- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- e2-4310-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40034-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- Omega Invest OÜ
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OÜ ieškinį atsakovui E. K. (E. K.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Omega Invest OÜ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – atsakovas) 1810,70 Eur negrąžinto kredito, 369,95 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 1 278,31 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 427,83 bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 6 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ bankas ir atsakovas sudarė studento kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko suteiktą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nurodyto kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdžius, 2015 m. gruodžio 15 d. studento kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukta. 2015 m. spalio 29 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ bankas ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nedirba. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento išrašo matyti, jog atsakovas deklaravęs išvykimą į į Vokietijos Federacinę Respubliką. Nežinant atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos adresų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.
Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovo prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 6 d. tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir atsakovo sudaryta studento kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis). Sutartimi atsakovas įsipareigojo visą pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko suteiktą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nurodyto kredito grąžinimo termino pabaigos (sutarties 4.1 punktas). Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdžius ir nustatytais terminais mokėjimų neatlikus, sutartis 2015 m. gruodžio 15 d. vienašališkai nutraukta. 2015 m. spalio 29 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ bankas ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įgijo reikalavimo teisę į susidariusį atsakovo įsiskolinimą. Faktiškai skola perleista 2016 m. sausio 27 d. 2016 m. sausio 29 d. atsakovui išsiųstas pranešimas, kuriuo atsakovas informuotas apie 2016 m. sausio 27 d. pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ieškovui perleistą reikalavimą. Atsakovas buvo raginamas geranoriškai sumokėti skolos sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų savo skolinius įsipareigojimus įvykdęs (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Nagrinėjamu atveju 2015 m. spalio 29 d. tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir ir ieškovo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 11 d. patvirtinime dėl reikalavimo teisių perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2016 m. sausio 27 d. šalių pasirašytas reikalavimų portfelio perleidimo aktas Nr. 4, kuriuo naujajam kreditoriui perleista reikalavimo teisė į pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko skolininkus. Apie 2016 m. sausio 27 d. pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ieškovui perleistą reikalavimą atsakovas informuotas 2016 m. sausio 29 d. pranešimu. Atsakovas buvo raginamas geranoriškai sumokėti skolos sumą. Kadangi atsakovas ieškovo reikalavimo, atsiradusio pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu, nevykdė, ieškovas įgijo teisę į 1 810,70 Eur negrąžinto kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 810,70 Eur negrąžinto kredito sumos laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 369,95 Eur mokėjimo palūkanų, priskaičiuotų nuo 2016 sausio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).
Tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir atsakovo sudarytos sutarties 5.1 punkte numatyta, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mėnesinės išmokos sumos išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Metinė palūkanų norma – 5,398 procentai. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti 369,95 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2016 sausio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d., paskaičiuotos kartu su 86,91 Eur įsiskolinimu reikalavimo perleidimo dieną, pagal savo paskirtį laikytinos pelno (mokėjimo) palūkanomis. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės mokėti užmokestį palūkanų forma už naudojimąsi kreditu nevykdė, ieškovui, perėmusiam reikalavimo teisę, priteistinos 369,95 Eur ((1 810,70 Eur / 100 x 5,398 proc. / 365 d. x 1057 d.) + 86,91 Eur) pelno (mokėjimo) palūkanos už laikotarpį nuo 2016 sausio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. (CK 6.874 straipsnio 1 dalies).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 1 278,31 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 1 057 dienas taikant 0,10 procento dydžio normą.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
Iš teismui pridėto 2016 m. sausio 27 d. pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 4 prie 2015 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog už 317 dienų sutarties įsiskolinimą paskaičiuoti 29,49 Eur delspinigiai nuo paskolos įsiskolinimo ir 4,91 Eur delspinigiai nuo palūkanų įsiskolinimo, iš viso – 34,40 Eur. Teismas pažymi, jog reikalavimams priteisti netesybas pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsakovui pažeidus sutarties sąlygas, delspinigiai už įstatyme nustatytą terminą buvo paskaičiuoti pradinės kreditorės AB „Swedbank“, į kuriuos reikalavimas ieškovui perleistas 2015 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme nenumatytas delspinigių skaičiavimas iki kredito grąžinimo dienos, viršijant nustatytą šešių mėnesių senaties terminą, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, prašomą priteisti 1 278,31 Eur delspinigių sumą mažinant iki pradinės kreditorės AB „Swedbank“ perleistos 34,40 Eur sumos (CK 6.72 straipsnis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 2 215,05 Eur skolos sumos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 215,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 77,83 Eur dydžio žyminis mokestis ir 350,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
Teismas nurodo, jog išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje sumokėtos sumos pripažįstamos pagrįstomis. Teismas turi teisę įvertinęs šalių turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, spręsti, ar visa advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą) 2 punkte nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 punktas), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 punktas), ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 punktas), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4 punktas), ginčo sumos dydį (2.5 punktas), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį (2.6 punktas), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 punktas), šalių elgesį proceso metu (2.8 punktas), advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 punktas), kitas svarbias aplinkybes (2.10 punktas). Už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 punktas). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 9 punktas).
Pažymėtina, jog byloje teismui pridėta 2015 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovo ir advokato padėjėjo A. M. sudaryta atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią advokato padėjėjui A. M. pavesta atstovauti ieškovo interesus civilinėse bylose, rengti procesinius dokumentus, juos pasirašyti, tvirtinti dokumentų kopijas, pateikti juos teismui ar arbitražui bei naudotis kitomis šaliai suteiktomis teisėmis. Remiantis duomenimis iš 2018 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas Nr. 04/12/2018, advokato padėjėjo A. M. patirtas darbo laiko sąnaudas sudaro 2 valandos. Rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo taikytas 90,00 Eur valandinis įkainis, o rengiant ieškinį – 260,00 Eur. Už nurodytą valandų skaičių rengiant atitinkamai pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo maksimalų advokato padėjėjo išlaidų atlyginimą sudarytų 187,14 Eur suma, o rengiant ieškinį – 1871,40 Eur, iš viso – 2 058,54 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, o analizuojama situacija nereikalauja specialių žinių ir didelių darbo laiko sąnaudų rengiant ieškinį pagal tapačias skolos atsiradimo aplinkybes, dėl kurių jau anksčiau yra kreiptasi į teismą, todėl prašomas priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis advokato padėjėjo A. M. pagalbai apmokėti, nors ir neviršija maksimalaus advokato padėjėjo išlaidų atlyginimo dydžio, tačiau yra laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 350,00 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį yra aiškiai nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą mažintinos iki 100,00 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kadangi teismas tenkino 64,04 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 49,84 Eur žyminio mokesčio ir 64,04 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, iš atsakovo yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Omega Invest OÜ, juridinio asmens kodas 10866568, iš atsakovo E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 810,70 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų ir septyniasdešimt euro centų) negrąžinto kredito, 369,95 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) palūkanų už laikotarpį nuo 2016 sausio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d., 34,40 Eur (trisdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt euro centų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,88 Eur (vieną šimtą trylika eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.