Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-919-832/2014 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti nebuvo galimybės, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešai paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

Apeliantės teigimu, sutartyje nustatytos palūkanos turi būti skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo, o ne iki 2013-03-30 kaip nurodyta Mažeikių rajono teismo sprendime, kadangi skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos. Priešingu atveju, pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Nurodo, kad apeliantę ir atsakovą sieja ne Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09-20-83, o Sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovo prievolė. Dėl šios priežasties Mažeikių rajono apylinkės teismas nepagrįstai UAB „Gelvora“ paskaičiuotus delspinigius perskaičiavo nuo 2009-11-22, t. y. ne nuo Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 sudarymo, o nuo pranešimo dėl reikalavimo perleidimo išsiuntimo atsakovui.Apeliantės manymu, Mažeikių rajono apylinkės teismas nepagrįstai sumažino delspinigių normą iki 0,01 %, neatsižvelgdamas į kelis esminius kriterijus, t. y. paskolos sumos dydį, skolininko nesąžiningumą neteisėtai naudojantis kredito davėjo pinigais, prievolės įvykdymo uždelsimo laikotarpį, kreditoriaus patirtus nuostolius. Pažymi, kad 0,01 % delspinigių norma yra 10 kartų mažesnė nei Vartojimo kredito sutartyje šalių valia numatyta delspinigių norma, todėl pažeidžia kreditoriaus teisėtus interesus ir lūkesčius. Apeliantės manymu, 0,02 % delspinigių norma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.) ir nepažeidžia skolininko teisėtų interesų. Dėl šios priežasties apeliantei UAB „Gelvora“ turėjo būti priteista 9809,71 Lt delspinigių.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl delspinigių, palūkanų, sutartinių metinių palūkanų priteisimo pagrįstumo bei teisėtumo. Kaip matyti iš ieškovės UAB „Gelvora“ pateikto apeliacinio skundo, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis priteista pagrindinė skola, palūkanos ir delspinigiai, paskaičiuoti iki 2009-11-09, ir atmestas reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstose dalyse vertins argumentus dėl palūkanų bei sutartinių metinių palūkanų ir delspinigių priteisimo pagrįstumo bei teisėtumo. Įvertinus Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo už akių motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei nagrinėjamam ginčui taikytinas materialinės teisės normas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamose sprendimo dalyse netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, todėl yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

Byloje nustatyta, kad 2008-03-31 AB SEB bankas su atsakovu V. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0450818050907-61 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui suteikė 39000,00 Lt vartojimo kreditą automobilio pirkimui, kurį atsakovas turėjo sugrąžinti su palūkanomis AB SEB bankui 2013-03-30, atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 10,9 procentų metinių palūkanų (Sutarties specialiosios dalies 2.4 punktas), už uždelstą grąžinti kredito dalį kiekvieną dieną mokėti 0,1 delspinigių, už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti 0,1 delspinigių (Sutarties bendrosios dalies 5.3, 5.4). 2009-11-09 UAB „Gelvora“ su AB SEB bankas pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai savo reikalavimo teises į atsakovo V. J. 37883,52 Lt skolą, kurią sudaro 34934,88 Lt kredito likutis, 2401,95 Lt palūkanos ir 546,69 Lt delspinigiai. 2009-11-19 pranešime dėl reikalavimo perleidimo atsakovas buvo raginamas per tris dienas sumokėti 34934,88 Lt skolą, 2591,18 Lt palūkanas, 1000,84 Lt delspinigius, viso 38599,66 Lt.

Ieškiniu ieškovė prašė teismo priteisti 18173,01 Lt palūkanų ir 10,9 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 14876,23 Lt palūkanų, motyvuodamas tuo, kad ieškovė tik nuo 2009-11-22 įgijo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko prievolės įvykdymo, o pagal Sutarties sąlygas kredito laikotarpis yra 60 mėnesių, t. y. iki 2013-03-30, todėl ieškovei priteistos 2009-11-22 – 2013-03-30 laikotarpio 12474,28 Lt palūkanos. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad sutartyje nustatytos palūkanos turi būti skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo, o ne iki 2013-03-30. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai), neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartį neįvykdė, ieškovė, perėmusi reikalavimo teises, įgijo teisę į sutartyje nustatytų 10,9 procentų metinių palūkanų priteisimą iki visiško kredito grąžinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 10,9 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (34934,88 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo priteisimo, šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovė taip pat reikalauja papildomai priteisti 3296,78 Lt už 2009-11-06 – 2013-11-21 laikotarpį. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, teismas šios sumos nepriteisė motyvuodamas tuo, kad teisę į palūkanų priteisimą ieškovė įgijo tik informavusi skolininką, o ne nuo reikalavimo teisės perėjimo momento, iki tos dienos, kada turėjo būti grąžintas kreditas, t. y. 2013-03-30. Nors tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisingai ir prieštaraujanti tiek CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniams, tiek to paties kodekso 6.101 straipsniui, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis, reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovei perleido 2009-11-09, tačiau ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-02-10, o palūkanas skaičiavo iki 2013-11-21, todėl praėjęs ilgas laiko tarpas iki kreipimosi į teismą lėmė daug didesnes palūkanas. Be to, skolininkas yra vartotojas, silpnesnioji sutarties šalis, o vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-24 Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 30). Todėl darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas papildomai priteisti 3296,78 Lt palūkanų, kai pirmosios instancijos teisme buvo priteista pakankamai didelė 12474,28 Lt palūkanų suma (kartu su palūkanomis iki 2009-11-06 – 14876,23 Lt suma), yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes atsižvelgus į anksčiau minėtas vartotojų teisių nuostatas bei bylos duomenis, ieškovės visa paskaičiuotų palūkanų suma yra aiškiai per didelė.

Atmesdama ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl papildomų 4414,74 Lt delspinigių priteisimo, teisėjų kolegija remiasi jau minėtomis vartotojų teisių nuostatomis, išdėstytomis sprendžiant palūkanų dydžio pagrįstumo klausimą bei bylos duomenimis ir dar kartą pažymi, kad reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovei perleido 2009-11-09, tačiau ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-02-10, delspinigiai buvo skaičiuoti iki 2013-09-10, todėl būtent ieškovės veiksmai lėmė tokio dydžio delspinigių susidarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su atlygintiniu pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos atsakovui. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, kokie yra reikalaujami apeliaciniame skunde (0,02 procentų). Atsižvelgus į pagrindinės skolos sumą (34934,88 Lt) ir pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių sumą, laikytina, kad 5394,97 Lt delspinigių suma yra proporcinga ir teisinga, ir nors ieškovė yra teisi, teigdama, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, šiuo atveju tai neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovės paskaičiuoti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl reikalavimas papildomai priteisti 4414,74 Lt delspinigių atmetamas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimas už akių keistinas, papildomai priteisiant ieškovei 10,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pagrindinės skolos sumos (34934,88 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo.

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). CPK 93 str. 1, 2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl papildomai tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 10,9 procentų palūkanų priteisimo iki visiško skolos grąžinimo, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme padidintinos iki 2000 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 231 Lt žyminį mokestį, todėl, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistina 77 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, į. k. 125164834, 34934,88 Lt (trisdešimt keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt keturių litų 88 ct) skolą, 14876,23 Lt (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis litus 23 ct) palūkanų, 5394,97 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis litus 97 ct) delspinigių, 10,9 procentų metines palūkanas nuo 34934,88 Lt pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (55206,08 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, į. k. 125164834, 77 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.