Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-302-733/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
1-302-733/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00004-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-302-733/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00004-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.3.6.4.2.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 12 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant D. B.,dalyvaujant prokurorei S. D. R.,kaltinamajam R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu sustabdyta, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012-10-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį ir 66 straipsnį – 30 MGL dydžio (3900 Eur) bauda, kuri nesumokėta.

2. 2015-04-16 pagal BK 286 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2015-05-21 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2015-11-16 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2015-04-16 nuosprendžiu paskirtą terminuotą laivės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 2016-10-17 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. 2016-10-27 paleistas iš pataisos namų. 2017-01-02 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

3. 2018-02-06 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį ir 66 straipsnį – areštu 48 paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., būdamas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018-04-19, nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį arešto bausme ir esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise, t. y. dvejiems metams uždraudžiant vairuoti transporto priemones, taip pat būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pareigūnės 2018-06-19 raštu supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, nevykdė ir tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2019-10-05, 13 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 119B, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. G., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 85-88), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jam uždrausta įsiteisėjusiu 2018-02-06 nuosprendžiu, būdamas blaivus, vairavo mamos J. G. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vežė nėščią sugyventinę A. Ž., šiai prasidėjus pilvo skausmams, į Klaipėdos universitetinę ligoninę pas gydytojus. Greitosios medicinos pagalbos ar taksi automobilio nekvietė, kaimynų pagalbos neprašė. 2019-10-05 policijos pareigūnai sustabdę jo vairuojamą automobilį, jam surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kai teisė atimta. Be to, už analogišką veiką prieš tai jis buvo du kartus baustas administracine tvarka. 2018-02-06 teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. dvejiems metams uždraudžiant vairuoti transporto priemones, vykdė Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius (duomenys neskelbtini) rajone. Minėtos probacijos tarnybos pareigūnė jam išaiškino ir jis suprato galimas teisines pasekmes nevykdant šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Probacija jo atžvilgiu yra pasibaigusi, jis yra išsilaikęs visus egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, augina mažametę dukrą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytoja A. Ž., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu R. G., augina mažametę dukrą, kurios dar laukėsi 2019-10-05. Prisimena, kad 2019-10-05, apie 13 val. 30 min. jai užėjo stiprūs pilvo skausmai, dėl ko R. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vežė ją automobiliu į Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau Klaipėdos m., Taikos pr. juos sustabdė policijos pareigūnai. Negali paaiškinti, dėl ko R. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pats ją vežė į gydymo įstaigą pas gydytojus, o nekvietė greitosios medicinos pagalbos ar taksi automobilio (b. l. 23-25).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendžio, įsiteisėjusio 2018-04-19, matyti, kad R. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 48 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. dvejiems metams uždrausta vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis) (b. l. 5-7).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pateiktų priedų matyti, kad R. G. 2018-04-26 įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą, 2018-06-19 jis raštu buvo išsamiai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už vengimą vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga po arešto bausmės atlikimo numatyta 2020-06-07 (b. l. 1, 8).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 47-54) matyti, kad R. G.:

1) 2018-06-14, 18 val. 25 min., Šilutės r., Žemaičių Naumiestyje, Sodų g., vairavo privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam ši teisė buvo atimta, dėl ko 2018-06-19 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 580 Eur bauda;

2) 2019-02-13, 17 val. 25 min., Klaipėdos m., Taikos pr., prie pastato Nr. 64, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam ši teisė buvo atimta, dėl ko 2019-02-13 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 700 Eur bauda;

3) 2019-10-05, 13 val. 30 min., Klaipėdos m., Taikos pr., prie pastato Nr. 119B, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam ši teisė buvo atimta, dėl ko 2019-10-05 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 700 Eur bauda.

Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2020-02-14 rašto Nr. 18-416 matyti, kad 2019-10-05 A. Ž. į šios ligoninės priėmimo skyrių nesikreipė (b. l. 34).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo R. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kuri kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2018-02-06 nuosprendžiu, vairuodamas automobilį, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis R. G. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ir kt.).

R. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, kuri jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2018-02-06 nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti transporto priemones, BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, t. y. kartu su bausme, dviejų metų laikotarpiu tyčia, sistemingai pažeisdamas šį draudimą - 2018-06-14, 2019-02-13 ir 2019-10-05 vairavo transporto priemonę – automobilį, taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

Bausmės skyrimas

R. G. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. G. tyčinį baudžiamąjį nusižengimą teisingumui padarė būdamas baustas administracine tvarka (b. l. 47-54), turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, transporto eismo saugumui (b. l. 5-7, 55-59, 61-69), nedirbantis (b. l. 43, 44). (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. G. charakterizuoja patenkinamai (b. l. 42). R. G. nuo (duomenys neskelbtini) su sugyventine A. Ž. augina mažametę dukrą (b. l. 45, 125), o teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu jis VĮ „Regitra“ išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, t. y. 2019-10-08 išlaikė teorijos egzaminą, o 2020-05-12 – praktikos egzaminą B kategorijos transporto priemone (b. l. 46, 126).

Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo turtinę ir šeiminę padėtį, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. G. paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis būtų didesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą baudos, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, minimumą.

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau ir – MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl R. G. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

R. G. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

R. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 89-91), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti 54 MGL dydžio (2700 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 36 MGL dydžio (1800 Eur) baudos.

R. G. paskirtą baudą privalo sumokėti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis