Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-1666-826/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-01
Bylos Nr.: 2S-1666-826/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07538-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas: A. G.
Suinteresuotas asmuo: R. D.

Kategorijos

128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1666-826/2014

Teisėja Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-07538-2014-1)

Procesinio sprendimo kategorijos: 128.12; 122.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą, suinteresuotas asmuo R. D., dėl Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. veiksmų – atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, ir įpareigojimo juos atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2014-06-11 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atlikti notarinį veiksmą – išduoti A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Suinteresuotu asmeniu byloje įtraukta R. D..

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-07 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto ir nepadalyto iki 2000 m. CK įsigaliojimo turto nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė – dėl ištuokos įforminimo savaime nepasikeičia, turi būti papildomas juridinis pagrindas, dėl kurio bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigtų ir atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių. Vieno iš buvusių sutuoktinių vardu registruotas turtas toliau išlieka bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas sutiko su notarės V. K. argumentais, kad, nutraukus santuoką ir nepadalijus sutuoktinių turto, reiškia, kad jis išsaugojo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad J. U. ir A. Ū. santuoką sudarė 1982-09-25, butas registruotas 1992 m. liepos 16 d. J. U. vardu, todėl padarė išvadą, kad minėtas nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, išsaugojo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvęs J. U. sutuoktinis A. Ū. po santuokos nutraukimo neišreiškė valios nesinaudoti turtu ir nevaldyti jo kaip savo, taip pat įstatymas neįpareigojo A. Ū. įforminti buto savo vardu, kol jis realiai turtu naudojosi, jį valdė. Įstatymas numatė, kad bendroji nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendru sutikimu. Kol bendroji nuosavybė šalių valia ar teismo sprendimu nebuvo transformuota, tol sutikimas ja disponuoti buvo reikalingas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 nutartį panaikinti. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos senelė J. U. 1999-04-28 surašė testamentą, kuriame nurodyta, kad jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, palieka savo vaikaitei, t. y. pareiškėjai A. G.. 2004-09-15 mirus J. U., ji įstatymo nustatytu laiku priėmė palikimą, Klaipėdos miesto 11-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjos nuomone, iš testamento turinio akivaizdu, kad pareiškėjos senelė naudojosi butu kaip priklausančiu jai asmeninės nuosavybės teise, visą butą J. U. paliko pareiškėjai, po jos mirties testamento neginčijo nei A. Ū., nei R. D.. Tai, anot pareiškėjos, atitinka CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Kaip nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino 2014-05-15 Klaipėdos apygardos teismo sprendime išdėstytas aplinkybės, kad testatorės J. U. valia butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo paliktas pareiškėjai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos A. G. skundą, kuriuo ji prašė įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos senelės paliktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris atsirado po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Vienas iš notarų atliekamų veiksmų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas).

Iš šioje byloje, byloje Nr. 57/2005 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios J. U. palikimą ir civilinėje byloje Nr. 2-8192-792/2013 esančių įrodymų nustatyta, kad 1958-09-13 buvo įregistruota santuoka tarp pareiškėjos senelių J. U. (ikisantuokinė pavardė R.) ir A. Ū. (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-8192-792/2013 b.l. 9). 1992 m. liepos 16 d. J. U. vardu pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-8192-792/2013 b.l. 13). Pareiškėjos senelių J. U. ir A. Ū. santuoka nutraukta 1993 m birželio 19 d. (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-8192-792/2013 b. l. 10). Pareiškėjos senelė J. U. 1999-04-28 surašė testamentą, kuriame nurodyta, kad jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, palieka savo vaikaitei, t. y. pareiškėjai A. G. (pridėtos civilinės bylos Nr.2-8192-792/2013 b. l. 39). J. U. mirė 2004-09-15, A. Ū. mirė 2012-08-07 (pridėtos civilinės bylos Nr.2-8192-792/2013 b. l. 11, 12). 2014-06-11 nutarimu pareiškėjos prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, netenkino. Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-15 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjos R. D. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkintas (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-8192-792/2013 b. l. 119–122).

Šiuo atveju paveldėjimo santykiams taikytinos tiek 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis), tiek nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatos. Sprendžiant kilusį ginčą yra aktualios SŠK 21 straipsnio 3 dalies ir 23 straipsnio 4 dalies nuostatos. Santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis), reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas (SŠK 23 straipsnio 4 dalis).

1993 m. birželio 19 d. J. U. ir A. Ū. nutraukus santuoką, butas, įsigytas 1992 m. liepos 16 d., esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, J. U. vardu, liko registruotas J. U. vardu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad įstatymas neįpareigojo A. Ū. įregistruoti savo vardu, tačiau pagal SŠK 23 str. 4 d. reikalavimams dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Iki 1996 m. birželio 19 d. nepareiškus reikalavimo padalyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis liko J. U. nuosavybe. Dėl šios priežasties 1999 m. balandžio 28 d. J. U. sudarė testamentą ir butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, po savo mirties paliko savo vaikaitei A. G. (buvusi pavardė D.) su sąlyga, kad jame be nuomos mokesčio iki mirties bus leista gyventi buvusiam sutuoktiniui A. Ū.. Duomenų, kad A. Ū. po santuokos nutraukimo būtų rūpinęsis butu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, mokėjęs už jį ar jo dalį mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, nepateikta. A. G. po J. U. mirties atsiradusį palikimą priėmė (pridėtos bylos Nr. 2-8172-793/2013 b. l. 40, notarinės bylos b. l. 1). Tai, kad nuo 2004-09-15 (J. U. mirties) iki pat savo mirties 2012-08-07 A. Ū. nesikreipė dėl 1992-07-16 kartu su buvusia sutuoktine įsigyto buto dalies registravimo jo vardu, leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad A. Ū. nemanė, kad jo teisės ir teisėti interesai dėl to, kad po santuokos nutraukimo butas liko buvusiai sutuoktinei, buvo pažeisti. Neįtikėtina, kad A. Ū. nuo 2004-09-15 iki 2012-08-07 nebuvo žinoma ta aplinkybė, kad buvusi sutuoktinė visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko savo vaikaitei A. G.. Labiau tikėtina, kad A. Ū., sužinojęs, kad visas butas buvusios žmonos testamentu yra paliktas anūkei, ir manydamas, kad jo kaip, buto bendraturčio, teisės yra pažeistos, būtų jas gynęs įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas pradėjus faktiškai jį valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-390-460/2014 konstatavo, kad A. G. po senelės J. U. mirties 2004-09-15 pradėjo rūpintis butu, t. y. tvarkė, prižiūrėjo butą, o nuo A. Ū. mirties momento, būdama A. Ū. vaikaite, antros eilės įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), perėmė ir iki šiol faktiškai valdo butą – tvarko, prižiūri, sumoka mokesčius už komunalines paslaugas, tai yra, nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tiesiogiai nepasisakyta, tačiau akivaizdu, kad egzistuoja CK 5.50 str. 2 d. numatytos aplinkybės (CPK 182 str. 2 d.). Paminėtu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo atmestas suinteresuoto asmens R. D. pareiškimas dėl termino palikimui, atsiradusiam po jos tėvo A. Ū. mirties, priimti. Kasacinis skundas dėl 2014 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nebuvo priimtas, todėl darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo R. D. šiuo metu nebegali pretenduoti į palikimą, kuris atsirado po A. Ū. mirties, todėl pretendentė į šį turtą yra A. G. ir (ar) valstybė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad kitų pretendentų į po J. U. ir A. Ū. mirties atsiradusį turtą – butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išskyrus valstybę, nėra, siekiant išvengti dar vieno teisminio proceso, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. A2-390-460/2014 nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti 2014-06-11 Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti A. G. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, ir notarė įpareigotina išduoti A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (CPK 513 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas tenkintinas, naikintinas 2014-06-11 Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti A. G. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į butą, ir notarė įpareigotina išduoti A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos A. G. skundą dėl 2014-06-11 Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. nutarimo patenkinti.

Panaikinti 2014-06-11 Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. nutarimą paveldėjimo byloje Nr. 57/2005.

Įpareigoti Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarę V. K. pareiškėjai A. G. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Teisėjas Marius Dobrovolskis