Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. K., atsakovės J. K. atstovui advokatui G. A., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. K., D. K., S. P.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, vaikų nuolatinės rūpybos bei gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pritarė ieškinio reikalavimui atskirti atsakovę nuo vaikų M. ir Ajaus dėl ligos. Taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta, kol jų motina gydosi, būtų nustatyta su vaikų tėvu D. K.. Ieškovui jokių pretenzijų, priekaištų dėl vaikų gyvenimo sąlygų neturi, pas senelius, kur šiuo metu gyvena ieškovas su vaikais, yra sudarytos puikios sąlygos vaikams augti. Tačiau paaiškino, kad reikalavimas dėl rūpybos nustatymo yra nelogiškas, nes globa ar rūpyba vaikams nustatoma tuomet, kada vaikai yra likę be tėvų globos. Šiuo atveju ieškovas yra vaikų tėtis, kurio pareiga jais rūpintis. Be to, atsakovei negalima uždrausti matytis su savo vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2011 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 262 (b. l. 7). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8, 9).

Dėl vaikų atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės rūpybos, rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t.y. 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnamečių vaikų M. K. ir A. K. motinos J. K. sveikatos būklė nėra stabili. Ji ne kartą gydyta VĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikoje, VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente Švėkšnoje, o šiuo metu gydoma VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. 2015-11-06 VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktame rašte Nr. S-8633(1.16) nurodyta, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, gydyta 2015-07-29 – 2015-09-15, 2015-09-16 – 2015-09-24, 2015-09-28 – 2015-11-10 laikotarpiais, nustatytos diagnozės: schizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (b. l. 33). 2015-11-10 VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo rašte Nr. S3/PF-2125 nurodyta, kad atsakovė gydėsi nuo 2015-03-09 iki 2015-03-18, nuo 2015-03-18 iki 2015-04-13 ir nuo 2015-04-13 iki 2015-05-25, diagnozė: nediferencijuota šizofrenija (b. l. 34). Šios ligoninės gydytoja liudytoja L. O. – Eigelė teisme paaiškino, jog nediferencijuota šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai būdingi paūmėjimai, tačiau esant stabilizuotai būklei, vartojant vaistus, prižiūrint psichiatrui, žmogus sergantis šia liga gali gyventi normalų gyvenimą. VĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2015-12-10 raštu Nr. 26.20254 informavo teismą, kad J. K. nuo 2015-11-10 iki šiol yra gydoma jų įstaigoje, diagnozė: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (b. l. 59). Vaikai M. K. ir A. K. yra auginami ir prižiūrimi tėvo D. K., su kuriuo šiuo metu gyvena pas jo tėvus. Pažymėtina, jog pati atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl sveikatos būklės ji negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais sūnumis ir su ieškiniu šioje dalyje, dėl jos atskyrimo nuo vaikų, sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė J. K. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą sūnų priežiūrą, jų auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnamečius M. K. ir A. K. atskirti nuo motinos J. K. dėl jos ligos (CK 3.179 str. 1 d.). Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2 ir 3 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai M. K. ir A. K. jau beveik metus laiko gyvena tik su tėvu, yra jo prižiūrimi ir auklėjami. Teismas laiko, kad tarp ieškovo ir sūnų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovas užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, pritarė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, jog M. K. ir A. K. yra atskiriami nuo motinos J. K., byloje nenustatyta, kad jų gyvenimas su tėvu prieštarautų jų interesams, ieškovo D. K. reikalavimas tenkintinas, ir sūnų M. K. ir A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 str.).

Dėl rūpybos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti M. K. ir A. K. nuolatinę rūpybą, jų rūpintoju paskiriant D. K.. Lietuvos Respublikos CK 3.256 str. nurodyta, kad nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Nagrinėjamoje byloje tėvų valdžia apribojama tik vaikų motinai J. K., atskiriant ją nuo vaikų. Atskyrus vaiką nuo vieno iš tėvų, jų valdžią įgyvendina kitas tėvas. Tik tuomet kai vaikas atskiriamas nuo abiejų tėvų, vaikui steigiama laikinoji globa (rūpyba). Akivaizdu, kad M. K. ir A. K. nėra likę be tėvų globos. Jų tėvui D. K. tėvų valdžia neapribota, jam ir toliau išlieka teisė bei pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Vadovaujantis CK 3.157 str. 1 d. ieškovas yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl rūpybos vaikams nustatymo netenkintinas, kaip nepagrįstas.

Dėl draudimo bendrauti su vaikais

Ieškovas D. K. ieškinyje prašė uždrausti atsakovei J. K. be teismo leidimo patekti į M. K. ir A. K. gyvenamąją vietą ir vienai bendrauti su jais, kol neišnyks jos atskyrimo nuo vaikų pagrindai. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslinimo šį savo reikalavimą, nurodydamas, kad jis nedraudžia atsakovei patekti į vaikų gyvenamąją vietą, bet siekia uždrausti jai vienai, be pašalinio asmens, bendrauti (išskyrus nuotolinį bendravimą telefonu, „Skype“ programa) su vaikais. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (motinos ar tėvo), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad įgyvendindami savo teisę bendrauti su atskirtu vaiku, tėvai kartu turi vykdyti pareigą rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Liudytoja D. J., atsakovės J. K. teta, teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos ir daktarų nuomone, bendravimas su savo sūnumis padėtų J. K. sparčiau sveikti. Pasak D. J., atsakovė nori gyventi kartu su savo šeima, vaikais, labai pergyvena, verkia, jei telefonu nepavyksta pabendrauti su jais. Liudytojas S. J. taip pat patvirtino, jog atsakovė labai myli savo vaikus ir nori su jais kuo daugiau bendrauti. Byloje duomenų apie ypatingai žalingą motinos elgesį su nepilnamečiais vaikais nepateikta. Nesant akivaizdžių byloje duomenų ir įrodymų, kad atsakovė (motina) būtų sukėlusi grėsmę nepilnamečių vaikų sveikatai ar gyvybei ar kitokį žalingą motinos elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tai nereiškia, kad nepilnamečiai vaikai neturi teisės, o motina teisės ir pareigos bendrauti tarpusavyje. Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tėvams gyvenant atskirai vaiko bendravimas su motina itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl, teismo vertinimu, turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tokio ryšio palaikymą ir plėtojimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo uždrausti atsakovei J. K. vienai, be pašalinių asmenų, bendrauti su savo sūnumis M. ir A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas tenkino 50 procentų ieškovo reikalavimų (vaikų atskyrimas nuo motinos – 100 proc., vaikų gyvenamosios vietos nustatymas – 100 proc., rūpybos nustatymas – 0 proc., draudimas bendrauti vienai su vaikais – 0 proc.). Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 164 € žyminis mokestis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-10-05 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-3427-(7.2781) atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 3 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 41 € žyminį mokestį, todėl tenkinus pusę ieškinio reikalavimų iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 41 € žyminis mokestis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2015-12-16 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-2192 (7.2781), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 164,67 €. Todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 82,33 € (164,67 € - 50 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 20,49 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 10,24 € (20,49 € - 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 3 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti motiną J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo mažamečių sūnų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41 € (keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį, 10,24 € (dešimt eurų 24 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 82,33 € (aštuoniasdešimt du eurus 33 centus) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.