- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-832-881/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- UAB „Klaipėdos monolitas“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Vyrokas“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Klaipėdos monolitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos monolitas“ prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštus, suinteresuotas asmuo – UAB „Vyrokas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Klaipėdos monolitas“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas įregistruoti skolininkui UAB „Vyrokas“ priklausančių pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priverstinę hipoteką, žemės nuomos teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. spalio 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį įkeitimą. Priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą prašė nustatyti CK 4.177 straipsnio ir CK 4.171 straipsnio 7 dalies pagrindu, t. y. reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Klaipėdos monolitas“ prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštus atmetė. Teismas nustatė, kad Turto arešto aktų registre įregistruoti turto arešto aktai baigtinėje būklėje, kuriais areštuotas norimas įkeisti gyvenamasis namas. Teismo teigimu, įregistravus pateiktą priverstinės hipotekos lakštą, būtų pažeisti kitų kreditorių, t. y. O. D., UAB „Eurokorma“, P. G., UAB „Galanteksas“, UAB „Elmonta“, L. Š., interesai, nes hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Teismas taip pat nustatė, kad Turto arešto aktų registre įregistruoti turto arešto aktai, kuriais areštuotas visas UAB „Vyrokas“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Šie turto arešto aktai įregistruoti laikinojoje duomenų bazėje. Teismo teigimu, kol neįvykdytos teismų nutartys minėtuose turto arešto aktuose dėl turto areštų (tai yra nesurašyti areštuojamojo turto apyrašai) ar nepateikti Turto arešto aktų registrui turto areštus naikinantys aktai, negalimas joks turto įkeitimas. Be to, asmuo pageidaujantis įregistruoti priverstinę hipoteką privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, yra apdraustas (CK 4.171 str. 4-5 d., 4.196 str. 2 d.), tokio draudimo pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė valstybinės žemės sklypo savininko sutikimo dėl žemės nuomos įkeitimo (CK 6.491 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Klaipėdos monolitas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įregistruoti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priverstinę hipoteką, žemės nuomos teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) pagal 2007-10-16 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį įkeitimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teisės aktai nenumato ribojimo įregistruoti priverstinę hipoteką tuo pagrindu, kad įkeistinas turtas yra areštuotas.
2. Draudimas taikyti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą arešto pagrindu prieštarauja priverstinės hipotekos bei priverstinio įkeitimo esmei ir tikslui. Skirtingas įstatyminis priverstinės hipotekos/įkeitimo ir arešto pagrindas skiria šias užtikrinimo priemones viena nuo kitos ir lemia, kad jos yra du skirtingi vienas kitam neprieštaraujantys teisės institutai, nustatomi skirtingais pagrindais, ir kurie negali būti tapatinami. Tai reiškia, kad areštas negali būti kliūtis įregistruoti priverstinę hipoteką/įkeitimą, kaip ir priverstinė hipoteka/įkeitimas negali būti kliūtis areštuoti skolininko turtą.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.491 straipsnio 1 dalies normas dėl žemės sklypo savininko sutikimo įkeičiant nuomos teisę. CK 4.206 straipsnio 4 dalies bei 6.491 straipsnio 1 dalies normos netaikomos priverstinai registruojant įkeitimo teisę, kadangi tokiu atveju nuomininkas nerealizuoja savo teisės įkeisti turimą turtinę (nuomos) teisę.
4. Atsisakius įregistruoti priverstinę hipoteką bei priverstinį įkeitimą buvo pažeistos sąžiningo kreditoriaus teisės į efektyvų teisių ir teisėtų interesų gynimą. Prašomas įkeisti skolininkui nuosavybės teise priklausantis pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, jau yra įkeistas kitam kreditoriui, taigi ir apdraustas, tuo tarpu apdrausti svetimo daikto nėra galimybės, todėl kreditorius prašomo priverstinai įkeisti pastato pakartotinai nedraudė. Skundžiama nutartimi buvo iš esmės pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai bei pripažintas kitų kreditorių, nurodytų skolininko turto arešto aktuose, reikalavimo teisės prioritetinis gynimas.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vyrokas“ atsiliepimo į pareiškėjo UAB „Klaipėdos monolitas“ atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. CPK 551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą, be šio Kodekso 549 straipsnyje nurodytų aplinkybių, patikrinama, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką ar įkeitimą, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką ar įkeitimą, gali būti priverstinės hipotekos ar įkeitimo objektas pagal Civilinį kodeksą. Įkeičiamo turto vertė neturi būti iš esmės didesnė už hipoteka ar įkeitimu apsaugomų reikalavimų sumą.
CK 4.171 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai yra imperatyvi įstatymo norma, remiantis kuria, tik apdrausto nekilnojamojo daikto įkeitimas yra tinkamas įkeitimas, todėl kreipdamasis į teismą dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštų įregistravimo, kreditorius turėtų pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad prašomas įkeisti turtas yra apdraustas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą c. b. Nr. 2S-1050-492/2009). Tai, kad prašomas įkeisti nekilnojamasis daiktas jau yra įkeistas kitam kreditoriui, taigi ir apdraustas, neatleidžia kreditoriaus, prašančio nustatyti priverstinę nekilnojamojo daikto hipoteką, nuo CK 4.171 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo laikymosi, nes ankstesnis įkeistino nekilnojamojo daikto draudimas buvo pritaikytas kito kreditoriaus interesų apsaugai.
Imperatyvios įstatymo normos – CK 4.171 str. 4 d. reikalavimo, nesilaikymas buvo pakankamas pagrindas kreditoriaus UAB „Klaipėdos monolitas“ prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą atmesti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs kreditoriaus prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštus, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.