Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2016 m. gruodžio 20 d., apie 16 val. 30 min., Zibalų g., Širvintose, vairuodama automobilį BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko važiavimo greičio, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į du kelio ženklus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir sugadinti kelio ženklai. Vairuotoja iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos pasišalino, apie jį policijai nepranešė. Būdama automobilio BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja perdavė jį vairuoti teisės vairuoti transporto priemonę neturinčiam asmeniui A. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais Z. Č. kaltinama įvykdžiusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 563 straipsnis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnis).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija.

Nagrinėjamos bylos atveju, darytina išvada, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškino visų svarbių bylai tirti aplinkybių.

Pirmiausia, iš policijos pareigūno Alvydo Bagdono tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad nuo autostrados link Širvintų k. nuvažiavo automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra apgadintas, gali būti po techninio eismo įvykio, vairuotojas pavojingai manevravo, o pranešėjas įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus. Policijos pareigūnai tirdami įvykį visiškai nesiaiškino pranešėjo pranešime nurodytų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, pranešėjas nurodė, kad apgadintas automobilis nuo autostrados nuvažiavo link Širvintų k., o traukiama atsakomybėn Z. Č. nurodė, kad važiavo iš Kalnalaukio gatvės Zibalų gatve į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) Taigi nebuvo ištirtas maršrutas, kuriuo iš tikrųjų važiavo šis automobilis.

Be to, iš pranešėjo pranešimo matyti, kad automobilis buvo apgadintas jam jau išsukant nuo autostrados link Širvintų kaimo. Tuo tarpu policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad ieškant minėto automobilio ir jiems važiuojant Zibalų g. prieš Zibalų-Ukmergės-Draugystės-Žolyno g. sankryžą pastebėjo, kad nulaužtas kelio važiuojamosios dalies viduryje, nukreipimo salelėje, esantis kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, o kitas ženklas apgadintas. Traukiama administracinėn atsakomybėn Z. Č. nurodė, kad važiuodama iš Kalnalaukio gatvės, Zibalų gatve, prie pėsčiųjų perėjos, Zibalų-Ukmergės-Draugystės g. sankryžoje, kliudė kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nuvažiavo į namus. Kaip matyti, iš į bylą pateiktos medžiagos, policijos pareigūnai netyrė aplinkybės, kodėl traukiama administracinėn atsakomybėn Z. Č. nurodė, kad važiavo tik iš Kalnalaukio g. į savo namus (duomenys neskelbtini) jeigu pranešėjas nurodė, kad automobilis yra apgadintas jam išsukant iš autostrados link Širvintų kaimo, detaliau nesiaiškino, kur automobilis iš tikrųjų buvo apgadintas, kas ir kada tai padarė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pranešėjas nurodė, kad automobilio vairuotojas pavojingai manevravo ir kad įtaria, kad pilietis už vairo yra neblaivus. Taigi iš to sektų, kad pranešėjas nurodė, kad automobilį vairuoja galimai vyras, o ne moteris. Šios aplinkybės policijos pareigūnų taip pat detaliau netirtos.

Taip pat išklausius bylos dalyvių paaiškinimus nustatyta, kad traukiama administracinėn Z. Č. į jos namus atvykusiems policijos pareigūnams iš karto neaiškino, kad ji vairavo automobilį. Z. Č. pirmiausia paaiškino, kad jos neblaivų sūnų A. Č. į jos namus iš sūnaus darbo parvežė anūkas A. Č.. Tik vėliau, anūkui A. Č. nurodžius, kad jis eismo įvykio nepadarė ir iš eismo įvykio nepasišalino, o policijos pareigūnams grįžus į Z. Č. namus, Z. Č. paaiškino, kad automobilį visgi vairavo ji. Be to, rašytiniame paaiškinime ji nurodė, kad kliudė kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nuvažiavo į namus, nes buvo išsigandusi ir pasimetusi. Teismo posėdžio metu Z. Č. nurodė, kad nepajuto, jog kliudė ir numušė kelio ženklus, todėl įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo į namus, o susijaudino tik grįžusi į namus, kai suprato, kad apgadino automobilį. Taigi matyti, kad Z. Č. negalėjo nurodyti eismo įvykio aplinkybių, kas leidžia daryti išvadą, kad ji nurodyti eismo įvykio aplinkybių negalėjo dėl to, kad galimai vairavo ne ji, o kitas asmuo.

Be to, negalima neatkreipti dėmesio į tas aplinkybes, kad automobilio savininkas A. Č., atvykus policijos pareigūnams, buvo neblaivus - jam nustatytas 1,58 promilių girtumo laipsnis. Tuo tarpu Z. Č. buvo visiškai blaivi. Z. Č. yra A. Č. motina. A. Č., būdamas neblaivus, miegojo ne savo, o savo motinos namuose. Šios aplinkybės policijos pareigūnai taip pat plačiau netyrė.

Atkreiptinas dėmesys, kad kelio ženklai nuversti Zibalų-Ukmergės-Draugystės-Žolyno g. sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje. Galimai tai yra ta pati sankryža, kurioje prieš dvejus metus buvo partrenkti du nepilnamečiai, iš kurių vienas žuvo, o kitas buvo sužalotas. Atsižvelgiant į tai, šios bylos aplinkybių ištyrimui ir įrodymų surinkimui policijos pareigūnams reikėjo skirti didesnį dėmesį.

Vien tai, kad byloje yra asmuo, kuris prisipažįsta padaręs eismo įvykį, negali būti laikoma tinkamu bylos aplinkybių išsiaiškinimu. Nagrinėjamos bylos atveju negalima teigti, kad ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad būtent traukiamas atsakomybėn asmuo, o ne kitas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyrimas šioje byloje yra atliktas netinkamai.

ANK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Nagrinėjamos bylos atveju administracinio nusižengimo faktas, tai yra, kad Zibalų-Ukmergės-Draugystės-Žolyno g. sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje buvo nuversti kelio ženklai, teismui nekelia abejonių. Tačiau kaip matyti iš to, kas yra išdėstyta aukščiau kyla pagrįstų abejonių dėl to, kas iš tikrųjų vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kokiu maršrutu automobilis važiavo. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla, kurioje Z. Č. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 3 dalyje grąžinama institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. Č. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 3 dalyje grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.