- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- e2-70-1000/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01365-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- V. N., E. N.
- Trečiasis asmuo
- R.P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovams E. N., V. N., tretiesiems asmenims R.P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 980 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už delsimą mokėti nuomos mokestį, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui kartu su kitais bendrasavininkiais, tai yra R. P. ir Lietuvos Respublika, nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 200/377 dalis žemės sklypo, tai yra 2 ha. Iš (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Pasvalio skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto sužinojo, jog aukščiau minėtą sklypą paramai gauti deklaruoja atsakovė E. N.. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra), iš kurios gavo atsakymą, jog 2012-2014 m. aukščiau minėtą sklypą paramai gauti deklaravo E. N.. Nurodo, kad E. N. niekada nesikreipė į ieškovą ar kitus bendrasavininkius dėl naudojimosi priklausančiu žemės sklypu ar jo nuomos, negavo leidimo juo naudotis, todėl mano, kad atsakovai savavališkai užėmė žemės sklypą ir taip atliko neteisėtus veiksmus. Be to, 2015 m. gegužės mėn. Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus specialistai atliko sklypo patikrinimą vietoje. Jo metu dalyvavo ir atsakovės sutuoktinis atsakovas V. N., kuris tą dieną pateikė ieškovui raštą, kuriuo įsipareigojo susitarti su minėto žemės sklypo savininku dėl atlyginimo už naudojimąsi žeme bei nuomos sutarties sudarymo. Nurodo, kad po to nei vienas iš atsakovų nesikreipė dėl nuomos sutarties sudarymo, neatlygino žalos dėl neteisėto naudojimosi sklypu. Atsakovai privalo atlyginti neteisėtais veiksmais, tai yra neteisėtu naudojimusi žemės sklypu nuo 2011 m., atsiradusią žalą. Žalos paskaičiavimą už visus metus grindžia Lietuvos statistikos departamento portale nurodoma vidutine žemės sklypų nuomos kaina Pasvalio r. už minėtus metus.
Ieškovo atstovė advokato padėjėja K. P. prašo tenkinti ieškovo ieškinį visiškai, kadangi atsakovai pažeidė ieškovo, kaip sklypo savininko, teises, neturėdami teisėto pagrindo nuo 2011 m. naudojosi žemės sklypu, yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsakovai privalo atlyginti.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog prieš pradėdami kartu su sutuoktine naudotis ieškovo minimu žemės sklypu, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus specialistus. Buvo nurodyta, kad žemės sklypo savininkų kontaktai nėra žinomi, be to, dalis žemės priklauso valstybei, todėl buvo patikinti, jog drąsiai gali dirbti apleistą žemės sklypą. Sklypo dirbimui investavo dideles lėšas. 2014 m. atsirado vienas iš savininkų – ieškovas P. K., tačiau jam konkrečiai priklausančios sklypo dalies nurodyti nesugebėjo. Atsakovas taip pat nurodo, kad žemės sklypas priklauso keliems savininkams, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, todėl nėra aišku, kurią žemės sklypo dalį sutartimi ieškovas galėtų išnuomoti. Nurodo, kad nuomos mokesčio suma, kurią prašo priteisti ieškovas, yra neadekvati, kadangi nuomos mokestis už 1 ha Pumpėnų mstl., Pasvalio r. sudaro nuo 45 Eur iki 60 Eur. Be to, ieškovas dėl sklypo kreipėsi tik nuo 2014 m., todėl nepagrįstai reikalauja atlyginimo už nuomą nuo 2011 m. Laiko, kad žemės sklypo būklę pagerino, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Atsakovė E. N. į teismo posėdžius neatvyko. Apie teismo posėdžių vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 54; 166). Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. P. į teismo posėdžius neatvyko. Apie teismo posėdžių vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 55; 168). Atsiliepimu nurodo, kad sutinka su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 65). Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 169). Atsiliepimu nurodo sprendimą priimti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 44-45). Byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovui kartu su R. P. ir Lietuvos Respublika bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19). P. K. priklauso 200/377 dalis, tai yra 2 ha, minėto žemės sklypo (b. l. 17-19). Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriaus žemės patikrinimo naudojimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog P. K. nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), deklaruoja E. N. (b. l. 8-9). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM pateiktų duomenų pagal ieškovo paklausimą dėl galimai neteisėto E. N. žemės sklypo, priklausančio P. K. ir kitiems bendrasavininkiams, deklaravimo (b. l. 10-11), matyti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino, jog E. N. 2012-2014 m. deklaravo minėtą sklypą paramai gauti. Šį faktą, kad E. N. nuo 2011 m. iki 2014 m. deklaruoja žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., paramai gauti, patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti dokumentai (2011-2014 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir susiję dokumentai, b. l. 66-163). Šio fakto, kad atsakovai naudojasi minėtu sklypu nuo 2011 m. iki dabar, neginčija ir pats atsakovas V. N..
Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovų buvo naudojamas neturint tam teisinio pagrindo ir ieškovo bei kitų bendrasavininkių sutikimo. 2015 m. gegužės mėn. Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus specialistams atliekant sklypo patikrinimą vietoje, atsakovas V. N. pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad įsipareigoja per dvi savaites susitarti su žemės sklypo savininku dėl atlyginimo už naudojimąsi žemės sklypu bei sudaryti nuomos sutartį (b. l. 13). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šių veiksmų atsakovai neatliko iki šiol.
Ieškovas prašo atlyginti neteisėtais atsakovų veiksmais padarytą žalą. Nurodo, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti atsakovų veiksmai, tai yra, kad atsakovai savavališkai, neturėdami teisėto pagrindo, užėmė ir naudojosi jam priklausančiu žemės sklypu ir jį deklaravo paramai gauti; žala, tai yra, ieškovo negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei būtų buvusi sudaryta žemės nuomos sutartis; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tai yra, kad būtent dėl atsakovų neteisėto naudojimosi žemės sklypu ieškovui atsirado netiesioginiai nuostoliai; kaltė, tai yra, kad atsakovai, žinodami apie žemės sklypo savininką, nesikreipė ir nekontaktavo dėl galimybės žemę išsinuomoti. Padarytą žalą už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. ieškovas įvertina 980 Eur, remdamasis Lietuvos Statistikos departamento portalo duomenimis (b. l. 170-173).
Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti žalos atlyginimu ir jo dydžiu, nurodydamas, kad 2012 m. jis kreipėsi dėl aukščiau minėto žemės sklypo į Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus specialistus, jie jam nurodė, jog jis gali žemę naudoti ir dirbti savo reikmėms, tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių šias faktines aplinkybes. Atsakovas taip pat nurodo, kad žemės sklypų nuomos kainos skiriasi nuo ieškovo pateiktų kainų ir yra mažesnės, tačiau jokių objektyvių įrodymų ir duomenų apie tai taip pat nepateikė, todėl teismas atmeta atsakovo atsikirtimus kaip nepagrįstus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str. 6 p. nustatytas atskiras civilinių teisių gynimo būdas – įtvirtinta galimybė išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais – netesybas. CK 6.245 str. 1 d. reglamentuota civilinės atsakomybės samprata – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Visas šias sąlygas, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas.
Lietuvos kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jie savavališkai užėmė ir naudojosi ieškovui ir kitiems bendrasavininkiams priklausančiu žemės sklypu be jų sutikimo ir žinios, ko neginčija ir pats atsakovas. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė E. N. 2011-2014 m. deklaravo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)sav., paramai gauti (b. l. 66-163), neturėdama jokio teisėto pagrindo šiuo žemės sklypu naudotis (tarp žemės savininkų ir atsakovų nebuvo sudaryta sutartis, nebuvo gautas jų leidimas naudotis žeme ir pan.) Toks elgesys laikytinas neteisėtu atsakovų veikimu.
Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 str. 1 d., yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Ieškovas žala laiko negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei atsakovai būtų sudarę nuomos sutartį ir mokėję už naudojimąsi žeme mokestį; arba ieškovas būtų galėjęs išnuomoti savo dalį, tai yra 2 ha žemės, kitiems asmenims. Be to, atsakovai deklaravo žemės sklypą paramai gauti, tad iš naudojimosi žemės sklypu gavo naudos. Nustatant padarytos žalos dydį, ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, tai yra Lietuvos Statistikos departamento išrašus, kokios 2011-2013 m. laikotarpiu vyravo žemės nuomos kainos Pasvalio r. (b. l. 170-173). Vadovaujantis šia statistika, ieškovo paskaičiavimu jo patirta žala už 2 ha žemės sklypą nuo 2011 m. iki 2015 m. sudaro 980 Eur. Ši suma laikytina pagrįsta. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas reikalauja per didelės sumos žalos atlyginimo, nurodydamas, kad ieškovo žemės sklypas yra žymiai prastesnės agrarinės būklės nei Pasvalio rajono vyraujantis žemės naudingumo vidurkis, tačiau nepateikia tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat pabrėžė, jog ieškovo žemės sklypas prieš pradedant jį naudoti buvo labai prastos būklės, žemė buvo nedirbama, jis ir atsakovė šią žemę išdirbo, į ją investavo savo nuosavas lėšas. Teismo vertinimu, tokie atsakovo aiškinimai nesudaro pagrindo mažinti ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimą, kadangi patys atsakovai, neteisėtai užvaldę ieškovo žemės sklypą ir juo naudodamiesi be teisėto pagrindo, prisiėmė riziką dėl kilsiančių pasekmių.
Dar viena būtina sąlyga civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nustatyta, jog atsakovai neteisėtu veikimu pažeidė ieškovo teises, tai yra naudojosi žemės sklypu be sutikimo, nesudarė nuomos sutarties, savavališkai žemę deklaravo paramai gauti, be to, 2015 m. ieškovą patikino, kad sumokės atlyginimą bei sudarys nuomos sutartį, tačiau to nepadarė, todėl teismas sutinka, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo negautų pajamų yra akivaizdus priežastinis ryšys.
Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 p.) Kaltės atsakovai nepaneigė. Žinodami apie tai, kad žemės sklypas priklauso ieškovui, patikinę sudaryti nuomos sutartį ir atlyginti už naudojimąsi žeme, to iki šiol nepadarė, todėl laikytina, kad taip elgėsi piktybiškai, bandydami išvengti atsiskaitymo už žemės naudojimą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas įrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinamas ir iš atsakovų solidariai priteistina 980 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovas prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už delsimą mokėti nuomos mokestį, kas, ieškovo paskaičiavimu sudaro 86,24 Eur, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti, ieškovo naudai iš atsakovų priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo už delsimą mokėti nuomos mokestį netenkinamas.
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis, 65 Eur būtinos vykdymo išlaidos antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 544,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos pagrįstos pridėtais dokumentais (b. l. 61-64). Prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimuose nustatytus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 980,00 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (980,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 291,13 Eur (du devyniasdešimt vieną eurą 13 ct) bylinėjimosi išlaidų – P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Pasvalio rajono apylinkės teisme.