- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- ATP-301-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00526-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pažeidėjas
- Z. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Z. Č. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje Z. Č. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 3 dalį, grąžinta institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. gruodžio 21 d. Z. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji, 2016 m. gruodžio 20 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko važiavimo greičio, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į du kelio ženklus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir sugadinti kelio ženklai. Vairuotoja iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos pasišalino, apie jį policijai nepranešė. Būdama automobilio BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja perdavė jį vairuoti teisės vairuoti transporto priemonę neturinčiam asmeniui A. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais Z. Č. kaltinama įvykdžiusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 635 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. Č. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 3 dalį, grąžino institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Z. Č. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl tariamai neišsamaus tyrimo, nesėmė jokių veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu išsiaiškinti jam kylančias abejones, netinkamai taikė ANK nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Apeliantė nurodo, kad įvykio metu ji vairavo sūnui priklausantį automobilį BMW X5, o sūnus tuo metu sėdėjo keleivio sėdynėje, važiavo būtent pro tą vietą, kur buvo apgadinti kelio ženklai. Ji yra garbingo amžiaus, vairuoja nedidelį automobilį, todėl vairuoti sūnaus didelių gabaritų automobilį, esant blogam matomumui ir sudėtingoms vairavimo sąlygoms, buvo sudėtinga. Juolab, kad šalia sėdėjęs sūnus trukdė vairuoti, ko pasekoje kliudė kelio ženklus, bet to nepajuto, todėl nesustojo ir nuvažiavo link namų. Automobilio apgadinimus pastebėjo tik prie namų, dėl ko labai susijaudino, o dėl patirto streso, negalėjo įvairuoti pro vartus, todėl pasikvietė nepilnametį anūką, kuris įvažiavo į kiemą. Neužilgo po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad apeliantės vairuotas automobilis atsitrenkė į kelio ženklus ir juos apgadino, ką patvirtina automobilio apgadinimai, pareigūnų parodytos nuotraukos. Atvykus policijos pareigūnams ji dar labiau išsigando, todėl streso būsenoje nesuvokė ką kalba ir klaidingai teigė, kad neva visą kelią nuo sūnaus darbo vairavo anūkas, atsakydama į klausimus supainiojo visas aplinkybes, dėl ko policijos pareigūnai susidarė neteisingą nuomonę, kad neva dar įvykio vietoje ji matė ir pajuto, kad automobilis susidūrė ir apgadino kelio ženklus, bet neva sąmoningai nesustojo ir neiškvietė policijos pareigūnų. Tai, kad būtent apeliantė vairavo automobilį teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas sūnus A. Č.. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas iškėlė prielaidą, kad neva nėra aiškus maršrutas, kuriuo važiavo automobilis, bei kad neva automobilį vairavo vyras. Šios teismo išvados paremtos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomomis aplinkybėmis, kad buvo gautas pranešimas, jog nuo autostrados link Širvintų k. važiavo automobilis, kuris galimai apgadintas, o pranešėjas teigė, jog vairuotojas pavojingai manevravo, pilietis už vairo yra neblaivus ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismas šioms aplinkybėms ištirti nesiėmė procesinių veiksmų, neišsireikalavo iš policijos pareigūnų duomenų apie fiksuotą pranešimą bei pokalbio įrašo, nesiaiškino pranešėjo tapatybės bei neapklausė šio asmens teisme, neišsiaiškino, ar jis realiai matė, kas vairavo automobilį. Apeliantė teigia, kad teismo iškeltos abejonės galėjo būti išsiaiškintos ir ištirtos tiesiogiai bylą nagrinėjant teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Z. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 635 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.
Administracinio nusižengimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį nusižengimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečiame ANK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio nusižengimo protokolas, išskyrus tuos ANK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, arba kad būtent kaltinamas asmuo yra kaltas dėl jo padarymo, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. Administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Tokia išvada seka iš ANK 563 straipsnyje įtvirtintos administracinių nusižengimų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn bei ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą bei nustatyti kaltą asmenį galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šioje byloje administracinio nusižengimo faktas, kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje buvo apgadintas automobilis BMW X5 ir sugadinti du kelio ženklai, abejonių nekelia, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl to, kas iš tikrųjų vairavo šį automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kokiu maršrutu automobilis važiavo.
Policijos pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog nuo autostrados link (duomenys neskelbtini) kaimo nuvažiavo apgadintas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris gali būti po techninio eismo įvykio, vairuotojas pavojingai manevravo, pranešėjas įtaria, kad pilietis už vairo yra neblaivus (b. l. 3). Tuo tarpu policijos pareigūnai tirdami įvykį nenustatė pranešėjo asmenybės ir nesiaiškino jo pranešime nurodytų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, pranešėjas nurodė, kad apgadintas automobilis nuo autostrados nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, tuo tarpu Z. Č. nurodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Todėl nenustatytas maršrutas, kuriuo iš tikrųjų važiavo šis automobilis. Be to, iš pranešėjo pateiktų duomenų matyti, kad automobilis buvo apgadintas jam jau išsukant nuo autostrados link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuo tarpu policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ieškant minėto automobilio ir jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą pastebėjo nulaužtą kelio važiuojamosios dalies viduryje, nukreipimo salelėje, esantį kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, o kitas ženklas apgadintas. Tuo tarpu Z. Č. nurodė, kad važiuodama iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve, prie pėsčiųjų perėjos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kliudė kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nuvažiavo į namus. Taigi, policijos pareigūnai netyrė aplinkybės, kodėl traukiama administracinėn atsakomybėn Z. Č. nurodė, kad važiavo tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės į savo namus (duomenys neskelbtini), jeigu pranešėjas nurodė, kad automobilis yra apgadintas jam išsukant iš autostrados link (duomenys neskelbtini) kaimo, detaliau nesiaiškino, kur automobilis iš tikrųjų buvo apgadintas, kas ir kada tai padarė. Be to, pranešėjas nurodė, kad automobilio vairuotojas pavojingai manevravo ir įtaria, kad pilietis už vairo yra neblaivus. Iš to seka, kad pranešėjas nurodė, kad automobilį vairuoja galimai vyras, o ne moteris. Šios aplinkybės policijos pareigūnų taip pat detaliau netirtos.
Taip pat iš Z. Č. paaiškinimų matyti, jog į jos namus atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nenurodė, kad ji vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Pastaroji teigė, kad neblaivų sūnų A. Č. į jos namus iš sūnaus darbo parvežė anūkas A. Č.. Tik vėliau anūkui A. Č. nurodžius, kad jis eismo įvykio nepadarė ir iš eismo įvykio nepasišalino, o policijos pareigūnams grįžus į Z. Č. namus, apeliantė paaiškino, kad automobilį visgi vairavo ji. Be to, rašytiniame paaiškinime ji nurodė, kad kliudė kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nuvažiavo į namus, nes buvo išsigandusi ir pasimetusi (b. l. 6). Teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde Z. Č. nurodė, kad nepajuto, jog kliudė ir numušė kelio ženklus, todėl įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo į namus, o grįžusi į namus pamatė ir suprato, kad apgadino automobilį (b. l. 52-53). Taigi, Z. Č. nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra netikslios, kas leidžia daryti išvadą, kad galimai automobilį vairavo ne ji, o kitas asmuo.
Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą ir Z. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.