Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Karaliūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei E. I., institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir atsakovės E. I. priešieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo auklėjime tvarkos nustatymo ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutinka, kad būtų nustatyta vaiko bendravimo su tėvu – ieškovu tvarka – kiekvieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį nuo 10 val. iki 17 val. jos namuose, taip kaip ji yra nurodžiusi priešieškinyje. Mano, kad ieškovas gali bendrauti su vaiku ir darbo dienomis. Nori, kad ieškovo bendravimas su vaiku būtų minimalus. Mano, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarauja mažamečio vaiko interesams. Vaikui paaugus ir sustiprėjus ryšiams, bendravimo tvarka gali būti nustatyta iš naujo. Ji nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nes ji žinanti, jog ieškovas nemoka visapusiškai pasirūpinti vaiku, t.y. jį pamaitinti, paguldyti miegoti, pasirūpinti jo higiena. Atsakovė nurodė, kad ieškovas teikia išlaikymą vaikui, tačiau prašė priteisti išlaikymą, nes mano, kad ieškovas gali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo ir prašė priteisti kas mėnesį po 175 eurus. Paaiškino, kad ji šiuo metu nedirba, jai padeda jos tėvai, pas kuriuos ji gyvena. Taip pat prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovė ir jos atstovė prašė tenkinti priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį atmesti.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė sutinkantis, kad būtų nustatyta ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka. Skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, jog bendravimas turėtų būti nustatytas maksimalus, nes kuo mažiau bendraus su vaiku, to bus didesnis atotrūkis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. (b.t.1, l. 11). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys nuo 2015 metų vasario mėnesio kartu negyvena. Šalių vaikas gyvena su atsakove, jos tėvų namuose. Ieškovas vaiko išlaikymui kas mėnesį moka po 150 eurų.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad šalims nepavyksta susitarti dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. S.. Todėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 str.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Teismas iš esmės sutinka su ieškinyje bei ieškovo teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad ieškovui nėra leidžiama pakankamai matytis su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime. Atsakovė posėdžio metu aiškino, kad nedraudžia sūnui bendrauti su tėvu – ieškovu, tačiau atsakovė pati jokios iniciatyvos nerodė, kad vaikas bendrautų su atskirai gyvenančiu tėvu, priešieškinyje ir posėdžio metu aiškindama, kad bendravimas turi būti minimalus, nes prieštarauja mažamečio sūnaus interesams.

Posėdžio metu nebuvo galimybės apklausti šalių nepilnametį vaiką A. S., nes jis yra dar tokio amžiaus, kai negali išreikšti savo nuomonės.

Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie ieškovą byloje nėra. Ieškovas charakterizuojamas teigiamai.

Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad vaiko interesus atitinka ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar kels emocinius išgyvenimus. Patvirtinus atsakovės nurodyta priešieškinyje bendravimo tvarką, bus priešingai, nes vaikas su tėvu bendraus tik minimaliai, kadangi prašoma nustatyti bendravimą tik darbo dienomis ir nebus pilnai užtikrinta vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu, ir tai prieštaraus vaiko interesams.

Šalims išaiškinama, kad nustatoma tvarka gali būti pakeista jų sutarimu ar, joms nesutarus, teismo sprendimu. Į teismą dėl tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis tiek šalys, tiek institucija, atsakinga už vaiko teises, jei ieškovo šeimos stebėjimo metu bus nustatytos aplinkybės, galinčios neigiamai įtakoti šalių vaiko interesus, vaikui būnant pas ieškovą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina (atsakove). Ieškovas gera valia teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir kaip paaiškino ieškovas kas mėnesį moka po 150 eurų. Teismas, išklausęs ieškovą, atsakovę, išnagrinėjęs rašytinę medžiagą, mano, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, kadangi jis gauna didesnes pajamas. Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė nedirba, augina šalių vaiką ir gauna minimalias pajamas, jai padeda jos tėvai, kitų išlaikytinių neturi. Kadangi šalių vaikas gyvena su atsakove, tai jai tenka ir kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Siekiant užtikrinti vaiko interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra tėvų pareiga, atsakovės priešieškinys tenkintinas ir iš ieškovo priteistinas išlaikymas , mokant periodines išmokas kas mėnesį po 175 eurų. Išlaikymas priteistinas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos – 2015 m. rugsėjo 22d.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2015m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. sausio 1d. – 75 eurus. Kaip nustatyta ieškovas G. S. vaikui išlaikymą teikė, išlaikymas po 175 eurus priteistinas nuo 2015 m. rugsėjo 22d., esant šioms aplinkybėms priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nėra pagrindo, todėl priešieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium, šalių sūnus A. S. gyvena su atsakove. Ieškovas atsakovės prašymui neprieštarauja. Vaikui gyventi yra sudarytos normalios sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga nustatyti A. S. gyvenamąją vietą su jo motina E. I..

Kitoje dalyje priešieškinys atmestinas.

Įsiteisėjus sprendimui Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikintina ( CPK 150 str. ).

Atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta ieškinys tenkintinas ir priešieškinys patenkintinas iš

dalies, kitoje dalyje atmetant, šalių turėtos bylinėjimosi (žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos) išlaidos nepriteistinos. Tačiau iš ieškovo valstybės biudžetui priteistinas žyminis mokestis, dėl atsakovės reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nes nuo šio žyminio mokesčio atsakovė pateikiant priešieškinį buvo atkleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p. ).

Įvertinus tai, kad ieškinys tenkintinas, priešieškinys patenkintinas iš dalies, iš ieškovo ir atsakovės priteistinos teismo turėtos 10,31 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidos, t.y. iš kiekvieno po lygiai - po 5,15Eur (CPK 80 str., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo G. S. bendravimo su vaiku A. S. bendravimo tvarką:

Iki sūnui A. sukaks treji metai, t.y. iki (duomenys neskelbtini). - G. S. kiekvieną savaitę (vieną savaitę šeštadienį, kitą savaitę sekmadienį) bendrauja su sūnumi A. nuo 10 valandos iki 17 valandos, turėdamas teisę išsivesti sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Darbo dienomis bendrauja su sūnumi pagal galimybes, apie tai pranešęs vaiko motinai E. I. ir suderinęs konkretų bendravimo laiką.Pradedant nuo 2017 m. lapkričio 14d.:

- pirmą ir trečią mėnesio penktadienį pasiima sūnų A. iš jo gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina vaiką į jo motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 valandos.

- švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.d.) sūnus A. praleidžia su motina, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26d.) – su tėvu; neporiniais metais - Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.d.) sūnus A. praleidžia su tėvu, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26d.) – su motina.

- neporiniais metais pirmąją Šv.vėlykų dieną sūnus A. praleidžia su tėvu, antrą Šv.Vėlykų dieną – su motina; poriniais metais pirmąją Šv.vėlykų dieną sūnus A. praleidžia su motina, antrą Šv.Vėlykų dieną – su tėvu.

Per tėvo gimtadienį (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi nuo 12 val. iki 19.30 val. (jeigu birželio 19d. yra darbo diena) arba nuo 17 val. iki birželio 20d. 19.30 val (jeigu birželio 20d. yra ne darbo diena), turėdamas teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne. Kas antrą sūnaus gimtadienį (lapkričio 13 d.) tėvas bendrauja su sūnumi nuo 12 val. iki 19.30 val (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra darbo diena), nuo 17 val. iki kitos dienos 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra ne darbo diena), turėdamas teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne. Tėvas vasaros metu dvi savaites – birželio mėn. ir rugpjūčio mėn paskutines savaites (nuo penktadienio 17 val. iki kitos savaitės sekmadienio 19.30 val.) turi teisę pasiimti sūnų atostogauti.Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie sūnaus sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną.Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomas jis jo motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydyto įstaigoje.Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes.

Nustatyti vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E.

I.

Priteisti iš G. S. nepilnamečiui sūnui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), atstovaujamam motinos E. I., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis) eurus, iki A. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti.

Priteisti iš atsakovės E. I. 5,15Eur (penkis eurus 15 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ).

Priteisti iš ieškovo G. S. 5,15Eur (penkis eurus 15 ct) teismo turėtų pašto išlaidų ir 63 (šešiasdešimt tris) eurus žyminio mokesčio (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Anykščių rajono apylinkės teisme.