- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-424-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00535-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- Ž. S.
- Ieškovas
- I. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei DnB bankas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Ž. S., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB bankas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis ir kitais statiniais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. ieškinyje teismo prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi dalis, ieškovei I. S. paskiriant naudotis kambariu, plane pažymėtu 1– 4 (36,77 kv. m ploto), patalpa (veranda), plane pažymėta 1– 5 (5,30 kv. m ploto), visas ieškovei tenkantis plotas 42,07 kv. m, atsakovui Ž. S. paskiriant naudotis koridoriumi, plane pažymėtu 1–1 (3,28 kv. m ploto), sandėliuku, plane pažymėtu 1–2 (10,12 kv. m ploto), kambariu, plane pažymėtu 1–3 (12,91 kv. m ploto), patalpa (virtuvė), plane pažymėta 1–6 (15,83 kv. m ploto), rūsiu, plane nepažymėtu (18,45 kv. m ploto), viso tenkantis atsakovui plotas – 60,59 kv. m; kitais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei I. S. paskiriant naudotis pastatu 7I1p, plane pažymėtu 7Jp ir 1ip (51 kv. m ploto ir 136 kub. m tūrio), pastatu 4I1m, plane pažymėtu 4Jm (35 kv. m ploto ir 70 kub. m tūrio), viso ieškovei tenkantis plotas – 86 kv. m ir 206 kub. m. tūrio, atsakovui Ž. S. paskiriant naudotis pastatu 2I1p, plane pažymėtu 2Jp (47 kv. m ploto ir 136 kub. m tūrio), pastatu 3I1ž, plane pažymėtu 3Jž (31 kv. m ploto ir 89 kub. m tūrio, viso atsakovui tenkantis plotas – 78 kv. m ir 225 kub. m tūrio; kiemo statiniais (stogine, šuliniu, lauko tualetu ir tvora), ieškovei ir atsakovui paskirti naudotis bendrai. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį priklauso gyvenamas namas su kiemo statiniais (stogine, šuliniu, lauko tualetu ir tvora), 84,21 kv. m bendro ploto, taip pat statiniai, plane pažymėti 2I1p, 47 kv. m ploto, 3I1ž, 31 kv. m ploto; 4I1m, 35 kv. m ploto, 7I1p (plane pažymėtas kartu su 1ip), 51 kv. m, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija, kurioje buvo siūloma geruoju sudaryti susitarimą notarine tvarka dėl aukščiau nurodytų pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo, buvo pateiktas pasidalinimo naudotis gyvenamuoju namu bei kitais esančiais statiniais pasiūlymas, nurodant konkrečias patalpas, tenkančias kiekvienam iš bendraturčių, tačiau atsakovas nurodė, jog šis ginčas spręstinas teisme. Taigi gražiuoju su atsakovu susitarti nepavyksta.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ž. S. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2014 m. balandžio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir ieškovės santuoka bei patvirtinta teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys numatė, kad šalys 2006 m. lapkričio 9 d. iš AB DnB banko paimtą 60 000 Lt paskolą namų valdos pirkimui ir 2012 m. birželio 15 d. iš AB DnB banko paimtą 12 000 Lt paskolą vartojimo reikmėms po santuokos nutraukimo dengs solidariai ir pasiliks prie pasirašytų sutarčių sąlygų. Po santuokos nutraukimo šias abi paskolas moka tik jis vienas ir iki šios dienos yra padengęs 3 677,27 Eur sumą. Ieškovė bankui nėra nieko sumokėjus ir tokiu būdu nevykdo savo prievolės pagal teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Minėtame name gyvena jis, ieškovė jame nebūna, todėl namą ir sklype esančius statinius prižiūri jis, juos remontuoja savo lėšomis. Minėtoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje jie nepaminėjo ir neaptarė kitų jų turtinių įsipareigojimų, nes žodžiu buvo sutarę, kad jis pasilieka sau visus turtinius įsipareigojimus, ieškovei sumoka 1 000 Eur, atiduoda automobilį Renault Megane, o ji jam perrašys savo dalį nekilnojamojo turto, kurį jie pasidalino skyrybų metu pusiau, tačiau vėliau ieškovė persigalvojo ir jų žodinio susitarimo nesilaikė. Be to, santuokos metu, jo tėvai lizingu išpirko namo statybai ir remontui reikalingas statybines medžiagas, taip pat paskolino pinigų jų reikmėms, tačiau šių pinigų iki šiol jie tėvams negrąžino. Todėl atsakovas mano, kad ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti nustatyti santuokos metu įgyto gyvenamojo namo su statiniais naudojimosi dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė naudojimosi pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką: a) paskyrė naudotis gyvenamojo namo 1A1m(p), kurio bendras plotas 84,21 kv. m., izoliuotomis patalpomis: I. S. kambariu, pažymėtu plane 1-4 (36,77 kv. m ploto), patalpa (veranda), pažymėta plane 1-5 (5,30 kv. m), iš viso 42,07 kv. m bendro ploto, Ž. S. koridoriumi, pažymėtu plane 1-1 (3,28 kv. m ploto), sandėliuku, pažymėtu plane 1-2 (10,12 kv. m), kambariu, pažymėtu plane 1-3 (12,91 kv. m), patalpa (virtuve), pažymėta plane 1-6 (15,83 kv. m), rūsiu, plane nepažymėtu (18,45 kv. m) – iš viso 60,59 kv. m; b) paskyrė naudotis ūkiniais pastatais: I. S. pastatu 7I1p, 51 kv. m užstatyto ploto, pažymėtu plane 7J'p ir 1i'p, pastatu 4I1m, 35 kv. m užstatyto ploto, plane pažymėtu 4J'm, - iš viso 86 kv. m bendro ploto; Ž. S. – pastatu 2I1p, 47 kv. m užstatyto ploto, pažymėtu plane 2J'p, pastatu 3I1ž, 31 kv. m užstatyto ploto, plane pažymėtu 3J'ž, - iš viso 78 kv. m bendro ploto; c) kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (stogine, šuliniu, lauko tualetu, tvora) paskyrė naudotis I. S. ir Ž. S. bendrai; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 941 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir 10,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esantys gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 nuosavybės teisės dalimi 2006 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso ieškovei ir atsakovui. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota bendraturčių naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarka. Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutarimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2.2 p. nurodyta, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno iš pareiškėjų asmeninės nuosavybės teisėmis po ½ dalį, kaip ir jo įsigijimo metu. Ginčo tarp šalių dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nėra. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pastato 7I1p, (garažo ir pirtelės), pastato 4I1m, (rąstinio namelio), pastato 3I1ž ir pastato 2I1p naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 9 d. iš AB DnB banko paimtą 60 000 Lt paskolą namų valdos pirkimui ir 2012 m. birželio 15 d. iš AB DnB banko paimtą 12 000 Lt paskolą vartojimo reikmėms po santuokos nutraukimo moka tik jis vienas. Santuokos metu jo tėvai lizingu išpirko jų namo statybai ir remontui reikalingas statybines medžiagas už 2 621,82 Lt, taip pat atsakovo tėvai yra paskolinę pinigų kitoms reikmėms, pinigų jie (ieškovė ir atsakovas) yra pasiskolinę ir iš kitų asmenų, tačiau nėra atidavę. Jis atidavė ieškovei santuokos metu įgytą 4 200 Lt vertės automobilį Renault Megane. Jie kartu su ieškove lizingu paėmė virtuvės baldus su buitine technika 36 mėnesiams už 11 065 Lt, šiuo metu skolą išieško antstoliai, liko neišieškota 2 300 Eur skola. Atsakovas mano, kad, esant tokioms aplinkybėms, ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti nustatyti santuokos metu įgyto gyvenamojo namo su statiniais naudojimosi dalis. Tačiau teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas buvusių sutuoktinių kreditorinių reikalavimų ar turto padalijimo klausimas, o minėtos atsakovo nurodytos aplinkybės neturi jokios įtakos turto, kurio bendrasavininkai yra ieškovė ir atsakovas, naudojimosi tvarkos nustatymo klausimo išsprendimui. Teismas, nustatydamas šalims naudojimosi ūkio paskirties pastatais tvarką, atsižvelgė į ginčo šalių turimas idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertino šalių nesutarimo priežastis, siekė, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, optimaliausiai atitiktų bendrasavininkų interesus, užtikrintų jų, kaip savininkų, teises ir maksimaliai pašalintų priežastis kilti konfliktinėms situacijoms ateityje. Atsižvelgiant į tai, nustatė ieškovės siūlomą naudojimosi kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. S. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Jau nagrinėjat šią bylą, Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. A2-2394-673/2016 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014, kurioje buvo nutraukta atsakovo santuoka su ieškove bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys apsisprendė dėl bendrai įgyto turto pasidalijimo. Kadangi į santuokos nutraukimo bylą nebuvo įtraukti kreditoriai ir nebuvo padalintas visas bendrai įgytas turtas, todėl atsakovas inicijavo proceso atnaujinimą. Išsprendus civilinę bylą Nr. A2-2394-673/2016 dėl proceso atnaujinimo, atitinkamai gali keistis šalių bendrai įgyto nekilnojamojo turto santykis ar pasidalinimo būdas, todėl akivaizdu, jog buvo negalima nagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo.
1.2. Netenkindamas prašymo dėl bylos sustabdymo, teismas nesivadovavo procesinio šalių lygiateisiškumo principu, negarantuodamas abiem proceso šalims teisės įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus.
Atsiliepimas
6. Ieškovė I. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymus dėl bylos sustabdymo, tinkamai išanalizavo esamą procesinę situaciją bei laikėsi visų procesinių principų ir teisminės praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje buvo nagrinėjamas tarp buvusių sutuoktinių kilęs ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir kitais statiniais tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas naudojimosi tvarką gyvenamosiomis patalpomis ir statiniais nustatė pagal ieškovės pasiūlymą.
9. Atsakovas prieštaravo ieškiniui, teigdamas, kad byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje buvo patvirtinta šalių (sutuoktinių) sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nebuvo įtraukti visi kreditoriai ir padalintas ne visas turtas, todėl jis kreipėsi į teismą paduodamas prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Dėl šių priežasčių atsakovas reiškė pirmosios instancijos teismui prašymus dėl šios nagrinėjamos bylos sustabdymo, kol Kėdainių rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-2394-673/2016 dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1169-550/2014. Šie atsakovo parašymai Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimis buvo atmesti, kadangi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl turto padalinimo, todėl tai neturės įtakos šiai bylai.
10. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas faktiškai vienu argumentu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nustatė gyvenamųjų patalpų ir statinių naudojimosi tvarką, nepagrįstai nesustabdęs bylos, kol bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, kadangi atnaujinus procesą gali keistis šalių bendrai įgyto turto nekilnojamojo turto santykis ir padalinimo būdas.
11. Tačiau kolegija, remdamasi Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo Ž. S. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014 buvo atmestas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista, t. y. yra įsiteisėjusi (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
12. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrindą, todėl nelieka ir pagrindo peržiūrėti skundžiamą teismo sprendimą, nes prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas ir todėl sutuoktiniams nesukėlė jokių naujų pasekmių dėl turto pasidalijimo.
13. Be to, pažymėtina, kad ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kurio naudojimosi tvarką ieškovė prašė nustatyti, buvo įregistruotos, todėl ieškovė turėjo teisę siekti, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka, o klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą dar nebuvo išspręstas, kadangi nutartis atmesti šį prašymą buvo priimta po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių spręsti ginčą tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės netrukdė nagrinėti šią bylą, t. y. nebuvo bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 163 straipsnio 3 punkte (kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka). Atvirkščiai, priešingu atveju bylos sustabdymas reikštų civilinio proceso koncentruotumo principo pažeidimą (CPK 7 straipsnis), ką patvirtina vėlesni teismo veiksmai sprendžiant atsakovo prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.
14. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįsto bylos nesustabdymo nesuteikia jokio pagrindo panaikinti teismo sprendimą, o atsakovas kitų motyvų dėl sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo nėra nurodęs. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.