Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-1517-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04051-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.11; 23.1; 23.4; 55.1.3

2020 m. lapkričio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. Z. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - ir Komisija, VTEK arba atsakovė) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. KS-253 „Dėl D. Z.“ (toliau- ir Sprendimas) (b. l. 1–6).

Nurodo, kad ginčijamu Sprendimu Komisija pripažino, jog pareiškėja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau - ir Klinikų) Slaugos koordinavimo tarnybos vadovės pavaduotoja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare, bet Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Paaiškina, kad pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2012 m rugsėjo 30 d., deklaruodama struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 551). Nuo 2018 m. sausio 1 d., norėdama tęsti veiklą nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe ir vykdyti savo funkcijas prieš kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžią, 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė atnaujintą privačių interesų deklaraciją, deklaruodama struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 502).

Pažymi, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, numatanti prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos pirmininko, pavaduotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – ir EDS) buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d.

Pareiškėjos teigimu, Komisija, analizuodama įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, pareiškėjos ir kitų Klinikų darbuotojų, Komisijos pripažintų pažeidusiais atitinkamas Įstatymo nuostatas, paaiškinimų, kas suponavo neteisėtą Sprendimo priėmimą. Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie pareiškėjos vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo. Mano, jog tokiu būdu Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai iš esmės lėmė Komisijos išvadą dėl pareiškėjos pripažinimo pažeidus Įstatymo nuostatas.

Akcentuoja, jog jos darbas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje, kuriose ji dalyvauja nuo 2017 m. spalio 27 d., yra tęstinis, nenutrūkstamas procesas (nuolatinės viešojo pirkimo komisijos veikia iki atskiro perkančiosios organizacijos sprendimo jas išformuoti), t. y. nebūna laikotarpio, kai pareiškėja, kaip nuolatinių viešojo pirkimo komisijų narė, nedalyvautų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrose. Jos darbas viešųjų pirkimų veikloje yra nuolatinis ir nepertraukiamas, kadangi ji dirba vienoje iš didžiausių perkančiųjų organizacijų, kurios pagrindinis tikslas - teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti nepertraukiamą šių paslaugų prieinamumą, o tai neabejotinai susiję ir su pacientams teikiamų paslaugų teikimui reikalingų priemonių turimais resursais. Būtent nuolatinės viešojo pirkimo komisijos, tame tarpe ir pareiškėja, turi nuolat, nepertraukiamai vykdyti viešuosius pirkimus, kad būtų užtikrintas medicinos (ir ne tik) personalo aprūpinimas reikalingomis priemonėmis (medicinine įranga, priemonėmis ir kt.). Pastebi, jog Komisija nevertino, kad 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Kauno klinikų nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo“ ji buvo paskirta ne tik nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicinos pagalbos priemonėms įsigyti nare, nuolatinės viešojo pirkimo komisijos dezinfekcinėms medžiagoms įsigyti nare, nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicininėms dujoms ir mišiniams įsigyti nare, bet ir nuolatinės vaistinės viešojo pirkimo pasiūlymų vokų plėšimo komisijos pirmininke.

Pareiškėja privačių interesų deklaraciją atnaujino iki Įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d., kad toliau galėtų tęsti/ vykdyti savo tiesiogines funkcijas jau nuo 2018 m. sausio 1 d. Pareiškėja, neatnaujinusi privačių interesų deklaracijos, nebūtų galėjusi vykdyti anksčiau pradėtų ir nebaigtų viešojo pirkimų procedūrų, kas būtų sąlygoję Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatyto reikalavimo - pateikti privačių interesų deklaraciją iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, pažeidimą.

Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis viešai prieinama Valstybinės mokesčių inspekcijos išplatinta informacija, pareigybių sąrašas, įtraukiant pareigų klasifikatoriaus kodą 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai), EDS buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d., tačiau Komisija nei 2018 m. sausio 5 d. pranešime apie prievolę pateikti privačių interesų deklaraciją, nei vėliau neinformavo, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, kurie pateikė ar atnaujino privačių interesų deklaraciją iki 2018 m. sausio 9 d., turėtų dar kartą atnaujinti deklaracijas, nes buvo atnaujintas pareigybių klasifikatorius ir atsirado techninė galimybė pasirinkti pareigų kodus 470-472.

Laikosi pozicijos, kad ji pateikė privačių interesų deklaraciją pagal tuo metu buvusias EDS technines galimybes, todėl Įstatymo prievolę įvykdė, nes vadovaudamasi teisiniu reguliavimu pateikė šią deklaraciją, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galėtų tęsti veiklą nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe, vykdyti savo funkcijas prieš kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžią. Teigia, jog nesant jokiam papildomam pranešimui apie būtinybę dar kartą atnaujinti deklaraciją, turi būti laikoma, kad deklaracija pateikta tinkamai.

Pareiškėja, vadovaudamasi Komisijos nurodyta informacija apie 2017 m. gruodžio 27 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose nedeklaravimą, 2019 m. gegužės 24 d. pateikė patikslintą deklaraciją, pakeičiant pareigų klasifikatoriaus kodą iš 502 į 470. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes laikosi pozicijos, jog Komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimas naikintinas.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, remdamasi jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė Komisija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–41). Nurodo, kad Įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį - nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimo nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad siekiant tęsti/vykdyti iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtų viešųjų pirkimų procedūras privačių interesų deklaracijoje deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose privalėjo jau 2018 m. sausio 1 d. Pažymi, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją pareiškėja, kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, 2018 m. vykdant pirmąjį viešąjį pirkimą dalyvavo 2018 m. sausio 30 d., todėl turėjo laiko ir galimybes tinkamai ir laiku deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.

Pažymi, jog Komisija nustatė, kad yra asmenys, deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas - 470. Komisija teikia Klinikų viešųjų pirkimo komisijos narius, kurie laiku, iki viešojo pirkimo pradžios, tinkamu pareigų klasifikatoriaus kodu (470) 2018 m. sausio mėnesio pradžioje deklaravo dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos veikloje. Todėl pareiškėjos teiginys, kad tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodą 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai) yra nepagrįstas, ši data yra tik Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpinto pranešimo data, o ne su viešųjų pirkimų deklaravimu susijusių kodų atsiradimo data. Net ir tuo atveju, jei EDS būtų atsiradęs klasifikatoriaus kodas - 470 tik 2018 m. sausio 9 d., pareiškėja vis tiek turėjo galimybę atnaujinti pateiktą privačių interesų deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą (470) iki viešojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. sausio 30 d., tačiau ji, kaip Klinikų viešojo pirkimo komisijos narė, deklaraciją pateikė praleidusi Įstatymo nustatytą terminą - 2019 m. gegužės 24 d.

Nurodo, kad jeigu asmeniui deklaravimo pareiga yra neaiški ar kyla abejonių dėl to, kaip reikia pildyti deklaraciją, jis turi imtis visų priemonių išsiaiškinti ir tinkamai įgyvendinti pareigą užpildyti (patikslinti) privačių interesų deklaraciją. Nežinojimas, kaip reikia pateikti (pildyti, tikslinti) privačių interesų deklaraciją, nepašalina tokio asmens atsakomybės už minėtos pareigos nevykdymą. Įstatymas įpareigoja privačius interesus deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nurodyti visus deklaruotinus duomenis. Apie Įstatymo nuostatų pakeitimus ir nuo 2018 m. sausio 1 d. atsiradusią pareigą deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus Komisija 2018 m. pradžioje informaciją skelbė spaudoje ir Komisijos interneto svetainėje.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo savo dalyvavimo Klinikų viešųjų pirkimų komisijose veikloje (viešųjų pirkimo narė), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos, atsakovės atstovo paaiškinimais bei rašytine bylos medžiagos nustatyta, kad Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Kauno klinikų nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo“ pareiškėja paskirta Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare (b. l. 12–19, 102–113). Pareiškėja, kaip Klinikų viešųjų pirkimų narė, 2018 m. sausio 30 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „Reagentai ir laboratorinės priemonės šlapimo tyrimų atlikimui kartu su įrangos įsigijimu panaudos būdu“.

Pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pareiškėja pateikė 2012 m. rugsėjo 27 d., kaip struktūrinio padalinio vadovas ar jo pavaduotojas (pareigų klasifikatoriaus kodas 551), deklaraciją atnaujino 2017 m. gruodžio 27 d. (pareigų klasifikatoriaus kodas 502) (b. l. 22–24, 53–58, 59–62). Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas 470) pareiškėja deklaravo 2019 m. gegužės 24 d. (b. l. 30–32).

Komisija 2019 m. balandžio 25 d. posėdyje susipažino su Viešųjų pirkimų tarnybos pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį pateikta informacija, kad pareiškėja 2018 m. dalyvavo vykdant Klinikų viešuosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 30 d. Atlikusi privačių interesų deklaracijos patikrą Komisija nustatė, kad pareiškėja galimai iki viešojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nusprendė pavesti Klinikų generaliniam direktoriui atlikti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms (b. l. 25–29).

Komisija 2019 m. birželio 12 d. posėdyje susipažinusi su Klinikų pateikta 2019 m. gegužės 3 d. išvada nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas pareiškėjos elgesio įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Įstatymo redakcijos), todėl pavedė Klinikų vadovui atlikti tyrimą pakartotinai (b. l. 89–91).

2019 m. rugpjūčio 19 d. posėdyje Komisija susipažino su Klinikų 2019 m. liepos 22 d. pakartotinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėja buvo pateikusi privačių interesų deklaraciją iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau iki 2018 m. nebuvo reikiamo kodo, todėl darbuotojai vykdydami prievolę privačius interesus deklaravo nurodydami pareigybę atitinkantį kodą, todėl pareiškėja įvykdė Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nusprendė pati pradėti tyrimą.

Komisija skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti, kad pareiškėja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare, bet Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas (b. l. 8–11).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Šiuo Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių ir kitų Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis).

Įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau - Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaraciją. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, įsigaliojusią nuo 2018 m. sausio 1 d., viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios; viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšauktas iš atitinkamų pareigų.

Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai deklaraciją pateikia Įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį, prasidedantį nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, per kurį viešųjų pirkimų komisijos nariai, jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose, turėjo pareigą per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.

Pareiškėja teigia, kad tinkamai įvykdė savo, kaip viešųjų pirkimų komisijos narės, pareigas, kadangi atnaujintą privačių interesų deklaraciją pateikė 2017 m. gruodžio 27 d., deklaruodama juridinio asmens darbuotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 502). Mano, kad Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie pareiškėjos vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo, o vėliau, todėl Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai esmingai lėmė Komisijos išvadą dėl pareiškėjos pripažinimo pažeidus Įstatymo nuostatas.

Pažymėtina, kad pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams deklaruojant interesus išviešinti save kaip viešųjų pirkimų komisijos narį atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, numatančiai tokią prievolę (pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams). Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470-472), EDS buvo atnaujintas 2018 m. sausio 2 d. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas (b. l. 126). Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad asmenys buvo deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje pagal pasikeitusį reguliavimą jau nuo 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas – 470 (b. l. 130–137).

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais ir išvadomis, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo reikalavimus nustatytu terminu (per 1 mėn. nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) tinkamai deklaruoti savo interesus kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, kadangi įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose. Deklaracijų tikslinimas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nesudarė pagrindo Komisijai konstatuoti, kad tinkamai įvykdyta nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo pagrindu pareiga patikslinti deklaracijas asmenims, einantiems viešųjų pirkimų komisijų narių pareigas.

Pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tai, kad pareiškėja dalyvauja Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tuomet, kai ji privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. gegužės 24 d.) dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėja turėjo patikslinti deklaraciją po Įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įsigaliojant Įstatymui, kas sąlygojo negalimumą pateikti tinkamos deklaracijos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas anksčiau išdėstyta, negali pareiškėjos atnaujintos deklaracijos nepateikimo iki 2018 m. sausio 30 d. vykusio viešojo pirkimo laikyti tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme imperatyvi pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo šios dienos EDS atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose. Taigi pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. sausio 30 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad privačių interesų deklaravimas yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Tokiu būdu pareiškėja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų narė, tačiau Įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė imperatyvias šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Taip pat šio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) nustatyta tvarka (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). VTEKĮ 29 straipsnyje buvo nustatyti sprendimai, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimą, yra įgalinta priimti. Nutraukti tyrimą Komisija galėjo VTEKĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. To paties įstatymo straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigose arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, gali priimti trijų tipų sprendimus: 1) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; 2) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimą atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priimti sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsisakymas nagrinėti pranešimą galėjo būti priimamas tik VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos VTEKĮ 23 straipsnyje įtvirtinta Komisijos teisė nepradėti tyrimo šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų nepradėti Komisijai tyrimo pagal 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuomet iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.

Kaip minėta, Komisija pareiškėjos elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetenciją pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, galiojusią VTEKĮ redakciją, bet pabrėžtina, kad šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Komisijos kompetenciją apibrėžiančiame įstatyme nuostatos dėl pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos šiek tiek pasikeitė. Nors jame liko pareiga deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose (5 straipsnio 6 dalis), tačiau VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki pranešimo gavimo dienos patikslino deklaraciją duomenimis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu). Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko, tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (švelnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir oficialią konstitucinę ir administracinę doktriną bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame VTEKĮ nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui švelninančiam pareiškėjos teisinę padėtį (nes ji iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravusi dalyvavimą Klinikų viešojo pirkimo komisijose), nenustačius, kad deklaracijos nepatikslinimas nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimą interesų konfliktą, skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagal kurį, pareiškėjai iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pašalinus pažeidimą sudarančias aplinkybes ir nenustačius galimo interesų konflikto (pasekmių), Komisija nepradeda tyrimo. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad pareiškėja neturėjo tyčios pažeisti Įstatymo reikalavimus bei siekė deklaruoti viešuosius interesus, tačiau sąžiningai klydo, kad ji Įstatyme nustatytą pareigą įvykdė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. KS-253 „Dėl D. Z.“.

Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.