Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-07-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5105-540/2015 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2015-05-31 buvo surašytas dėl to, kad jis 2014-08-24, apie 18:24 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 2, vairuodamas transporto priemonę Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės ypatumus, susidarius aplinkybėms nesumažino greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą, eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora ir automobilis. Po eismo įvykio K. D. A. nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, nesulaukęs, kol bus patikrintas blaivumas ar bus atsisakyta tai daryti. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, įstatymais numatytų draudimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų. Šiais savo veiksmais K. D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 16; 133; 231.1; 232; 233 punktų reikalavimus.

Apeliacinis skundas grindžiamas anksčiau K. D. A. pateiktu paaiškinimu pirmosios instancijos teismui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-423-660/2015 bei pateikto ir iš dalies išnagrinėto 2015 m. kovo 30 d. apeliacinio skundo motyvais. Apeliantas skunde neigia administracinio teisės pažeidimo egzistavimą, o byloje pateiktais paaiškinimais, fotonuotraukomis ir 2014-08-24 transporto techninės apžiūros akte nurodytomis aplinkybėmis abejoja ir nesutinka su jų teisėtumu – vertina juos kaip melagingus parodymus. K. D. A. skunde nurodo, kad šiuo atveju yra svarbu tik nustatyti faktą, kad asmuo vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, iki kol dar nebuvo nustatytos to eismo įvykio aplinkybės, apeliantas neneigia, jog 2014-08-24 grįžęs namo nuo 19 val. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kategoriškai neigia, kad 2014-08-24 18:29 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu įvažiavo į kaimynės tvorą. K. D. A. nesupranta, jog dėl jo, kaip vairuotojo, veiksmų galėjo kilti eismo įvykis, nes nei jaučia, nei matė, kad jo vairuojamas automobilis kliudytų tvorą. Skunde nurodė, kad remtis vien tariamą įvykį mačiusios nukentėjusiosios parodymais negalima, nes tai prieštarautų ATPK principams. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 str. 1 d.), o pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas sudaro kliūtį patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

K. D. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, jog K. D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimu nubaustas už ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu tvirtino, jog jis inkriminuotų teisės pažeidimų nepadarė, savo kaltę neigė ir apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas teisės normas, nagrinėdamas bylą apeliacinėje instancijoje ir patikrinęs ją įrodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai ir neabejotinai įrodyta, kad K. D. A. padarė jam inkriminuotus pažeidimus.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos Nr. A2.6.-423-660/2015, K. D. A. administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl 2014-08-24 padarytų pažeidimų buvo surašytas tik 2014-12-26. Kauno apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimu bylos medžiaga buvo grąžinta Institucijai tyrimui papildyti. Kauno apygardos teismo 2015-05-06 nutartimi apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas. 2015-05-31 institucija surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir medžiagą grąžino teismui. Teismas ištyręs surinktus įrodymus priėmė skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015-07-20 nutarimą.

Teismas, priimdamas nutarimą, iš esmės rėmėsi liudytojos J. Š. parodymais, kad įvykio dieną buvo namuose, išgirdo, kad buksuoja mašina ir, pasižiūrėjus per langą, pamatė, kad kaimynas K. D. A. su tamsiai žaliu automobiliu Renault atbulas įvažiavo į jos tvorą ir bando išvažiuoti, tačiau neišvažiuoja, o tik buksuoja. J. Š. išėjo į lauką bei priėjo prie automobilio. Matė, kad automobilyje už vairo sėdėjo kaimynas K. D. A., kuris buvo automobilyje užsirakinęs. Jis tik pradarė langą ir pasakė, kad jos nepažįsta. Kadangi su vairuotoju nesusikalbėjo, todėl iškvietė policiją, tačiau kol atvyko policijos pareigūnai, K. D. A. iš įvykio vietos išvažiavo. Apžiūrėjusi tvorą, matė, kad ji yra apgadinta. Vienoje vietoje buvo atsikabinęs tvoros suvirinimas bei buvo išlankstyti virbai. Padarytą žalą įvertino 500 Lt. Kadangi su kaimynu nebendrauja, tai jis žalos neatlygino, jos neatsiprašė.

Teismas taip pat liudytojais apklausė policijos preigūnus R. K. V. K., P. J..

Liudytojas R. K. parodė, kad bylą tyrė kiti pareigūnai, tačiau kadangi jiems nepavyko užmegzti kontakto su K. D. A. bei paimti jo paaiškinimo ir surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl šių veiksmų atlikimas buvo perduotas R. K.. R. K. 2014-12-26 surašė tiek pirmą, tiek 2015-05-31 antrą administracinio teisės pažeidimo protokolus, tačiau norint K. D. A. supažindinti su protokolais, jis atsisakė su protokolu susipažinti ir paaiškinti įvykio aplinkybes.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nuvyko pagal gautą pranešimą, kad vairuotojas apgadino gyvenamojo namo geležinę tvorą ir pasišalino. Įvykio vietoje jį pasitiko pranešėja, kuri nurodė, kad tvorą galimai apgadino kaimynas, nurodė kaltininko automobilį. Įvykio vietoje matė apgadintą tvorą ir automobilio padangų stabdymo žymes prie tvoros. Matė, kad tvoros įlenkimas ir padangų žymės buvo šviežiai padarytos. V. K. nubraižė įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą ir perdavė medžiagą Kelių policijos valdybos specialistams. Su kaltininku nebendravo.

Liudytojas P. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. vakare nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) su tikslu patikrinti ar kieme nėra automobilio, kuris tą pačią dieną galimai sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, pamatė kieme stovintį nurodytą automobilį. K. D. A. aiškiai matėsi, kad yra neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, su juo buvo sunku bendrauti. Pavykus įkalbėti vairuotoją eiti į tarnybinį automobilį, abu į jį nuėjo bei kieme apžiūrėjo galimai įvykyje dalyvavusį automobilį, jį fotografavo. Ant automobilio matėsi įbrėžimai nuo tvoros, kurią jis galimai apgadino. Po to kartu su K. D. A. nuvyko prie apgadintos tvoros. Tvoros savininkė K. D. A. jį atpažino, kaip vairavusį automobilį bei atsitrenkusį į jos tvorą. Moteris parašė papildomą paaiškinimą ir asmuo buvo išvežtas į Kelių policiją.

Vertinant šių liudytojų (pareigūnų) parodymus, akivaizdu, kad nei vienas pareigūnas įvykio vietoje automobilio nerado, visi jų parodymai yra išvestiniai, t. y. jų paaiškinimai išplaukia tik iš liudytojos J. Š. paaiškinimų ir parodymų. Galima pažeidimo padarymo vieta užfiksuota 2014-08-24 eismo įvykio schemoje nėra pakankamai informatyvi ir patvirtinanti eismo įvykio aplinkybes. Nors transporto priemonės 2014-08-24 techninės apžiūros akte (b. l. 23) nurodyta, kad apžiūros metu fotografuota ir padaryta išvada, kad automobilis eismo įvykyje dalyvavo, tačiau byloje esančios automobilio atskirų dalių nuotraukos bei tvoros, į kurią tariamai įvažiavo K. D. A. vairuojamas automobilis, nuotraukos (b. l. 21, 22) ir prie kurių nurodyta data 2014-09-15, aplinkybių konstatuotų eismo įvykio vietos schemoje ir apžiūros akte, nepatvirtina. Automobilio bamperyje padarytų nežymių įbrėžimų lokalizacija ir pobūdis niekaip vizualiai nesusiję su metalinės tvoros segmentų išdėstymu, forma ar kitais elementais, iš kurių būtų galima neginčijamai spręsti, kad būtent automobilio bamperyje padaryti nežymūs įbrėžimai yra atsiradę dėl kontakto su tvora. Nėra išmatuoti aukščiai apgadinimų, tiek automobilio, tiek tvoros apgadinimų. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad fotonuotraukose, kuriose užfiksuota tariama įvykio vieta ir tariamai pažeista tvora, nematyti jokių į tvorą įvažiavusio automobilio padangų žymių, kurios užfiksuotos eismo įvykio schemoje ir apie kurių atsiradimą, ir buvimą kalbėjo J. Š. apylinkės teismo posėdžio metu, nurodydama, kad „jis buksavo atbulas, taip ir laužė tvorą“, nors priminiame paaiškinime buvo nurodžiusi, kad „..... įvažiavo į kiemo tvorą (....) ir atbulas iš lėto nuvažiavo link (duomenys neskelbtini)“. Priešingai liudytojos teiginiams, nuotraukose užfiksuota auganti gan aukšta žolė ir jokių automobilio paliktų nuo padangų žymių, juolab buksavimo žymių likusių ant grunto, žolės, nesimato. Iš fotonuotraukų taip pat negalima suprasti ir nustatyti tvoros tariamo apgadinimo pobūdžio ir masto. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2014-08-24 rašydamas tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio ( b.l. 16) patrulis T. G. nurodė, kad į policiją paskambinusi moteris įvardijo jog galimai jos kaimynas K. ( toliau neįskaitoma) su žalios spalvos automobiliu, kurio nei markės, nei ( toliau neįskaitoma) neįsidėmėjo išlaužė jos metalinę tvorą. Tuo tarpu jau rašydama tą pačią dieną paaiškinimą nurodo ne tik automobilio modelį bet ir valstybinį numerį( b.l. 19).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, dėl K. D. A. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, įvertinus minėtus duomenis, galima daryti išvadą, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina K. D. A. kaltės padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei nenuoseklūs liudytojos J. Š., nei išvestiniai policijos pareigūnų parodymai, nei kiti bylos duomenys objektyviai ir neginčytinai nepatvirtina, kad K. D. A. 2014 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 2, vairuodamas transporto priemonę Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į J. Š. priklausančią tvorą bei ją apgadino, ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. Atkreiptinas dėmesys, kad savalaikis duomenų rinkimas ir tinkamas jų įforminimas yra policijos pareigūnų pareiga ir kaip šis darbas yra atliekamas labiausiai priklauso tolimesnė įvykių ištyrimo ir tinkamo įstatymo pritaikymo, sėkmė. Kilus abejonėms, jos gali būti pašalinamos ir teisme, tačiau turi egzistuoti objektyvios galimybės tai atlikti. Apeliacinės instancijos teismas mano jog šiuo konkrečiu atveju nors ir buvo fotografuota J. Š. nurodyta vieta, kurioje buvo jos teigimu išlaužta tvora, tačiau nuotraukos paneigia tokius parodymus, nes būtent nuotraukose ir nesimato tvoros apgadinimų. Beje J. Š. 2015-07-13 ir 2015-03-12 apklausų teisme metu ( b.l. 54, administracinė byla nr. a2.6.-423-660/2015 b.l. 42) nurodė, jog K. A. buvo įsirėmęs automobilio galine dalimi, abiem ratais į jos namo tvorą ir buksavo, tuo tarpu transporto priemonės techninės apžiūros akte surašytame 2014-08-24 nurodyta, kad rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant priekinio buferio dešinės pusės, braukimo žymė ant priekinio dešinės pusės sparno( b.l. 23). Šie nesutapimai yra esminiai, jie nebuvo aptarti ir skundžiamame nutarime. Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas ir automobilio galinis bamperis, tačiau ant jo, sprendžiant iš akte defektų aprašymų, pažeidimų nebuvo rasta. Tad tvoros apgadinimas galiniu bamperiu, taip kaip mechanizmą nurodė J. Š. teisme, nepaliekant jokių kontakto pėdsakų yra mažai tikėtinas. Praėjus daugiau kaip vieneriems metams po įvykio apžiūrėti iš naujo metalinę tvorą, ieškoti grunte užsifiksavusių buksavimo pėdsakų bei apžiūrėti automobilį yra nebetikslinga.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus faktus, sprendžiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai patvirtinti, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 2, K. D. A., vairuodamas transporto priemonę Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., t. y. padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į J. Š. priklausančią tvorą bei ją apgadino, ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma kelia pagrįstas abejones dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, todėl nepagrįstai K. D. A. pripažino kaltu padarius aukščiau minėtus administracinius teisės pažeidimus, dėl ko K. D. A. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, kadangi dėl jų klausmai išspręsti neskundžiama Kauno apygardos teismo 2015-05-06 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-423-660/2015, o įrodymų patikimumas ir pakankamumas įvertintas sprendžiant kaltės klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. D. A. atžvilgiu, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.