Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos medžiagos Nr. 0113000351723 matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Šiaulių AVPK) 2013 m. birželio 10 d. buvo gautas R. K. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą AB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173⁹ str. 3 d. dėl to, kad bankas, pažeisdamas atsiskaitymų tvarką, savavališkai iš į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą jau pervestų pinigų – 50173,09 Lt, savavališkai atskaitė Gyventojų pajamų mokestį (viso 9029,2 Lt) ir socialinio draudimo įmokas (iš viso 5412,12 Lt), o likusių jos sąskaitoje pinigų 35740,77 Lt jai nesumokėjo be jokių pateisinamų priežasčių, taip pat, kad išskyrus 16372,62 Lt antstolės išieškotų jos naudai, kitų pinigų bankas ne tik geruoju nesumokėjo, tačiau 19365,15 Lt laiko jos sąskaitoje ir jai be jokio pagrindo neišduoda. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2013 m. liepos 4 d. nutarimu nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 173⁹ str. 3 d., nesant teisės pažeidimo požymių ir sudėties.

Nesutikdama su šiuo ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu R. K. Š. apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato 2013 m. liepos 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovui A. Ž. paskirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 173⁹ str. 3 d. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjos R. K. skundo netenkino. Šią žemesnės instancijos teismo nutartį R. K. apskundė Šiaulių apygardos teismui, prašydama panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir bylą išnagrinėjus iš esmės, patenkinti jos skundą, priteisti jos turėtas išlaidas vykstant į Šiaulių apylinkės teismą. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo institucija nenustatė, kokių dokumentų, teisės aktų pagrindu buvo padaryti išskaitymai iš R. K. sąskaitos, nesurinko duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių banko, kaip darbdavio ar kredito institucijos, teisę be kliento (darbuotojo) sutikimo iš kliento asmeninės banko sąskaitos išskaičiuoti mokesčius, kuriuos privalo sumokėti pats darbdavys. Todėl Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Šiaulių AVPK.

Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu medžiagoje Nr. 0113000351723 vėl atsisakė pradėti administracinę teiseną pagal ATPK 173⁹ str. 3 d., nes nenustatė teisės pažeidimo požymių ir sudėties. Pareiškėja R. K., nesutikdama su minėtu nutarimu, pastarąjį apskundė Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2014 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, paliko galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresniojo tyrėjo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą medžiagoje Nr. 0113000351723, netenkino ir R. K. prašymo dėl atvykimo į teismą išlaidų kompensavimo. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 224 str. 3 d. numatyta galimybė darbdaviui išieškoti iš darbuotojo permokėtą ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuotą darbo užmokestį, jeigu tai įvyko dėl skaičiavimo klaidos, kaip nagrinėjamu atveju, o be to, ATPK 173⁹ str. 3 d. numatyta ne darbdavių administracinė atsakomybė už pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų nustatytos tvarkos pažeidimą.

Pareiškėja R. K. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, prašydama panaikinti 2014 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės, patenkinti jos 2013 m. gruodžio 30 d. skundą bei priteisti atvykimo į Šiaulių apylinkės teismą išlaidas iš atsakovo.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas galimai suklydo vertindamas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. 2012-12-10 raštą Nr. 6192 bei 2012-12-31 potvarkį Nr. 6518, kurie nesuteikia buvusiam darbdaviui be banko sąskaitos savininko sutikimo atlikti bet kokius nuskaitymus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 224 str. 3 d. sako, kad „negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus“, o šiuo atveju buvęs darbdavys jokios skaičiavimo klaidos neatliko – tik vykdė 2012 m. birželio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-130-675/2012, nes šioje byloje nebuvo išaiškinta, ar priteista suma yra su mokesčiais, ar be jų. Akcentuoja, kad, jei jos asmeninė sąskaita būtų kitame banke, tokių nurašymų pagal AB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. 2012-12-10 raštą Nr. 6192 bei 2012-12-31 potvarkį Nr. 6518 kiti bankai nebūtų galėję atlikti, kadangi tokiems nurašymams nėra jokio teisinio pagrindo. Apibendrindama R. K. teigia, kad ji banke nebedirba, todėl pažeidžiant atsiskaitymų tvarką Bankas leido sau be jokio teisinio pagrindo jos pinigais, esančiais jos Banko sąskaitoje, sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (2012-12-10 7525,96 Lt ir 2012-12-31 1494,24 Lt) ir socialinio draudimo įmokas (2012-12-10 4515,58 Lt ir 2012-12-31 896,54 Lt).

Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariatas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. gruodžio 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvęs pareiškėjos R. K. darbdavys, pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą 2012 m. gruodžio 4 d. pervedė į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą tame pačiame AB „(duomenys neskelbtini)“, R. K. priteistą pinigų sumą – 50173,09 Lt, o 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d., atitinkamai vadovaujantis AB ,,(duomenys neskelbtini)“ Apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. raštu Nr. 6192, potvarkiu Nr. 6518, iš pareiškėjos minėtos banko sąskaitos buvo išskaitytos atitinkamos sumos pinigų gyventojų pajamų mokesčiui bei socialinio draudimo įmokoms sumokėti, kas, pareiškėjos įsitikinimu, negalėjo būti atklikta be jos sutikimo, t. y. atlikti išskaitymai iš jos banko sąskaitos tretiesiems asmenims – Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Aukštesnės instancijos teismas pritaria R. K. nuomonei.

Iš tikrųjų, ATPK 173⁹ str. 3 d. nustatyta atsakomybė bankų vadovams už pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų nustatytos tvarkos pažeidimą. Apylinkės teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal ATPK 173⁹ str. 3 d. administracinė atsakomybė kyla banko, kaip kredito įstaigos, vadovui, o ne banko, kaip darbdavio, vadovui. Tačiau žemesnės instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino AB ,,(duomenys neskelbtini)“ administracijos veiksmus, kai iš R. K. asmeninės banko sąskaitos buvo išskaitytos atitinkamos pinigų sumos, darbdavio ir darbuotojos (pareiškėjos) darbo santykių aspektu, nes pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą R. K. ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. sausio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 476, atliktų išskaitymų iš banko sąskaitos momentu (atitinkamai 2012-12-10 ir 2012-12-31) jau buvo nutraukta – nuo 2012 m. liepos 12 d. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d., Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 9 str. 1 d. gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas privalo sumokėti darbdavys, tačiau akivaizdu, jog šių mokesčių AB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2012 m. gruodžio 4 d. pervesdamas pareiškėjai į banko sąskaitą priteistą nesumokėtą darbo užmokestį, dėl netinkamo įstatymų taikymo nenuskaitė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nesumokėjo.

Taigi nustačius, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-10–2012-12-31 nebebuvo R. K. darbdavys, o pastaroji nebuvo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, konstatuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai savo skundžiamą nutartį grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Aptariamu laikotarpiu R. K. ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai buvo Kliento ir Banko, kaip kredito įstaigos, pozicijose pagal sudarytą banko sąskaitos sutartį. Bankas, kaip kredito įstaiga, nagrinėjamu atveju neturėjo teisės ne ginčo tvarka, tik savo iniciatyva išskaityti iš Kliento asmeninės banko sąskaitos pinigų sumas, kadangi didesnė pinigų suma į R. K. banko sąskaitą buvo pervesta ne dėl klaidos, t. y. klaidingai į sąskaitą įskaitant lėšas, o dėl galimo netinkamo įstatymų pritaikymo, galimo netinkamo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo ir pan. Taip pat pripažintina, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. raštai (2012-12-10 Nr. 6192; 2012-12-31 Nr. 6518) ir administraciniai patvarkymai, susiję su AB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip darbdavio, vykdytinomis prievolėmis mokesčių administratoriams, nukreipti į Kliento – pareiškėjos R. K. pinigines lėšas, nagrinėjamu atveju, yra nepagrįsti ir neteisėti. Akivaizdu, jog AB ,,(duomenys neskelbtini)“ viename asmenyje, kaip buvęs pareiškėjos darbdavys, ir Bankas, kuriame R. K. turėjo asmeninę banko sąskaitą, pasinaudojo susiklosčiusia situacija, nes kitu atveju (pvz., jei R. K. asmeninę sąskaitą, į kurią būtų pervestos su darbo santykiais susijusios piniginės lėšos, būtų turėjusi kitoje kredito įstaigoje) AB ,,(duomenys neskelbtini)“ nei kaip buvęs darbdavys, nei kaip kredito įstaiga tik savo iniciatyva, ne ginčo tvarka jokių išskaitymų iš R. K. banko sąskaitos nebūtų galėjęs atlikti dėl objektyvių priežasčių. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktą Banko sąskaitos sutartį Nr. 719-00106 (2006-03-09), sudarytą tarp AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. K. dėl banko sąskaitos atidarymo Nr. (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju piniginių lėšų įskaitymai ir išskaitymai buvo vykdomi į R. K. banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal AB ,,(duomenys neskelbtini)“ Bendrųjų mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisykles neturėjo teisės ne ginčo tvarka, tik savo iniciatyva, kaip darbdavys ar kredito institucija iš kliento ir buvusio darbuotojo asmeninės banko sąskaitos išskaičiuoti mokesčius, kuriuos privalėjo sumokėti pats kaip darbdavys.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, jog surinktoje medžiagoje yra duomenų apie galimai įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173⁹ str. 3 d., todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o administracinė byla grąžinama policijai spręsti dėl įrodymų ir atitinkamai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pagal ATPK 173⁹ str. 3 d. (ATPK 256 str., 259¹ str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjos R. K. prašymas atlyginti jos patirtas atvykimo į Šiaulių apylinkės teismą išlaidas paliekamas nenagrinėtas, nes tai yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės, kompetencija (ATPK 279 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.