „Nakties garsai“ vadovavę asmenys nesilaikė įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

26. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

27. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017; kt.).

28. Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

29. Kaip minėta, buvęs įmonės vadovas nemokumo administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų. Suinteresuotasis asmuo Ž. S. neteikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl UAB „Nakties garsai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018).

30. Buvusiam įmonės vadovui nepagrindus, kodėl nemokumo administratoriui neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „Nakties garsai“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai veiksmai, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti pagrindai pripažinti UAB „Nakties garsai“ bankrotą tyčiniu.

32. Nemokumo administratoriui nepateikus įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

patenkinti nemokumo administratoriaus Mariaus Kesmino prašymą ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nakties garsai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nutarties kopiją išsiųsti nemokumo administratoriui ir suinteresuotajam asmeniui Ž. S.

Įpareigoti nemokumo administratorių su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.