Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnyje nustatyta tvarka apie bylos nagrinėjimą paskelbtas teismo pranešimas internete. Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į nekilnojamąjį daiktą – kiaulidę, kadastrinių matavimų byloje žymimą 1Ž1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į kiaulidę, kadastrinių matavimų byloje žymimą 1Ž1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

9. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu. Kasacinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, nurodė, kad sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus. Pažymėtina, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą, užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. buvo įrašytas į Prienų rajono „Guostos“ žemės ūkio bendrovės pajininkų sąrašą, jis turėjo 24968,00 pajų. Prienų rajono „Guostos“ žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad vienas iš svarstytinų klausimų buvo dėl kiaulidės pardavimo bendrovės nariui A. Ž. ir nutarta ryšium su žemės ūkio bendrovės „Guosta“ likvidavimu kiaulidę parduoti bendrovės nariui A. Ž. už pajus. Prienų rajono žemės ūkio bendrovės „Guosta“ likvidavimo akto išrašas patvirtina, kad visas bendrovės turtas padalintas bendrovės nariams už pajus ir A. Ž. perleista kiaulidė už 259,00 pajus. Vadovaujantis bendrovės turto perdavimo už pajus metu (duomenys neskelbtini) galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, bendrovė buvo fizinių asmenų įsteigta įmonė tam tikrai veiklai vykdyti, sujungus jų turtą į bendrąją nuosavybę. Žemės ūkio bendrovės turtas jos nariams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise (1964 m. CK 121¹ straipsnio 2 dalis). Bendrovės nariai susitarimu turėjo teisę atsidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (1964 m. CK 126 straipsnio 1, 2 dalys). Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad išstojantis iš bendrovės narys arba narių grupė turi teisę gauti iš bendrovės turto natūra (pastatų, technikos, gyvulių, apyvartinio ir kito turto proporcingai jų pajaus dydžiui ir šio turto struktūros elementų vertei) arba pinigais. Su išstojusiu arba pašalintu iš bendrovės nariu atsiskaitoma bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Sandoriais laikomi veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

12. Taigi, kaip jau minėta, byloje yra pateiktas Prienų rajono žemės ūkio bendrovės „Guosta“ likvidavimo akto išrašas, kad visas bendrovės turtas padalintas bendrovės nariams už pajus ir A. Ž. perleista kiaulidė už 259,00 pajus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto priėmimo–perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, nesvarbu, kokia terminologija vartojama, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimą iš vieno asmens kitam. <...>Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajų tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. CK normų atžvilgiu. 1964 m. CK 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajų perleidžiama bendrovės turto dalis. Nurodytoje teisės normoje buvo nustatyta, kad su buvusiu bendrovės nariu atsiskaitoma pagal rašytinį susitarimą su bendrove. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001, 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006). Vadinasi Prienų rajono žemės ūkio bendrovės „Guosta“ likvidavimo akto išraše pažymėta apie nuosavybės teisės perleidimą. Taip yra dėl to, kad jame nustatyta, jog likviduojamos žemės ūkio bendrovės „Guosta“ likvidacinė komisija nutarė už pajus skirti pareiškėjui A. Ž. tam tikro bendrovės turto dalį, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas ir žemės ūkio bendrovė „Guosta“ buvo sudarę tokį sandorį ir aiškiai išreiškė valią perduoti–priimti bendrovės turto dalį, atitinkančią pareiškėjo A. Ž. pajų. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į pastatą – kiaulidę, kadastrinių matavimų byloje žymimą 1Ž1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), neatitinka nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui keliamų sąlygų visumos, kadangi pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą iš esmės įgijo vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų būdų, dėl ko jo pareiškimas negali būti tenkinamas.

13. Be to, kadastrinių matavimų bylos duomenimis kiaulidė, esanti (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1Ž1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeista, jos baigtumas sudaro 20 procentų, o bendras plotas – 0 kv. m. CK 4.22 straipsnio 1 dalyje valdymas yra apibrėžiamas, kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Viena iš sudedamųjų tokio valdymo dalių yra subjektyvus asmens noras daiktą valdyti, kaip savo. Valdymas kaip savo turi būti suprantamas, kaip noras (siekis) pasilikti daiktą sau, t. y. siekis formalią nuosavybės teisę paversti į visą apimančią nuosavybės teisę. Taigi, pareiškėjas, laikantis save pastato savininku, jį sąžiningai valdydamas, turėjo tinkamai rūpintis turtu, vykdyti pastato priežiūrą, būtiną jo funkcionavimui palaikyti. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateiktame atsiliepime nurodė, jog pagal kadastro duomenų bylą pastato, į kurį pareiškėjas prašo nustatyti faktą, bendras plotas yra 0 kv. m. ir ši aplinkybė yra pagrindas kadastro tvarkytojui atsisakyti įrašyti pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas ir kadastro duomenis, nustatė, kad statinio statybos būklė yra fiziškai pažeistas, yra išlikę tik buvusio statinio griuvėsiai, statinio baigtumo procentas 20 procentų, pertvarų nėra, užstatytas plotas 1 063 kv. m. Pagal STR 1.01.08:2002 8 statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Iš šių duomenų vertinimo matyti, kad buvęs statinys yra visiškai sugriuvęs, jo laikančiųjų konstrukcijų išlikęs procentas pagal 1 063 kv. m. užstatytą plotą yra labai mažas, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, pareiškėjas turėtų atstatyti sugriuvusius ginčo statinius. Vertinant tai, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino vienos iš būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti –valdyti daiktą, t. y. daryti jam fizinį ir ūkinį poveikį, visą jo valdymo laikotarpį, siekiant, kad daiktas išliktų, todėl jo pareiškimas atmetamas ir šiuo pagrindu.

14. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.