- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-687-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- AB „Panevėžio statybos trestas“
- Atsakovas
- B. B., J. O., I. M., E. G., J. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-687-278/2016 Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08012-2015-2
2016 m. rugsėjo 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-226-837/2016 pagal ieškovės AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovėms B. B., J. O., I. M., E. G., J. G. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Panevėžio statybos trestas“ prašė teismą priteisti: solidariai iš atsakovių B. B., J. O., I. M., E. G. ir J. G. 11 583,95 Eur žalą; solidariai iš atsakovių B. B., I. M., E. G. ir J. G. 22 223,28 Eur žalą; solidariai iš atsakovių I. M. ir E. G. 20 931,08 Eur žalą; penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad dirbdamos AB „Panevėžio statybos trestas“, pasisavindamos ir iššvaistydamos bendrovės turtą, atsakovės padarė įmonei žalą. Teigė, jog atsakovėms buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri 2013-03-15 ir 2013-12-27 nutartimis nutraukta dėl senaties, o baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
3. Panevėžio miesto apylinkės teisme per EPP sistemą 2016-02-03 gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo, kuriuo papildomai prašoma panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-09-21 sprendimą Nr. DGKS-3865.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
5. Teismas konstatavo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartimi AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė nebuvo pasinaudojusi privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir šia tvarka dar galėjo pasinaudoti. Nurodė, jog iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-09-21 sprendimo matyti, jog ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją praleidusi 3 mėnesių procedūrinį terminą be svarbių priežasčių, todėl jos prašymą atsisakyta nagrinėti. Teismas darė išvadą, jog LITEKO informacinės sistemos duomenimis ieškovė šio sprendimo neginčijo, o byloje nėra duomenų, kad šis prašymas darbo ginčų komisijoje būtų nagrinėjamas iš naujo.
6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimai turi būti nagrinėjami įstatyme nustatyta tvarka, tame tarpe ir privalomame ikiteisminiame organe – darbo ginčų komisijoje (DK 287 str. 1 d., 299 str.). Konstatavo, jog į teismą ieškovė kreipėsi nepasinaudojusi privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir šia tvarka pasinaudoti nebegalima.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-26 nutartį.
8. Nurodo, kad nutartis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymas, suformuotai teisminei praktikai. Teigia, jog teismas, motyvuodamas, kad ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nesikreipė į darbo ginčų komisiją, o tiesiogiai kreipėsi į teismą, prieštarauja nutarties dėstomojoje dalyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms kurioje teismas konstatavo, jog iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-09-21 sprendimo matyti, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ kreipėsi į darbo ginčų komisiją praleidusi 3 mėnesių procedūrinį terminą be svarbių priežasčių. Nesutikdama su minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu AB „Panevėžio statybos trestas“ ir kreipėsi su ieškiniu į teismą. Atsižvelgiant į tai, teismas, kol neišnagrinėjo bylos iš esmės, negalėjo spręsti dėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei konstatuoti, jog buvo praleisti procedūriniai ar procesiniai terminai.
9. Teigia, jog teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas, nes būtent šiuo pagrindu dar 2016-02-03 elektroninių ryšių priemonėmis ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo. Šio procesinio dokumento priėmimo klausimo teismas nėra išsprendęs ir, kaip numato CPK 141 straipsnis, nėra jo įteikęs kitiems proceso dalyviams.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovės J. O., J. G., E. G. ir I. M. prašo atskirąjį skundą atmesti.
11. Nurodo, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo, todėl, CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu byla teisėtai buvo nutraukta. Be to, ieškovė prašymą panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą teismui pateikė tik 2016-02-03, t. y. praleidusi 1 mėnesio terminą 2015-09-21 darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, todėl teismas pagrįstai nepriėmė pareiškimo dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta byla, yra pagrįsta ir teisėta.
13. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 str. 1 d.).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė AB „Panevėžio statybos trestas“ 2015-08-25 kreipėsi į Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl žalos išieškojimo iš atsakovių B. B., J. O., I. M., E. G. ir J. G.. Nustatyta, jog Darbo ginčų komisija 2015-09-21 sprendimu Nr. DGKS-3865 ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti, konstatavusi, jog prašymas paduotas praleidus Darbo kodekso (toliau – DK) 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Sprendime nurodoma, jog nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas buvo praleistas ir turėtų būti atnaujintas. 2015-10-20 ieškovė padavė teismui ieškinį dėl žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, t. y. kai ieškovas yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, 2016-04-26 nutartimi bylą nutraukė.
15. DK 287 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Darbo kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atvejus, kai individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nustato DK 299 straipsnis. Minėtame straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
16. Darbo kodekso 296 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Teismų praktikoje nustatyta, kad DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 str., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
17. Bylos duomenys patvirtina, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o ieškinį dėl žalos priteisimo ieškovė teismui padavė 2015-10-20, t.y. per įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą po Darbo ginčų komisijos priimto 2015-09-21 sprendimo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ta aplinkybė, jog Darbo ginčų komisija iš esmės nesprendė ginčo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
18. Įvertintina aplinkybė, jog byla teisme nagrinėjama iš esmės ir teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo ginčų komisijos posėdyje, nes CPK 182 straipsnyje nenustatyta Darbo ginčų komisijos sprendimo prejudicinė, ar didesnė įrodomoji galia. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme vyksta pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, o byloje pateikti įrodymai vertinami CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors DK 294 straipsnyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, priimamas vadovaujantis posėdyje ištirtais įrodymais, kurie turi būti įvertinami, tačiau teismas nėra saistomas darbo ginčų komisijos išvadų.
19. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog ieškovė Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog nagrinėjamoje byloje 2016-02-03 yra gautas AB „Panevėžio statybos trestas“ pareiškimas dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo ir teisėjo 2016-02-04 rezoliucija prijungtas prie civilinės bylos.
20. CPK 141 straipsnio nuostatos numato, jog ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėlesnis keitimas yra galimas jei tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas. Iš bylos duomenų matyti, jog tik 2016-03-22 nutartimi byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis, todėl darytina išvada, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ savalaikiai padavė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo, tačiau jo priėmimo teismas įstatymų nustatyta tvarka neišsprendė ir neatliko nustatytų veiksmų (CPK 137, 141-142 str.). Konstatavus, jog teisėjo rezoliucija „į bylą“ laikytina pareiškimo priėmimu, darytina išvada, jog teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus ieškovės reikalavimus (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
21. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines bei materialines teisės normas, todėl nutartis naikintina, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl paminėto, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai nevertintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.