Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-919-832/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-21Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
2-919-832/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00504-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
V. J.
Civilinė byla Nr. 2-919-832/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00504-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 37; 42.10; 63.3; 116.1; 116.5.1; 116.5.2.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ 2014-02-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. J. priteisti 34934,88 Lt skolos, 18173,01 Lt palūkanų, 49560,33 Lt delspinigių, 2550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 230 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-03-31 AB SEB bankas su atsakovu V. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0450818050907-61 (toliau – Sutartis) (20-24 b. l.), pagal kurią atsakovui suteikė 39000,00 Lt vartojimo kreditą automobilio pirkimui, kurį atsakovas turėjo sugrąžinti su palūkanomis AB SEB bankui 2013-03-30, tačiau atsakovas nustatytų įmokų nemokėjo, dėl ko AB SEB bankas 2009-07-14 siuntė įspėjimą atsakovui dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo. 2009-11-09 UAB „Gelvora“ su AB SEB banku pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai savo reikalavimo teises į atsakovo V. J. 37883,52 Lt skolą, kurią sudaro 34934,88 Lt kredito likutis, 2401,95 Lt palūkanos ir 546,69 Lt delspinigiai (4 b. l.). UAB „Gelvora“ 2009-11-19 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir paragino atsakovą per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti 34934,88 Lt skolos, 1000,84 Lt delspinigių, 2591,18 Lt palūkanų ir 72,76 Lt skolos išieškojimo išlaidų (26 b. l.). Atsakovui minėtų sumų nesumokėjus, ieškovė, pagal reikalavimo perleidimo sutartį, perėmusi visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, už atsakovo įsipareigojimų nevykdymą priskaičiavo 34934,88 Lt skolos, 18173,01 Lt delspinigių, 49560,33 Lt delspinigių, 2550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (5-7 b. l.).

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. CK 6.101 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Reikalavimo perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ 2009-11-19 išsiuntė skolininkui raštišką pranešimą dėl reikalavimo perleidimo su raginimu sumokėti įsiskolinimą. Laikytina, kad reikalavimo įgijėja tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo perleidimą ir tik informavusi įgijo prievolės užtikrinimui nustatytas teises, t.y. nuo 2009-11-22.

Kaip minėta AB SEB bankas perleido ieškovės naudai savo reikalavimo teises į atsakovo V. J. 37883,52 Lt skolą, kurią sudaro 34934,88 Lt kredito likutis, 2401,95 Lt palūkanos ir 546,69 Lt delspinigiai, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pirminiam kreditoriui, kuris reikalavimo teises perleido ieškovei, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 34934,88 Lt nesumokėto kredito likutis, 2401,95 Lt palūkanų ir 546,69 Lt delspinigių.

Sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo, pirminiam kreditoriui, kreditą naudoti pagal Specialiosios dalies 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles Bankui pagal Sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą Bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15771,06 Lt palūkanų apskaičiuotų nuo pagrindinės įsiskolinimo sumos – 34934,88 Lt, už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2013-11-21, taikant 10,9 % metinę palūkanų normą (6 b. l.). Sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte nurodyta, jog sutartimi nustatyta palūkanų norma yra 10,9 %, 2.3 punkte nurodyta kredito grąžinimo data 2013-03-30. Kadangi ieškovė tik nuo 2009-11-22 įgijo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko prievolės įvykdymo, bei pagal Sutarties sąlygas kredito laikotarpis yra 60 mėnesių, t.y. iki 2013-03-30, iš atsakovo ieškovei priteistinos palūkanos nuo nesumokėtos 34934,88 Lt kredito sumos, už laikotarpį nuo 2009-11-22 iki 2013-03-30, t.y. 12474,28 Lt palūkanų.

Sutarties 5.3 punktu atsakovas įsipareigojo, pirminiam kreditoriui, už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti Bankui 0,1 (vieną dešimtąją) procento laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies; todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 49013,64 Lt delspinigių už pradelstas atsiskaityti 1404 dienas nuo 2009-11-06 iki 2013-09-10 (5 b. l.).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant netesybų skaičiavimo pradžios momentą yra svarbu ar šalys netesybų skaičiavimo pradžios momentą apibrėžė sutartyje, ir, jeigu apibrėžė, kokiomis sąlygomis. Neaiškiai sutartyje suformuluotos nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ( CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1). CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Sutartyje, 5.3 punkte, yra šalių nustatyta sąlyga, kad kredito gavėjas už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį Bankui privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Iš skolų priėmimo perdavimo prie 2009-11-09 reikalavimo sutarties išrašo matyti, kad pirminis kreditorius iki skolos perleidimo ieškovei yra apskaičiavęs atsakovui delspinigius, už uždelstą grąžinti įmokas laiką, todėl, šiuo atveju netesybų skaičiavimo pradžia laikomas momentas, kai skolininkas neįvykdo prievolės po ieškovės reikalavimo sumokėti delspinigius, tik po pranešimo dėl reikalavimo perleidimo išsiuntimo atsakovui, t.y., nuo 2009-11-22.

Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003;.2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

CK 6.73 str. 2 d. numato galimybę teismui sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas vartojimo kredito sutartį su pirminiu kreditoriumi turėjo ribotas galimybes derėtis dėl bendrųjų sutarties sąlygų, darytina išvada, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai, po 0,1 procentą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos kredito sumos yra akivaizdžiai per dideli, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tik kartą, 2009-11-19, informavo atsakovą dėl įsiskolinimo ir delspinigių apmokėjimo, po to daugiau nei ketverius metus nebandė išsiieškoti skolos nei ikiteismine nei teismine tvarka, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki protingos sumos po 0,01 procentą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos, skaičiuojant juos nuo 2009-11-22, t.y., 34934,88 Lt x 0,01 % x 1388 d. = 4848,28 Lt. Ieškovei iš atsakovo priteistina 4848,28 Lt delspinigių (CK 6.71 str., 6.73 str.).

Ieškovė, remdamasi CK 6.63 str. 2 d. ir 6.249 str. 4 d. 3 p. prašo priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas – 2550,51 Lt. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, jas sudaro pranešimų siuntimo išlaidos, teisinės paslaugos, darbuotojo užmokestis, buhalterinės išlaidos, darbo priemonės, ir kt. Tačiau ieškovė nenurodo minėtų išlaidų paskaičiavimo, nepateikia įrodymų, kuriais būtų grindžiamos minėtos išlaidos (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovės vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei – komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 2550,51 Lt išlaidų priteisimo atmestinas.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro byloje sumokėtas 3104,00 Lt žyminis mokestis (13 b. l.), todėl ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. 52,46 %, ieškovei iš atsakovo priteistina 1628,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str., 82 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, į. k. 125164834;

34934,88 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt keturis litus 88 ct) skolos;14876,23 Lt (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis litus 23 ct) palūkanų;5394,97 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis litus 97 ct) delspinigių;5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (55206,08 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-02-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;1628,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas V. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis