- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- AN2-74-768/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00020-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- S. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutarties, kuria buvo patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) S. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. S. M. nubaustas už tai, kad 2023 m. vasario 10 d., 11 val. 54 min., Ukmergės rajono sav., vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo greitį 66 km/val., esant leistinam 110 km/val. greičiui, važiavo 176 km/val. greičiu (įvertinus prietaiso paklaidą), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 127 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi buvo tenkintas S. M. skundas – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir byla grąžinta Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apylinkės teismas sprendė, jog byloje nepakanka objektyvių duomenų neabejotinai patvirtinti, kad užfiksuoto pažeidimo metu transporto priemonę automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent S. M., kaip ir nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų S. M. nuo pat tyrimo pradžios pateiktą versiją, kad automobilį vairavo G. S. (G. S.).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartį ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą.
3.1. Tvirtina, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, taip pat nepagrįstai suteikė prioritetą transporto priemonės savininko teiktiems įrodymams, atitinkamai, atmesdamas skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos vertintus įrodymus.
Šalies argumentai
3.2. Mano, jog teismas nepagrįstai vertino kaip patikimus UAB (duomenys neskelbtini) ir S. M. pateiktus duomenis, o būtent, jog automobilį vairavo G. S., o transporto priemonė buvo skirta naudotis ir įmonės svečiams, taip pat, kad G. S. dirbo įmonėje, kuri bendradarbiavo su UAB (duomenys neskelbtini), o el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bendravęs asmuo, patvirtino vairavęs automobilį. Dėl šios priežasties padarė klaidingą išvadą dėl bylos esmės, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą dėl bylos nutraukimo S. M. atžvilgiu.
3.3. Cituoja ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismų praktiką bei tvirtina, jog administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tuo atveju, jei automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. Priešingu atveju, administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui).
3.4. Nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų S. M. pateiktą versiją, kad automobilį vairavo G. S., o Migracijos departamento pateikta informacija savaime šios versijos nepaneigia. Mano, kad S. M. (kaip tuo metu laikino įmonės vadovo) pateiktų duomenų apie asmenį, vairavusį įmonei priklausančią transporto priemonę, kuria buvo užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, patikimumas turi (ir privalo) būti patvirtintas atitinkamai kartu ir su aplinkybe apie G. S., (duomenys neskelbtini) piliečio, turimą leidimą atvykti į Šengeno valstybę. Tvirtina, jog Migracijos departamentui nurodžius, jog informacijos apie (duomenys neskelbtini) pilietį ir jam išduotus leidimus, kurių pagrindų galėtų atvykti į Šengeno valstybių teritoriją, neturint, tokia aplinkybė iš esmės paneigia sąlygą, kad šis asmuo galėjo 2023 metų vasario mėnesį lankytis Lietuvoje, o tai kartu ir paneigia S. M. pateiktų duomenų apie G. S., kaip vairuotoją, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone, patikimumą.
3.5. Akcentuoja, jog S. M. teikiami duomenys taip pat turėtų būti vertinami kaip nepatikimi, kadangi apie G. S. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus informaciją jis teikė ir ankščiau, o būtent su ta pačia transporto priemone BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą kitą pažeidimą (PFS ROIK (duomenys neskelbtini), dėl kurio atliekama teisena ROIK (duomenys neskelbtini), pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį) ir kuris buvo padarytas dar 2022-11-12. Tuo pačiu pažymi ir tai, kad šio pažeidimo metu užfiksuotoje nuotraukoje šalia vairuotojo keleivio vietoje sėdinti moteris yra S. M. žmona I. M., kuri nurodė, kad nuotraukoje užfiksuoto vairuotojo neatpažįsta, o G. S. irgi nepažįsta ir nėra su juo bendravusi.
3.6. Nesutinka su teismo išvada, jog ekspertizės akte nurodomi tyrimo duomenys, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nėra pakankami S. M. kaltei pagrįsti. Nors atlikus portretų ekspertinį tyrimą, buvo padaryta išvada, jog negalima nustatyti, ar tiriamojoje medžiagoje, t. y. skaitmeninėje nuotraukoje pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini) nuotrauka“ užfiksuotas S. M., ar G. S., kurių lyginamieji atvaizdai pateikti tyrimui atlikti, ar kitas asmuo, tačiau pagal šios rūšies ekspertiniuose tyrimuose naudojamą išvadų skalę ekspertizės akte, taip pat, nebuvo duota ir kategoriška išvada, jog automobilį vairavo tikrai ne S. M., tuo pačiu nedavus ir tikėtinos išvados, jog automobilį vairavo būtent G. S.. Priešingai, iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, jog tiriamojo asmens išorės požymiai sutampa su S. M. požymiais bei skiriasi nuo G. S. išorės požymių.
3.7. Aplinkybės, kad užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacija buvo patikėta S. M., kartu sprendžiant, jog šio asmens pateikti duomenys (versija) apie kitą vairuotoją G. S. yra nepatikimi ir neįrodo, kad šį automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo būtent G. S., bei nesant daugiau duomenų apie tai, kad tuo metu galėjo vairuoti ir dar koks nors kitas asmuo, atitinkamai kartu byloje nesant jokių duomenų, kurie paneigtų, kad pažeidimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda neatitinka S. M., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, Institucijos vertinimu, sudaro pagrindą pagrįstai išvadai apie tai, kad būtent S. M. 2023-02-10, 11 val. 54 min., Ukmergės rajone, vairuodamas įmonei, kurioje ir pats dirbo, priklausantį automobilį, kuris jam buvo patikėtas valdyti, viršijo greitį 66 km/h, esant leistinam 110 km/h greičiui važiuodamas 176 km/h greičiu, tuo padarydamas administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalies požymius.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą S. M. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Nurodo manantis, jog teismas objektyviai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kadangi byloje nėra nė vieno neginčijamo įrodymo, kuriuo vadovaujantis būtų galima teigti, jog nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė S. M.. Pareigūnams buvo pateikta visa informacija apie tai, kas naudojosi automobiliu nusižengimo padarymo metu, kaip to ir reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai. Dėsto teiginius apie galimus nekaltumo prezumpcijos pažeidimus Utenos apskrities VPK apeliaciniame skunde, kaip faktą nurodžius, kad automobilį vairavo S. M., teigia, jog visi pareigūnų kaltinimai yra grįsti prielaidomis, o ne faktais. O visi neginčijami faktai apie automobilį vairavusį asmenį pareigūnų yra ignoruojami, siekiant jį nubausti.
4.2. Mano, jog policijos pareigūnai nepateikė nė vieno įrodymo pagrindžiančio jo kaltę, o tik išsakė savo nuomonę bei remiantis ja padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo metu automobilį vairavo S. M., tuo tarpu teismas teisingai įvertino pareigūnų pateiktus įrodymus kaip prielaidas.
4.3. Teigia, jog apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika galima vadovautis skiriant nuobaudą dėl nusižengimo tuomet, kai policijos pareigūnai pateikia neginčijamus įrodymus, kurie nesukelia jokių protingų abejonių dėl to, kas padarė administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde nurodomoje byloje Nr. AN2-153-255/2019 iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės nuo šiuo atveju esančių, tai yra minėtoje byloje automobilis priklauso fiziniam asmeniui, nėra aiškūs kiti įrodymai (fotonuotraukos, telefono vietos nustatymas), be to atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė reikalaujamų duomenų apie automobilį pažeidimo metu vairavusį asmenį. Tuo tarpu iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės yra byloje Nr. AN2-300-380/2019, kuri administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo nutraukta.
4.4. Teigia, jog Institucija klaidingai vertina Migracijos departamento pateiktą atsakymą apie tai, kad jie neturi duomenų, jog G. S. būtų išduota Šengeno viza. Tai niekaip nepaneigia fakto, kad G. S. gali turėti kitos šalies išduotą vizą, leidžiančią laisvai judėti tarp Šengeno erdvės šalių.
4.5. Pažymi, kad pareigūnai klaidingai interpretuoja jo žmonos žodžius, nes ji apklausos metu savęs neatpažino - pareigūnui paklausus ar atpažįsta save nuotraukoje, atsakė „Gal, nežinau“.
4.6. Fotonuotraukos ekspertizėje pateiktos išvados nurodo, kad nuotraukoje esančio asmens identifikuoti neįmanoma, o asmens išorės požymiai atitinka daugelį asmenų bei yra bendro pobūdžio. Kadangi ekspertai negali nei nepatvirtinti nei paneigti fakto kas vairavo automobilį ir patys ekspertizės išvadoje teigia, kad jiems nepakanka duomenų identifikuoti asmenį, sunku vertinti, kodėl pareigūnai tokia išvada grindžia savo kaltinimą. Traktuojant, kad kiekviena abejonė administracinių nusižengimų bylose yra vertinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ši aplinkybė tik patvirtina kad Utenos apylinkės teismas priėmė teisingą nutarimą.
4.7. Pažymi, kad pareigūnai dėl savo aplaidumo praleido galimybę nustatyti jo telefono buvimo vietą pažeidimo padarymo metu, kadangi užklausa Ryšių departamentui buvo pateikta tik praėjus 8 mėnesiams po pažeidimo, kai tokie duomenys jau nebebuvo prieinami. Mano, jog jį, kaip Lietuvos Respublikos pilietį, nubausti yra paprasčiau, nei gilintis į pažeidimo esmę bei nubausti tikrąjį pažeidimą padariusį asmenį, nors apeliaciniame skunde nurodo gavę G. S. atsakymą, kuriame jis pripažino gavęs nusižengimo protokolą, jo neginčijo, taip pat ir teismas savo nutartyje nurodo, kad G. S. pripažino savo kaltę padarius administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl paties administracinio nusižengimo – KET pažeidimo viršijus leistiną važiavimo greitį, nėra, Institucija iš esmės kelia klausimus, susijusius su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei jų (ne)pakankamumu S. M. kaltei pagrįsti.
7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka, nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyviosios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, apeliacinio skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei išklausęs bylos šalis posėdžio metu, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, nepilnai bei selektyviai įvertino surinktus įrodymus ir dėl šių priežasčių nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie paneigtų S. M. nuo pat tyrimo pradžios pateiktą versiją, kad automobilį vairavo G. S., kaip ir nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad užfiksuoto pažeidimo metu transporto priemonę automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent S. M.. Apygardos teismas konstatuoja Institucijos 2024 m. vasario 9 d. nutarimą esant teisėtu ir pagrįstu, priimtu išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.
9. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, transporto priemonė – automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), KET pažeidimo padarymo metu priklausė įmonei UAB (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 6 b.l.), kaip matyti iš paties S. M. bei liudytojo D. M. nurodytų aplinkybių, šio automobilio eksploatacija (priežiūra) buvo patikėta S. M., nors jokių duomenų, kurie leistų detaliau spręsti dėl šių teiginių pateikta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
10. S. M. administracinio nusižengimo tyrimo metu Institucijai nurodė, jog užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu minimą transporto priemonę vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis G. S., kuris į Lietuvą buvo atvykęs darbo reikalais. Ši S. M. pozicija Institucijos nutarimu buvo atmesta kaip gynybinė versija, kurios nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Tokiai išvadai visiškai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
11. Kaip skunde nurodo ir Institucija, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. ANK 611 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog tuo atveju, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumento išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausiančia transporto priemone.
12. Šiuo konkrečiu atveju, kaip ir buvo minėta, S. M. pateikė duomenis, jog įmonė bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ bei automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimo padarymo metu naudojosi vienas iš atvykusių šios įmonės darbuotojų G. S.. Visgi, kaip visiškai pagrįstai sprendė ir Institucija 2024 m. vasario 9 d. nutarime bei kaip akcentuoja apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog G. S. aptariamo pažeidimo padarymo metu būtų buvęs Lietuvoje, šios aplinkybės nepatvirtina nei Migracijos departamento pateikti duomenys, tokių įrodymų (apie turimą Šengeno vizą, leidimą atvykti ir t.t. ) nepateikė nei S. M. nei G. S., nors buvo prašomas tai padaryti (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 19, 25-26 b.l.). Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su S. M. teiginiais, jog G. S. yra pripažinęs savo kaltę padarius aptariamą administracinį nusižengimą, kadangi iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) iš neidentifikuoto asmens Institucijai atsiųstame laiške rusų kalba esantis sakinys – „taip ir buvo“, negali būti laikomas tinkamu patvirtinimu KET pažeidimo padarymo metu vairavus automobilį. Nors, kaip akcentuoja ir S. M. pateiktame atsiliepime, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kas iš esmės reiškia, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai, tačiau kartu tai nereiškia, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra atleidžiamas nuo pareigos teikti įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju S. M., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį bei būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, pateikęs versiją, jog pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo kitas asmuo, iš esmės nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų šią, jo iškeltą, versiją. Taigi, visiškai pagrįstai tokiu atveju administracinė atsakomybė kyla S. M..
13. Vienas iš S. M. tyrimo metu teiktų argumentų buvo tai, jog aptariama transporto priemone jis iš esmės nesinaudojo, automobilis buvo skirtas vairuoti vadybininkams, vežioti partnerius ir pan., o jo paties funkcijos iš esmės apimdavo tik registrų žurnalų dėl naudojimosi minimu automobiliu pildymą, techninę priežiūrą ir pan. (6, 16 b.l., ), tačiau ši versija, apygardos teismo vertinimu, laikytina tik gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Akcentuotina, jog, kaip matyti iš paties S. M., nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nurodytų aplinkybių, aptariama transporto priemone naudojosi ir jo sutuoktinė I. M. (16 b.l.), kuri, be kitą ko, UAB (duomenys neskelbtini) nedirba (17 b.l.). Taip pat ir iš paties S. M. Institucijai dėl asmenų galėjusių vairuoti aptariamą transporto priemonę 2022 m. lapkričio 12 d., teiktų duomenų matyti, jog šiame sąraše yra jis pats, jo žmona ir G. S. (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 16-17 b.l.). Šioje dalyje apygardos teismas taip pat pažymi, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų (registrų žurnalų išrašų ir pan.), kurie leistų spręsti apie įmonei priklausančio automobilio perdavimą tretiesiems asmenims. Pateikta versija, jog vertingas kilnojamasis įmonės turtas tiesiog buvo perduotas įmonės svečių asmeniniam naudojimuisi, niekaip nefiksuojant šio perdavimo bei net negalint konkrečiai nurodyti nei šio perdavimo laikotarpio nei kitų su šiuo perdavimu susijusių aplinkybių, kas įvertinus, jog tas pats S. M. pažeidimo tyrimo metu laikinai ėjo įmonės direktoriaus pareigas, yra neįtikinamas.
14. Kartu sutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog ekspertizės akto išvados išimtinai nepagrindžia S. M. kaltės KET pažeidimo padarymo metu vairavus transporto priemonę, tačiau šiuos duomenis vertinant visų byloje esančių duomenų kontekste, neabejotinai juos papildo ir leidžia daryti išvadas paneigiančias S. M. versiją, jog automobilį vairavo G. S.. O būtent, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 18 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus portretų ekspertinį tyrimą, buvo padaryta išvada, jog negalima nustatyti, ar tiriamojoje medžiagoje, t. y. skaitmeninėje nuotraukoje pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini) nuotrauka“ užfiksuotas S. M., ar G. S., kurių lyginamieji atvaizdai pateikti tyrimui atlikti, ar kitas asmuo, tačiau kartu ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, jog pažeidimo fotonuotraukoje užfiksuoto asmens galvos forma – tikėtinai ovali ir galvos viršutinės dalies plotis – tikėtinai vidutinis, bei šie tiriamojo asmens išorės požymiai sutampa su S. M. požymiais, tuo tarpu nustatyti tiriamojo asmens išorės požymiai skiriasi nuo G. S. požymių: tiriamojo asmens galvos forma tikėtinai ovali, o G. S. – ovali, platėjanti į viršų, tiriamojo asmens galvos viršutinė dalis tikėtinai vidutinio pločio, o G. S. – plati (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 30-32 b.l.).
15. Atsižvelgęs į visų pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Institucija 2024 m. vasario 9 d. nutarimu visiškai pagrįstai sprendė, jog būtent S. M. 2023-02-10, 11 val. 54 min., Ukmergės rajone, vairuodamas įmonei, kurioje ir pats dirbo, priklausantį automobilį, kuris jam buvo patikėtas valdyti, viršijo greitį 66 km/h, esant leistinam 110 km/h greičiui važiuodamas 176 km/h greičiu, tuo padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra naikinama, paliekant galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
16. Dėl atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą S. M. nurodomos praktikos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-300-380/2019) pažymėtina, jog vien tai, kad minimoje administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis rezultatas atitiktų administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. lūkesčius, dar nereiškia, jog tokia teismų praktika turi būti vadovaujamasi ir šiuo atveju. Bylas iš esmės sieja tik tai, kad transporto priemonės su kuriomis buvo įvykdyti nusižengimai priklausė įmonėms bei nusižengimų tyrimo metu buvo nurodyti kiti vairavę asmenys nei, kad buvo patraukti administracinėn atsakomybėn, tuo tarpu kitų bylose nustatytų faktinių aplinkybių laikyti analogiškomis, kaip, kad tvirtinama atsiliepime, nėra jokio pagrindo. Pavyzdžiui, minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo fiksuoti keletas nusižengimų (greičio viršijimų) dėl kurių nebuvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, teismo posėdyje betarpiškai buvo apklausti bei parodymus davė asmenys, kurie iš tiesų nurodė vairavę transporto priemones nusižengimų fiksavimo metu ir pan. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė.
17. Taip pat atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog S. M. Institucijos nutarimu skirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartį ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.