Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucijos) viršininko M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, R. V. nubaustas už tai, kad 2018-11-12 10.29 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti, esant nustatytam 60 km/h važiavimo greičiui, važiavo 86 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 26 km/h, įskaitant paklaidą nustatytą greitį viršijo 24 km/h.

Be to, R. V. nubaustas už tai, kad 2018-08-30 18.15 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., 47,96 km, vairuodamas transporto priemonę automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atimta teisė vairuoti, esant nustatytam 70 km/h važiavimo greičiui, važiavo 95 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 25 km/h, įskaitant paklaidą nustatytą greitį viršijo 22 km/h. Šį nutarimą R. V. apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog būtent R. V. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos R. V. inkriminuotas faktines nusižengimų padarymo aplinkybes remdamasis visais byloje surinktais įrodymais, pripažino, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių R. V. kaltę dėl jam inkriminuojamų ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

9. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinių nusižengimų tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo panaikino Institucijos 2019-02-04 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. V. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad būtent R. V. Institucijos 2019-02-04 nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo automobilius „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes-Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Iš bylos medžiagos matyti, jog administraciniai nusižengimai užfiksuoti stacionariais greičio matavimo prietaisais, o ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. R. V. neigia padaręs administracinius nusižengimus, nurodo, kad Institucijos 2019-02-04 nutarime nurodytose vietose ir laiku automobilių nevairavo, jam surašytų administracinių nusižengimų protokolų negavo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad 2018-08-30 18.15 val. ir 21.41 val. įmonei priklausantį automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo įmonės darbuotojas V. Š., o 2018-11-12 10.29 val. automobilį „Mercedes-Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo buvusi R. V. sutuoktinė I. V.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios direktorius yra R. V.) (b. l. 47), o automobilis „Mercedes- Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2015-09-29 iki 2019-05-22 priklausė R. V. (b. l. 48–49). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo, jog dėl 2018-08-30 21.41 val. ir 2018-11-12 10.29 val. užfiksuotų greičio viršijimų nebuvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, o iš 2019-02-04 nutarimo neaišku, kokią transporto priemonę vairuojant padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai (b. l. 9–11, 12, 60). Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas V. Š. patvirtino, kad automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-08-30 18.15 val. ir 21.41 val. vairavo ir nustatytą važiavimo greitį viršijo jis. Liudytoja I. V. teismo posėdyje nurodė, kad ji 2018-11-12 10.29 val. vairavo automobilį „Mercedes-Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes visada šiuo automobiliu naudojasi. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų faktines bylos aplinkybes atitinkančiais parodymais. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie pranešimų dėl užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, šaukimų ar kitų procesinių dokumentų įteikimo R. V. ar kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui. Dėl šios priežasties R. V. versija apie tai, kad jis administracinių nusižengimų padarymo metu automobilių nevairavo, o administracinių nusižengimų protokolų negavo (todėl laiku nepranešė, kas vairavo automobilius), bylos duomenimis nėra paneigta.

11. Apeliantas teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevykdė ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pateikti išsamius duomenis apie pažeidimų padarymo metu automobilius vairavusius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu negali sutikti, nes yra teisiškai reikšminga, jog nagrinėjamu atveju R. V. yra nubaustas ne už ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos nevykdymą, o dėl nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas) ir 424 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti). Institucijos skunde nurodomos aplinkybės, jog administracinius nusižengimus tyręs specialistas elektroniniu paštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. V. apie transporto priemonių „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Mercedes-Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus administracinius nusižengimus ir tuo pačiu el. paštu buvo išsiųsti surašyti administracinių nusižengimų protokolai, nepaneigia pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju yra kilę pagrįstų abejonių dėl to, ar būtent R. V. padarė nurodytus nusižengimus. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje yra pakankamai duomenų, kad pažeidimų padarymo metu automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. Š., o automobilį „Mercedes-Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. V..

12. Apeliaciniame skunde akcentuojamų Klaipėdos apygardos teismo bei Klaipėdos apylinkės teismo bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, nes jose administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nepateikė ANK 611 straipsnyje nurodytų duomenų apie pažeidimo padarymo metu transporto priemones vairavusius asmenis ir tų asmenų nebuvo galima nustatyti, o nagrinėjamu atveju R. V. pateikė pakankamai duomenų apie nusižengimų metu automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį V. Š. ir „Mercedes-Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusią I. V.. Be to, V. Š. ir I. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė administracinių nusižengimų padarymo metu vairavę minėtus automobilius, todėl Institucija objektyviai turi visas galimybes išsiaiškinti padarytų nusižengimų aplinkybes ir, esant reikalui, patraukti šiuos asmenis administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai R. V. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.